2009 m. gruodžio 31 d. turi būti nutrauktas Ignalinos atominės elektrinės (AE) II-ojo bloko darbas. Kada ir ar iš viso bus pastatyta nauja AE, nėra aišku. Energetikos instituto skaičiavimais, 2010 m. visų šalyje veikiančių elektrinių galia sieks 2857 MW ir patenkins ūki reikmes. Tačiau 2015 m., kai buvo planuojama pastatyti naują Visagino atominę elektrinę, Lietuvoje jau gali būti jaučiamas elektros energijos stygius.

Tik užėmęs užsienio reikalų ministro postą Vygaudas Ušackas jau spėjo atlikti nedidelę turnė po šalis, kurios yra Lietuvos užsienio politikos dėmesio centre: su oficialiu vizitu nuvyko į Gruziją, Ukrainą ir Baltarusiją. Kelionės akcentu faktiškai tapo Minskas. Todėl pradėta kalbėti apie Lietuvos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu posūkį nuo labiau vertybinių santykių prie dalykiško dialogo, ūkiškai naudingo abiem valstybėms.

Po 2008 m. spalio mėnesį Lietuvoje įvykusių rinkimų parlamente susiformavo nauja dauguma, kurios branduoliu tapo partija „Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai“ (TS–LKD). Tėvynės sąjunga (ypač vienas iš jos lyderių – europarlamentaras Vytautas Landsbergis) visuomet pasisakė už euroatlantinę vienybę, pasižymėjo aštria Rusijos užsienio ir vidaus politikos kritika ir nuosekliai rėmė artimiausių jos kaimynių (pirmiausia Ukrainos ir Gruzijos) euroatlantinę integraciją.

2007 m. gruodį baigėsi partnerystės sutarties tarp ES ir Rusijos Federacijos (RF) galiojimas, kuris buvo pratęstas dar metams, nes dėl naujos sutarties pasirašymo iškilo gana rimtų problemų. Iš pradžių derybas šiuo klausimu blokavo Lenkija, nepatenkinta tuo, kad Maskva uždraudė lenkiškos mėsos produkcijos importą į Rusiją.

Geopolitinių studijų centras maloniai pristato Jums mėnesinį analitinį žurnalą, kurio pagrindinis tikslas yra analizuoti svarbiausius Lietuvos užsienio politikos įvykius bei procesus. Žurnalas yra pavadintas „Lithuanian Foreign Policy Horizons“ ir didžiausias dėmesys šiame žurnale yra skiriamas Lietuvos ir su ja susijusių šalių užsienio politikos analizei.

Mėnesinis analitinis žurnalas „Lithuanian Foreign Policy Horizons“ leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Šis žurnalas yra prenumeruojamas. Užpildytą prenumeratos formą prašome atsiųsti mums elektroniniu paštu info@geopolitika.lt arba faksu (85) 250 55 36.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).