<?xml version="1.0" encoding="windows-1257"?>
<!-- generator="FeedCreator 1.7.2" -->
<rdf:RDF
    xmlns="http://purl.org/rss/1.0/"
    xmlns:rdf="http://www.w3.org/1999/02/22-rdf-syntax-ns#"
    xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
    xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
    <channel rdf:about="http://www.geopolitika.lt/rss.xml">
        <title>Geopolitika</title>
        <description>www.geopolitika.lt</description>
        <link>http://www.geopolitika.lt/</link>
       <dc:date>2012-02-05T19:25:25+01:00</dc:date>
        <items>
            <rdf:Seq>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5190"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5182"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5179"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5172"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5171"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5169"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5161"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5157"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5153"/>
                <rdf:li rdf:resource="http://www.geopolitika.lt/?artc=5147"/>
            </rdf:Seq>
        </items>
    </channel>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5190">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-02-03T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Vadim Volovoj</dc:creator>
        <title>M. Prochorovas ir jo pasakų programa</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5190</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; src=&quot;/data/images/Prochorov%20Mikhail200x150.jpg&quot; /&gt;Kovo 4 d. Rusijoje įvyks prezidento rinkimai. Jų nugalėtojas yra beveik aiškus  tai dabartinis šalies premjeras V. Putinas. Nedidelė intriga yra tik ta, ar jis pasieks pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Šiandieninių neramių nuotaikų Rusijoje fone tokia įvykių eiga galėtų tapti papildomu destabilizacijos momentu.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5182">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-02-01T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Česlovas Iškauskas</dc:creator>
        <title>Protestų metas Rusijoje: kodėl opozicija vangi?</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5182</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/Russia-protests200x150.jpg&quot; /&gt;Rašant apie taip vangiai besiplėtojantį opozicinį pakilimą Rusijoje, prisimena kadaise K. Donelaičio Metuose išguldytos eilutės apie rudens darbus: ...ratas ant ašies girgždėdamas sukasi sunkiai... Iš tiesų, tik chaotiškas protesto sujudimas iškart po Dūmos rinkimų gruodžio 4-ąją leidžia pajusti, kad Rusijoje bręsta galinga revoliucija, nukreipta prieš valdžios monolitą.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5179">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-30T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Maksimas Khilko, Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto mokslo darbuotojas, filosofijos mokslų kandidatas, tarptautinių santykių magistras</dc:creator>
        <title>Geopolitinis Europos Sąjungos trumparegiškumas Turkijos ir Ukrainos atžvilgiu</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5179</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;147&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 147px&quot; src=&quot;/data/images/Ukraine-Turkey200x150.jpg&quot; /&gt;Europos biurokratai vis labiau atsilieka nuo geopolitinės šiuolaikinio pasaulio dinamikos. Kol JAV ir Kinija plečia savo įtakos sferas Ramiojo vandenyno regione, o Rusija bando kurti eurazijinį bloką, Europos Sąjunga faktiškai iškrito iš didelių geopolitinių žaidimų, savo iniciatyva apribodama išorinių savo įtakos ribų plėtrą ir susikoncentruodama į vidinį politinių ir ekonominių įgaliojimų perskirstymą.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5172">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-27T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Viktor Denisenko</dc:creator>
        <title>Kirgizija  geopolitinių interesų kryžkelėje</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5172</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/KIrgizija_Atambayev-Medvedev200x150.jpg&quot; /&gt;Apie Kirgiziją neretai kalbama kaip apie šalį, kurioje susikerta skirtingų valstybių interesai. Dėl įvairių priežasčių ši Vidurinės Azijos respublika pastaraisiais metais neretai atsidurdavo dėmesio centre. Pavyzdžiui, šioje šalyje per paskutinius septynerius metus net du kartus valdžia keitėsi revoliucinio perversmo keliu. 2005 metais įvyko vadinamoji Tulpių revoliucija, buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Askaras Akajevas.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5171">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-25T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Česlovas Iškauskas</dc:creator>
