Geopolitika

Ar skal�n� dujos gali tapti panac�ja Europos energetiniam saugumui?

Aivaras Bagdonas — 2010-07-30T04:30:00+01:00

Skal�n� duj� kar�tin�, per pastar�j� de�imtmet� pakeitusi JAV duj� rink�, pama�u atkeliauja ir � sen�j� �emyn�. Pajut� galim� s�km� vienas po kito � Europ� gr��iasi energetikos sektoriaus rykliai � �Exxon Mobil�, �Conoco Phillips�, �Chevron�, �Marathon Oil�, �Halliburton� ir kiti. Pirmi bandomieji �i� nekonvencini� duj� �valgybos gr��iniai jau i�gr��ti Lenkijoje ir Vengrijoje.

D�mesys�demilitarizacijai

Andrejus Vypolzovas — 2010-07-28T05:45:00+01:00

Sovietiniais laikais Kaliningrado sritis buvo ne �iaip u�dara karin� teritorija, o regionas, turintis pa�i� did�iausi� SSRS karin�s technikos ir ginkl� koncentracij� kvadratiniame kilometre. Nuo to laiko pra�jo dvi de�imtys met�. Kaliningradas vienaip ar kitaip integravosi � europin� erdv� ir u�sienie�iams jau nebesisieja su zona u� gele�in�s u�dangos. Dar daugiau, Kaliningrado karinis sandas taip pat integravosi � Europos saugumo sistem�.

De�imt Putino met�: nuteisti negalima i�teisinti!

Vadim Volovoj — 2010-07-26T04:30:00+01:00

Prie� kiek laiko Rusijos nesistemin�s opozicijos politikai B. Nemcovas ir V. Milovas paskelb� dabartinio Rusijos ministro pirmininko V. Putino veiklos �vertinim� � �Putinas. Rezultatai. 10 met��. Nors abu yra ar��s Kremliaus oponentai, ruo�dami �i� med�iag� jie pretendavo � objektyvum�. Tod�l �domu paanalizuoti j� pateiktas mintis bei pasteb�jimus ir i�siai�kinti, kur ra�yti kablel� garsiojoje fraz�je �Nuteisti negalima i�teisinti�.

Moldova � sav�s atradimo kelyje

Viktor Denisenko — 2010-07-23T04:30:00+01:00

Moldova � dar viena �alis, siekianti i�tr�kti i� Rusijos traukos lauko. Savo kelyje ji susiduria su tais pa�iais sunkumais kaip ir daugelis posovietini� respublik�.

Ryt� partneryst� taip ir lieka tik id�ja

Valentinas Mit� — 2010-07-21T04:30:00+01:00

Europos S�jungos pl�tra � rytus sustojo neapibr��tam laikui. Neabejotina, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, Moldova ar Piet� Kaukazo valstyb�s artimoje ir vidutin�je perspektyvoje netaps Europos S�jungos nar�mis. Vis� pirma tiek ES valstybi� vadovai, tiek paprasti pilie�iai yra pavarg� nuo vienu metu entuziastingai vertintos pl�tros. Kita vertus, kai kurios nar�s, sakykim, Bulgarija ar Rumunija, kol kas kelia daugiau problem�, ypa� korupcijos srityje, nei teikia naudos.

Kirgizijos politin�s raidos perspektyvos

Vadim Volovoj — 2010-07-19T04:40:00+01:00

2010 m. baland�io m�nes� Kirgizijoje �vyko dar vienas perversmas. Galima diskutuoti d�l vidini� ir i�orini� jo prie�as�i�, ta�iau �iuo metu jau svarbu �i�r�ti � priek�. 2010 m. gegu��s m�nes� buvo paskelbtas galutinis naujos Konstitucijos projektas, bir�elio 27 d. j� par�m� rink�jai (palikime balsavimo skaidrumo klausim� nuo�alyje). �iame kontekste aktualu paanalizuoti, kokia gal�t� b�ti politin� Kirgizijos ateitis ir ar ten pagaliau susiformuos stabili vald�ia, realiai atsi�velgianti � �moni� poreikius.

Baltarusijos vidaus politika

Irma Baranauskait� — 2010-07-16T04:30:00+01:00

Posovietin� Baltarusija vis dar ie�ko savo krypties politin�je ir ekonomin�je erdv�je. Steb�ti jos politin� gyvenim� visada buvo ypa� sud�tinga u�duotis. Jis yra tarsi snaud�iantis politinis skruzd�lynas. �ia svarbu pamin�ti, kad d�l nedemokratini� nuostat� �alis buvo smarkiai izoliuota diplomati�kai. O Baltarusijos gyventojai su d�iaugsmu pa�ymi, kad geografi�kai j� �alis � beveik Europos centre ir yra jautri riba tarp Rusijos ir vakarin�s �emyno dalies.

Moldavi�kas vynas � politini� sprendim� �kaitas

�eslovas I�kauskas — 2010-07-14T04:30:00+01:00

Galb�t kada nors suprasime, kad Moldova � �i nedidel� tarp Ukrainos ir Rumunijos �sispraudusi vyno �alis � yra ypatingas kra�tas, kai kuriais at�vilgiais pana�us � Lietuv�. Antai netgi gyventoj� skai�iumi (j� Moldovoje yra apie 3,6 mln., o su Padnestre ir jai priklausan�iu Bender� regionu � 4,2 mln.) Moldova kone prilygsta m�s� �aliai.

�Nenoriu � armij��, arba Rusijos kariuomen�s problemos

Jurgita Laurin�nait� — 2010-07-12T04:30:00+01:00

Pra�jus beveik dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, atskleidusio silpn�sias rus� armijos puses, ir toliau garsiai svarstoma, kokios kariuomen�s reikia Rusijai � profesionalios, t. y. sudarytos i� samdom� kari�, ar paremtos visuotine prievole, t. y. sudarytos i� �auktini�. Akivaizdu, kad dabartin� �auktini� ir tik nedidel�s dalies samdom� pagal kontrakt� kari� kariuomen� n�ra tokia, koki� nor�t� matyti Kremliuje �sik�rusi vald�ia.

Lenkija po rinkim�: skilimas ar stabilumas?

�eslovas I�kauskas — 2010-07-09T04:30:00+01:00

Analitikai �vykusius Lenkijos prezidento rinkimus vertina labai skirtingai. Vieni tvirtina, kad jie �tvirtina visuomen�s ir net valstyb�s skilim�, kiti atvirk��iai � teigia, jog dabar kaip niekada at�jo laikas tautai vienytis. Grei�iausiai tiesos v�lgi reik�s ie�koti ka�kur apie vidur�, nes kiek daugiau kaip 6 proc. bals� skirtumas dar neleid�ia kalb�ti apie did�iulius poky�ius nei politiniame, nei ekonominiame Lenkijos gyvenime.