Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Ar trukdymas eksploatuoti Astravo AE yra kliūtis jos statybai? (2)

Giedrius Česnakas, Justinas Juozaitis, VDU
2017 03 23

Pastaruoju metu daugelio Seimo narių retorika Astravo atominės elektrinės (AE) atžvilgiu tapo itin kovinga, o kai kurie visuomenės veikėjai buvusių vyriausybių neveiklumą prilygino valstybės išdavystei. Šiuos pareiškimus daugiau ar mažiau išprovokavo parlamentinių partijų inicijuotas Lietuvos užsienio politikos prioritetų performulavimas. Bandymai užtikrinti Astravo AE saugą keičiami siekiu sustabdyti jos statybas, o raginimai įsileisti tarptautinius branduolinės saugos ekspertus – grasinimais blokuoti Astravo AE pagamintos elektros patekimą į Lietuvą ir drausti naudotis Kruonio HAE rezerviniais pajėgumais.
 
 
  Branduolinė energetika vėl tapo populiari

Gytis Janišius
2017 01 04

Šveicarijos gyventojai referendume nepritarė, kad šalies atominės elektrinės būtų išjungtos greičiau, iki 2029 metų. Taigi dabar jos veiks tol, kol bus saugios. Šis balsavimas tik iliustravo pasaulinį gyventojų nuomonių pokytį. 2011 m. Fukušimos nelaimė jau pamiršta, o branduolinė energetika vėl tapo madinga.
 
 
  Dujų koridorius į Europą – dar vienas galvos skausmas Kremliui (4)

Arvydas Lileikis
2015 10 30

Niekam ne paslaptis, kad Europos Sąjunga deda daug pastangų, siekdama energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Kitaip tariant, Europa siekia sumažinti Rusijos gamtinių išteklių, pirmiausia dujų, eksporto įtaką Sąjungos šalims ir turėti jiems atsvarą. Tokia alternatyva galėtų būti dujų telkiniai, slypintys Vidurinės Azijos žemės gelmėse, o jos politinė ir ekonominė nauda yra daugiau nei akivaizdi. Visų pirma, Europa turėtų kuo pakeisti rusiškas dujas ir tai padarytų galą Rusijos monopoliui Europos dujų rinkoje, o kartu ir išmuštų jai iš rankų labai mėgstamą politinio spaudimo priemonę. Antroji priežastis, dėl ko Europa labiau nei bet kada suinteresuota Vidurinės Azijos dujomis, yra ta, kad 2019 metais baigsis dujų tiekimo sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, per kurią tranzitu dujos pasiekia nemažą dalį Vakarų Europos.

 
 
  Pokyčiai angliavandenilių rinkose: skalūnų perversmas (93)

Vaidotas Šernius
2015 01 07

Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjęs vadinamasis skalūnų dujų ir naftos perversmas keičia situaciją visoje energijos išteklių gavyboje. Dar visai neseniai JAV importuodavo dujas, naftą ir jos produktus vos ne iš viso pasaulio. Gamtinės dujos būdavo importuojamos iš Kanados, nafta – iš Venesuelos ar Persijos įlankos valstybių, o benzinas – net iš Europos.

 
 
  „Pietų srautas“ – pacientas dar gyvas ar jau miręs? (16)

Viktoras Denisenko
2015 01 02

Ankstesniame straipsnyje apie „Pietų srauto“ dujotiekio projekto nutraukimą aš įtariau, kad dėl jo dar yra įmanomi įvairūs siurprizai. Nors po aukštų Rusijos pareigūnų pasisakymų logiška būtų padėti šioje istorijoje didelį tašką, atrodo, kad žaidimas dar nėra baigtas. Situacija iš esmės primena anekdotą, kuriame ginčijamasi, ar pacientas labiau miręs nei gyvas, ar atvirkščiai.

 
 
  Ar įmanoma Europos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos? (12)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 05 21

Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu paskatino Europą rimtai susirūpinti dėl savo energetinio saugumo, nes šioje srityje ji itin priklauso nuo Maskvos. Labiausiai ją neramina Maskvos (tiksliau – V. Putino) nenuspėjamumas. Rusijos prezidentas pastaruoju metu laisvai traktuoja tarptautines sutartis ir tarptautinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, 1994 m. pasirašytą vadinamąjį Budapešto memorandumą). Todėl niekas negali garantuoti, kad vieną dieną, ypač Vakarų politinių sankcijų Rusijai kontekste, „Gazprom“ neims ir neatjungs Europai dujų.

 
 
  Lietuvos SGD terminalo perspektyvos (4)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 04 18

Kad Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus pastatytas, šiandien jau beveik niekas neabejoja. Tačiau aktualiu tampa kitas klausimas – kas pirks jo dujas? Lietuvos politikai teigia, kad laivas „Nepriklausomybė“ – dujų saugykla su išdujinimo įrenginiu – sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, tačiau terminalo ateitis gali būti ne tokia šviesi, kaip bandoma piešti. Projekto sėkmė priklausys nuo daugybės veiksnių. Štai keletas jų.

