Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtra ir efektyvus naudojimas pagal galimybes turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. XXI amžiuje alternatyvi energetika yra vienas iš būdų sukurti naujų darbo vietų, plėtoti „žaliąją“ ekonomiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Lietuvai AEŠ plėtra yra svarbi ir dėl galimybės padidinti energetinę nepriklausomybę.

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai – didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

Savaitraštis „The Economist“ atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją, pastaraisiais metais išryškėjusią Senajame žemyne. Nors Europa tituluoja save pasaulio lydere rūpinantis aplinkosaugos klausimais ir iki 2020-ųjų yra vienašališkai įsipareigojusi sumažinti, palyginti su 1990-ųjų lygiu, bendras visų ES šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20 proc., o iki 2050-ųjų – net 80 proc., tačiau nežinia, kaip to tikimasi pasiekti, nes į Europą su trenksmu grįžta akmens anglys ir jau kalbama apie jų renesansą, aukso amžių.

Praėjusių metų pabaigoje Geopolitinių studijų centras surengė tarptautinę konferenciją „Branduolinės energijos trikampis – regioniniai ir globalūs branduolinės energijos iššūkiai“. Jos dėmesio centre buvo Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių (AE) projektai, jų ekonominis pagrįstumas ir geopolitinė reikšmė. Renginyje buvo išsakytos kelios vertingos mintys.

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas.

Nemažiau pusės 20 a. Lietuvos istorijos nusako SSRS okupacija - su neilgalaike tuometinės Vokietijos reokupacija - ir pasipriešinimas jai, Tautos bei valstybės rezistencija.

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą. Prisiminkime, jog, Lietuvai pradėjus plėtoti Visagino atominės elektrinės projektą, iš karto prabilta apie dar dviejų atominių elektrinių projektus Lietuvos pašonėje".

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką.

Pastaruoju metu labai dinamiškai plėtojasi situacija, susijusi su ES ir Rusijos santykiais gamtinių dujų tiekimo ir kainų klausimais, ir ne paskutinę vietą šiame reikale užima Ukraina. Trijų minėtų pusių pozicijos yra gana aiškios. Rusija siekia apsupti Europą savo magistraliniais dujotiekiais („Šiaurės srautas“ jau veikia, „Pietų srautą“ planuojama pradėti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. jo laidumas turėtų pasiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus).

Didžiausia Ukrainos dujotiekių sistemos renovacijos problema yra labiau susijusi ne su pačiu renovacijos procesu, o su klausimu, ar po jos atnaujinti padidinto laidumo dujotiekiai bus užpildyti dujomis. Ar dujos iš Rusijos vis dar bus pumpuojamos į Europą per Ukrainos teritoriją – opus klausimas Kijevui. Ukrainos dujotiekių sistema tampa didelio geopolitinio žaidimo objektu. Faktiškai tas žaidimas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, o Maskva labai nemėgsta pralaimėti.

Branduolinei energijaitampant svarbia sudėtine Rusijos užsienio politikos dalimi, ji vis dažniau naudojama strateginiams tikslams įgyvendinti. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvoje ir didėjantis elektros energijos poreikis Baltijos jūros regione sąlygoja energijos deficitą, kuris suteikia Rusijai galimybę jame didinti įtaką tiekiant energiją. Dėl šios priežasties, be to, siekdama užblokuoti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybą Lietuvoje, 2009 m. Rusija inicijavo Baltijos atominės elektrinės (BAE) Kaliningrado srityje projektą.

Liepos 19 d. Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.

Šiandieniniame Lietuvos politiniame diskurse energetikos klausimai užima labai svarbią vietą. Atrodo, pagaliau stebime procesus, kurie veda link energetinio saugumo užtikrinimo ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo (Rusijos) mažinimo. Čia svarbu paminėti, kad dauguma infrastruktūros projektų (elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, planuojamas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pan.) vykdomi kaip Baltijos energetikos rinkos jungčių plano (Baltic Energy Market Innerconnection Plan – BEMIP) dalis.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.