Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Naujas Putino taikinys – Balkanai (14)

Parengė Jūratė Važgauskaitė, Lietuvos žinios
2017 06 23

Vladimiras Putinas turi naują žmogų, kuris „rūpinsis“ Balkanais. Ir tai – pavojingas žmogus, rašo Politico.eu.
 
 
  15 metų JAV ignoravo Rusijos žvalgybos veiksmus – atėjo laikas gailėtis (26)

Parengė Aidanas Praleika, Lietuvos žinios
2017 06 09

JAV Kongreso nariai ir žvalgyba pripažino: Rusijos žvalgybos veikla Amerikoje nesulaukė deramo dėmesio net keliolika metų, todėl šiandien Maskvos šnipai veikia taip drąsiai.
 
 
  Britų komandosai atidaro džihadistų medžioklės sezoną (3)

Parengė Aidanas Praleika, Lietuvos žinios
2017 06 06

Kaip skelbia „The Independent“, britų kariuomenės elitas SAS gavo 200 iš Britanijos kilusių džihadistų sąrašą, kuriuos komandosai turės sunaikinti Sirijoje ir Irake, kol šie kovotojai nesusiruošė grįžti atgal į Jungtinę Karalystę.
 
 
  Kokį pavojų pasauliui kelia Rusija? (48)

Evaldas Labanauskas, Lietuvos žinios
2017 05 23

„Lietuvos valdžia geriau nei kitos šalys suprantą tą pavojų, kurį gali sukelti visam pasauliui (o Lietuvai ypač, nes kaimynai) atgimimas žmonių nekenčiančios valdžios, teritorijoje, kuri vadinasi Rusijos Federacija“, – interviu LŽ teigė Grigorijus Amnuelis, praėjusią savaitę atvykęs į netoli Trakų vykusį Rusijos opozicijos susitikimą.
 
 
  Izraelio kibernetinės saugos ekspertas O.Hasonas: karas prasidės ne nuo šūvių ir tankų, o nuo eilių prie bankų

Vaidas Neverauskas, 15min.lt
2017 05 22

Jeigu prie bankų pradės rikiuotis eilės žmonių, gatvėse staiga sutriks šviesoforų veikimas, namuose neveiks nei vandentiekis, nei elektros prietaisai, o valdžios institucijos tik bejėgiškai skėsčios rankomis, žinokite: įvyko milžiniško masto kibernetinė ataka, po kurios, sukėlus visuotinę paniką, logiškas kitas žingsnis būtų karinė intervencija.

Bent jau taip tikina Izraelio kibernetinės saugos ekspertas Ofiras Hasonas, kurį galima būtų pavadinti „specialiųjų kibernetinių pajėgų kariu“. Jis septynerius metus dirbo ISA – Izraelio saugumo agentūroje, kurios artimiausiu žinomesniu analogu O.Hasonas pavadino JAV tarnybą FTB. Šioje agentūroje jis buvo atsakingas už Izraelio energetikos sektoriaus apsaugą nuo kibernetinių atakų, o prieš darbą ISA jis Izraelio kariuomenėje tarnavo žvalgu. 
 
 
  Kada Lietuvos pilietis turi teisę nebaudžiamas atidengti ugnį į priešą? (69)

Audrius Bačiulis, Lietuvos žinios
2017 05 15

Visuotinės ir besąlygiškos Lietuvos gynybos principas gražiai skamba ant popieriaus, tačiau ar jis suveiktų tikrovėje ir kokios būtų teisinės pasekmės tiems, kurie nelaukdami įsakymo atidengtų ugnį į įsibrovusį priešą, šiandien niekas negali aiškiai atsakyti. Kartu ryškėja politikų ir kariškių norai kaip galima labiau suvaržyti savaveiksmį ginkluotų piliečių pasipriešinimą.
 
 
  Ar „Patriotai“ Lietuvoje apsaugotų nuo Kaliningrado „Iskanderų“? (8)

Aidanas Praleika, Lietuvos žinios
2017 05 12

Liepos mėnesį Lietuvoje planuojamos dislokuoti priešraketinės sistemos „Patriot“ – bent taip neoficialiai tvirtina JAV pareigūnai. Ką tik Lietuvoje lankęsis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas taip pat leido suprasti, jog šios kalbos – ne tik gandai. Tai būtų dalis atsako į nerimą keliančias Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2017“ bei iš dalies nuramintų regiono valstybių nerimą dėl Kaliningrade dislokuotų Rusijos raketų „Iskander“.
 