 
 
  Visuomenės energetinio saugumo samprata

Dr. Dainius Genys, Podoktorantūrinė stažuotė „Energopolis“
2014 01 31

Sekdamas kasdienes žiniasklaidos naujienas netrunki įsitikinti, kad energetinis saugumas Lietuvoje yra tapęs viena iš svarbiausių aktualijų. Beveik kasdien galima rasti aktualios informacijos, o kalbančiųjų gretos iš pažiūros taip pat gausios. Vietos čia randa ne tik politikai, mokslininkai, ekspertai ar žurnalistai, bet ir verslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žalieji ir t. t. Akivaizdu, kad esant tokiam spalvingam kalbančiųjų būriui itin sunku suformuluoti tikslų ir priimtiną energetinio saugumo apibrėžimą, nes kiekviena grupė, suprantama, jį kreipia sau naudinga linkme. Kad ir kaip būtų, daugeliu atvejų kalbama apie politines ir ekonomines pasekmes, kurios atsiliepia arba gali skaudžiai atsiliepti visuomenei.

 
 
  Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas: vidinės ir išorinės kovos (15)

Antanas Šutas
2013 11 11

Pastaruosius penkerius metus Lietuvos elektros ir dujų energetikoje vyksta didelių pokyčių – įgyvendinami penki svarbūs projektai: elektros sektoriuje – naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių su Lenkija ir Švedija, gamtinių dujų srityje – gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimo (Trečiasis ES energetikos paketas), statomas suskystintų dujų terminalas ir vis dar oficialiai tebevykstantis konkursas skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos licencijai gauti. Visi šie projektai klostosi skirtingai. Šiame straipsnyje aptariama, kokios priežastys lemia atskirų projektų sėkmę arba nesėkmes ir kurios gerosios sėkmingų projektų praktikos padėtų pagerinti silpniau vykdomų projektų eigą.

 
 
  Energetinio saugumo slėpiniai [1] (25)

Dainius Genys
2013 11 04

Energetinis saugumas tiek politikoje, tiek moksle, tiek žiniasklaidoje šiandien pristatomas kaip vienas iš esminių Lietuvos politinės darbotvarkės klausimų. Regis, net ir eiliniam gyventojui, neretai itin skaudžiai jaučiančiam šildymo sezono naštą (iliustratyvi energetinio (ne)saugumo pasekmė), žodžių junginys „energetinis saugumas“ neturėtų atrodyti svetimas. Vis dėlto žodis „energetika“ šiandien skamba ganėtinai grėsmingai (ko gero, taip ir yra), daugeliui jis asocijuojasi su fiziniais ir technologiniais mokslais. Energetinio saugumo klausimas dažniausiai pristatomas kaip technologinė ar ekonominė apsirūpinimo energijos ištekliais problema ir siejamas su sistemos funkcionavimo patikimumu...

 
 
  Kodėl pasitraukė kompanija „Chevron“? (17)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 10 16

Šiuo metu energetinės nepriklausomybės tema Lietuvoje yra aktualiausia. Todėl JAV kompanijos „Chevron“ sprendimas pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje tapo išskirtiniu įvykiu. Tokį savo žingsnį amerikiečiai paaiškino tuo, kad, kol jie dalyvavo konkurse, buvo priimti ar vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai, o tai turi įtakos jų planams ir keičia galimybes.

 
 
  Izoliuotas Baltarusijos elektros sektorius ir planuojamos pertvarkos

Antanas Šutas
2013 09 30

Tai yra II-oji straipsnio „Baltarusijos energetika: vykstantys procesai ir galimybės Lietuvai“ dalis. Pirmoje straipsnio dalyje buvo pateikti pagrindiniai Baltarusijos energetikos sistemos bruožai, aptarti šalies naftos bei dujų sektoriai ir paminėta, kurios šalys daro daugiausia įtakos energetikai Baltarusijoje. Šioje dalyje nagrinėjamas Baltarusijos elektros sektorius, išskiriamas Astravo AE projektas ir aptariamos jo perspektyvos.

 
 
  Baltarusijos energetika: vykstantys procesai ir galimybės Lietuvai (3)

Antanas Šutas
2013 09 23

30 kilometrų – daug tai ar mažai? Toks atstumas skiria Vilniaus centrą nuo mūsų rytų kaimynės Baltarusijos sienos. Viena vertus, šis atstumas visai mažas, kita vertus – toks geografinis artumas nieko nereiškia, jei už sienos procesai energetikoje, ekonomikoje ir apskritai visame šalies gyvenime labai skiriasi nuo tų, kurie vyksta Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto savo kaimynus pažinti reikia. [...] Šiame straipsnyje aptariama Baltarusijos energetikos sistema ir svarbiausi joje vykstantys procesai, darantys įtaką Lietuvai.

 
 
  Baltijos valstybių energetikai reikia ES pinigų ir paramos (811)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 08 30

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“, kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę. Ataskaita pakankamai didelė, todėl šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys bus skirtas energetiniam aspektui, kuris Lietuvoje yra vienas aktualiausių (taip pat šalies pirmininkavimo ES kontekste).

 
 
  Skalūnų dujos JAV: naujos galimybės ir senos problemos (65)

Brigita Kupstaitytė
2013 07 22

Įsivaizduoti dieną ar bent jos dalį be įvairaus pobūdžio energijos sunku, ypač žmogui, pratusiam prie daugybės technologijų ir patogumų. Kuriami scenarijai, o alternatyvūs gyvenimo variantai vis dėlto yra tik maža dalelė, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais. Žaliosios technologijos ir inovacijos bando suteikti mums gamtą tausojančią alternatyvą, tačiau vienas faktas išlieka – energijos reikia, ir vis daugiau. Ar šaltiniai būtų tradiciniai, ar alternatyvūs, esame priversti pasikliauti ekonomiškai palankiausiais jos išgavimo būdais.

 
  Puslapiai: 1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras