Įstojusi į NATO Lietuva pradėjo savo sugrįžimo į visateisių euroatlantinės bendrijos narių gretas kelią. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, labai svarbi yra kokybiška narystė, paremta pasiūlymais, svarstymais bei sprendimų dėl kylančių grėsmių neutralizavimo jų anksčiausioje fazėje priėmimu.

Vilniuje šią savaitę susirinkę 7 valstybių prezidentai, dar maždaug 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutavo apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškojo ES energetikos politikos gairių ateičiai.  Konferencija pavadinta „Vilniaus energetikos saugumo konferencija 2007: atsakinga energetika – atsakingiems partneriams“.

Tik Rusijos politikos elito permainos gali padėti Lietuvai išspręsti istorines problemas, teigia politologas Gediminas Vitkus, kalbėdamas su Ričardu Čekučiu.

Šiandien JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimas užima vieną pirmųjų vietų globalioje tarptautinės politikos darbotvarkėje. Lietuvai šis klausimas yra itin svarbus dar ir todėl, kad čia dalyvauja dvi strateginės jos partnerės: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija (pastaroji, be to, yra Lietuvos kaimynė).

Lietuva, nors per metus ir smuktelėjo iš 4-osios vietos į 5-ąją, vis dar išlieka penketuke valstybių, kurias Rusijos gyventojai laiko pačiomis nedraugiškiausiomis. Tai parodė 2007 m. gegužę atlikta Maskvoje įsikūrusio J. Levados centro sociologinė apklausa. Žinoma, galima suabejoti, ar šios apklausos rezultatai nėra „pakoreguoti“.

Paskutiniu metu spaudoje vis dažniau pasirodo publikacijų, kuriose aiškinamasi, kodėl žmonės emigruoja ar neemigruoja. Daugėja diskusijų ir pokalbių šou, kuriuose bandoma ieškoti priežasčių, kodėl iš Lietuvos išvyksta darbingo amžiaus piliečiai.

Lietuvos teisės tvirtos ir pozicija skaidri.

Pinigai, kuriuos Lietuvos Respublika prieš karą įmokėjo už „Villa Lituania“ Romoje ir kurie po to buvo saugomi Italijos banke, priklauso Lietuvai.

Kariniai politiniai Rusijos strategai, atvirai deklaravę siekį „išeinant pasilikti“, 1993 m. vasaros pabaigoje turėjo dvi šio pobūdžio galimybes. Pirmoji: delsti užbaigti kariuomenės išvedimą iš Lietuvos „šiek tiek“ sulaužant sutarties terminą ir tarptautinius įsipareigojimus. Antroji galimybė: išvesti kariuomenę šiek tiek už sienos ir, Lietuvoje kilus neramumams bei „pavojui demokratijai“, teisėtos valdžios prašymu vėl kokį dalinį laikinai sugrąžinti.

Nors įvairios globalizacijos teoretikų mokyklos skirtingai vertina šį reiškinį bei įvairius jo aspektus, teiginį, kad globalizacija suteikia naują kokybinę dimensiją tarptautinės politikos procesui ir valstybių užsienio politikai, nuginčyti sunku. Globalizacijos mezgamas tinklas, metaforiškai kalbant, yra lyg audinys, kurio gijas sudaro begalė garsų ir jų aidų bei tuos aidus atkartojančių aidų; o garso šaltiniu tarptautinės sistemos erdvėje gali tapti kone kiekvienas įvykis, poelgis ar veiksmas, politinę konotaciją įgyjantis pagal nelengvai prognozuojamas, iš pirmo žvilgsnio kartais net alogiškas taisykles.

Ketvirtadienį Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, lydimas delegacijos, išvyko į Kijevą, optimistiškai tikėdamasis padėti išspręsti tenykštę politinę krizę ir pratęsti tradiciją, kurią dar oranžinės revoliucijos metu pradėjo Valdas Adamkus.

Vakarai toliau reiškia susirūpinimą padėtimi Baltarusijoje ir ketina jai padėti išeiti iš diktatoriško režimo nulemtos izoliacijos. Pretekstą tam davė paties Minsko nutolimas nuo Maskvos, kurį inspiravo dujų, naftos ir finansinis karas bei paties A. Lukašenkos užuominos dėl glaudesnių santykių su ES ir visu demokratiniu pasauliu. Vadinasi, geopolitinė situacija Lietuvos kaimynystėje artimiausiais metais gali iš esmės pasikeisti. Vilniui šiose permainose yra skiriamas svarbus vaidmuo.

Rusijos kompanijos „Transneft“ atstovai, ilgą laiką kalbėję apie rimto ir ilgo remonto „Družba“ naftotiekyje būtinybę, pastaruoju metu jau skleidė viešas abejones dėl vamzdyno naudojimo, kol galiausiai pareiškė išvis atsisaką remonto, savo dėmesį, ko gero, koncentruodami į naujo naftotiekio, aplenksiančio Baltarusijos teritoriją, tiesimą.

Prieš pat Rygoje vykusį NATO Viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Latvijos pasienyje susidarė milžiniškos krovininio transporto eilės, kurių nemažėjimas, trukęs kelias dienas, sukėlė krizinę situaciją keliuose mūsų šalies rajonuose.

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius galima kalbėti tradiciniu diskursu, tačiau dviejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo 15-ųjų metinių kontekste pasakyta tiek daug, kad galėtume apsiriboti viena fraze: Lietuvos ir Lenkijos santykiai geriausi per visą jų istoriją.

Valstybės saugumo departamentas (VSD), po sąlyginai pavykusių bandymų apsiginti nuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGL) kontrolės, kas buvo daroma ir su šalies Prezidento pagalba, atrodo, perėjo į kontrataką, siekdamas galutinai užgniaužti parlamentinės kontrolės iniciatyvas ir stengdamasis sukurstyti atskiras Seimo frakcijas pareikšti nepasitikėjimą pačiu NSGK, kuris neva siekia perimti departamento valdymą. Tarp kai kurių Seimo narių tokia idėja jau sulaukė palaikymo.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.