        <title>Kodėl Ukraina atsidūrė aklavietėje?</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5171</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; src=&quot;/data/images/Ukrainian_Naftogaz_pipelines.jpg&quot; /&gt;Ukraina vėl prie naujo energetinio karo su Rusija ribos. Iki Naujųjų metų Kijevui ir Maskvai nepavyko suderinti 2013-ųjų dujų tiekimo sutarties, o sausio 17 d. vykęs eilinis derybų raundas taip pat baigėsi nesėkme. Bet nuolatinė Kijevo ginčų su Gazprom byla šįkart turi gilesnę politinę potekstę, kuri rodo, kad Ukraina pateko į izoliacinę aklavietę.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5169">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-23T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Vadimas Koševojus, Baltarusijos valstybinio universiteto Geografijos fakulteto studentas </dc:creator>
        <title>A. Lukašenkos straipsnis laikraštyje Izvestija  užsienio politikos kurso rodiklis</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5169</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/lukashenka200x150.jpg&quot; /&gt;Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką šie procesai liečia betarpiškai. Šio darbo tikslas  išsiaiškinti pagrindinius prioritetus ir oficialiojo Minsko integracijos priežastis, analizuojant Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos straipsnį Apie mūsų integracijos likimą laikraštyje Izvestija.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5161">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-20T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Arūnas Spraunius</dc:creator>
        <title>Turkija  trapi kandidatė į trapaus regiono lyderes</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5161</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/Turkey_Erdogan200%20x150.jpg&quot; /&gt;Sausio pradžioje pasaulio žiniasklaida šykščiai užsiminė, kad teismas Stambule pratęsė turkų atsargos generolo Ilkero Bashbuto suėmimą: jis kaltinamas rengęs sąmokslą ir siekęs nuversti premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Taypo Erdoano) vyriausybę. I. Bashbutas  aukščiausio rango kariškis vadinamojoje Ergenekono byloje, kurioje įtariamieji skaičiuojami šimtais.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5157">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-18T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Česlovas Iškauskas</dc:creator>
        <title>Kazachiškasis fenomenas: laviravimo menas</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5157</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; src=&quot;/data/images/Kazakhstan%20elections200x150.jpg&quot; /&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;Įdomi ta šalis  Kazachstanas. Bet iš pradžių  ne apie įvykusius rinkimus, o apie kazachiškąjį fenomeną. Kaip rašo interneto žinynas Wikipedia, šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia kazachų žemė, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio &lt;i&gt;qazaq&lt;/i&gt;, tiurkų kalba reiškiančio pabėgęs į laisvę.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5153">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-16T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Vadim Volovoj</dc:creator>
        <title>Nauja įtampa JAV ir Rusijos santykiuose</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5153</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/obama_medvedev.jpg&quot; /&gt;Amerikos ir Rusijos santykiai nuo Antrojo pasaulinio karo klostėsi gana sudėtingai. Vėliau prasidėjo šaltasis karas, per jį aštrios priešpriešos laikotarpius keitė sąlyginiai atšilimai. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, gimė viltis, kad Maskvos ir Vašingtono konkurencija pagaliau baigėsi, tačiau laikas parodė, kad tai buvo tušti lūkesčiai. JAV įvertino SSRS subyrėjimą kaip savo triumfą ir ėmė mėgautis vienintelės didžiosios valstybės galimybėmis.&lt;/p&gt;</description>
    </item>
    <item rdf:about="http://www.geopolitika.lt/?artc=5147">
        <dc:format>text/html</dc:format>
        <dc:date>2012-01-13T05:30:00+01:00</dc:date>
        <dc:source>http://www.geopolitika.lt</dc:source>
        <dc:creator>Aivaras Bagdonas</dc:creator>
        <title>Protestai Rusijoje: ką jie duos?</title>
        <link>http://www.geopolitika.lt/?artc=5147</link>
        <description>
&lt;p align=&quot;justify&quot;&gt;&lt;img border=&quot;1&quot; hspace=&quot;5&quot; alt=&quot;&quot; align=&quot;right&quot; width=&quot;200&quot; height=&quot;150&quot; style=&quot;WIDTH: 200px; HEIGHT: 150px&quot; src=&quot;/data/images/Russia%20protests200x150_1.jpg&quot; /&gt;Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija Vieningoji Rusija, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.).&lt;/p&gt;</description>
    </item>
</rdf:RDF>