 
  Šiaurės Korėja įkvepia: iš Rusijos skrieja įspėjimai nušluoti JAV branduoliniu cunamiu (4)

Vaidas Saldžiūnas Korespondentas gynybos temomis, DELFI
2017 05 10

Rėksmingais pažadais „paskandinti JAV ugnies jūroje“ garsėjanti Šiaurės Korėja – ne vienintelė šalis, iš kurios liejasi panaši isterija. Neseniai apie JAV priešraketinės gynybos grėsmę prabilęs Kremlius pažadėjo „asimetrinį atsaką“, o vienas Rusijos pulkininkas užsiminė ir apie konkrečias priemones – šalia JAV Rytinės pakrantės paslėptus branduolinius užtaisus.

 
 
  Laikas apsispręsti: arba kariauti su Rusija informacinį karą, arba pasiduoti (3)

Audrius Bačiulis, Lietuvos žinios
2017 05 08

Lietuva per maža ir per silpna, kad sunaikintų Rusiją, kaip valstybę, tačiau esame pakankamai stiprūs naikinti prieš Lietuvą nukreiptus Rusijos informacinio karo pajėgumus.

Artėja gegužės 9-oji ir Lietuva vėl gaus nemenką porciją agresyvios šovinistinės rusiškos propagandos apie „Pergalę prieš vokiškąjį fašizmą Didžiajame Tėvynes kare“. Neabejotinai bus prisimintas ir „Pribaltikos išvadavimas iš fašizmo“, ir „fašistų pakalikų“ iš Baltijos šalių kova prieš Sovietų Sąjungą. 
 
 
  Žinutė Rusijai: virš Lietuvos prašvilpę moderniausi JAV naikintuvai vykdė slaptą misiją (22)

Vaidas Saldžiūnas, Korespondentas gynybos temomis, Delfi
2017 05 01

Dar antradienį, balandžio 25 d., Estiją triukšmingai pasveikino JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Trumpo vizito metu paskraidę orlaiviai pasuko atgal – kirsdami Lietuvos oro erdvę jie ramiai nuskrido į Leikenhito oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai tebuvo dėmesį pritraukusi parodomoji dalis, o amerikiečiai vykdė ir iš anksto neskelbtą slaptą misiją.
 
 
  Informacinis karas su Rusija nesibaigs artimiausius 10 metų (5)

Rūta Latvėnaitė, Lietuvos žinios
2017 04 26

„Ar yra galimybė laimėti informacinį karą? Deja, bet turiu nuvilti, kad informacinis karas nesibaigs artimiausius dešimt metų, gal net ir ilgiau, jei Rusija bus tokia, kokia yra dabar. Jis tik gali stiprėti. Kas įdomiausia, kad jei prasideda kariniai veiksniai, tai propaganda skleidžiama dar stipriau, dar įvairesniais kanalais ir priemonėmis, net gi trumposiomis žinutėmis, kai gąsdinami šeimos nariai“, – teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė.
 
 
  Geresnės privatumo apsaugos elektroninėje erdvėje link

Europos Parlamento informacija
2017 04 19

Balandžio 11 d. EP nariai kartu su ekspertais aptarė siūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti privatumą elektroninių ryšių srityje pritaikant esamas privatumo taisykles prie naujų technologijų realijų, tokių kaip interneto žinutės, ir padedant vartotojams geriau kontroliuoti slapukų naudojimą. EP pranešėjos Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) teigimu, siekdamos vartotojų pasitikėjimo ryšio paslaugas teikiančio bendrovės turi užtikrinti komunikacijos konfidencialumą.
 
 
  Rusijos kariniai mokymai „Zapad“ – grėsmingi dėl galimų provokacijų (7)

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 04 04

„Rusija sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes“, – per spaudos konferenciją teigė pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Jis tvirtino, kad per šiais metais rengiamas Rusijos karinius mokymus „Zapad“ yra įmanomos tyčinės ar netyčinės provokacijos.
 
 
  Rusija neranda „ideologinių baudžiauninkų“ Lietuvoje

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 04 04

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, teigė, kad dėl Lietuvos visuomenės sąmoningumo Rusijos propaganda Lietuvoje nepasiekia savo tikslų.
 
 
  „Iskanderai“ jau prisijuokė (3)

Pavelas Gelgenhaueris, "Novaya gazeta"
2017 03 27

Branduolinės raketos grįžta į Europą, šalys apskaičiuoja skrydžio laiką iki Vašingtono ir Maskvos

1987 m. Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo pasirašyta sutartis dėl visų Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF sutartis) reiškė faktinę Šaltojo karo pabaigą. Formaliai laikoma, kad Šaltasis karas baigėsi 1989 m., kai griuvo Berlyno siena ir karinės Varšuvos sutarties organizacijos iširimas tapo neišvengiamas, o Paryžiuje buvo pasirašyta Įprastinės ginkluotės Europoje apribojimo sutartis (ĮGES). Tačiau kasdienė, kasminutinė parengtis branduoliniam karui baigėsi būtent pasirašius INF sutartį.

 
  Puslapiai: 1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras