Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  Ar trigalvis slibinas spjaudysis ugnimi?

Giedrė Petkevičiūtė
2007 04 05

PRIEŠ

Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis

Privataus kapitalo dalyvavimas šiame projekte sukelia daug praktinių problemų, todėl pasigendu įtikinamų argumentų, kodėl pasirinktas būtent toks kelias. Tai ir kelia didžiausią nerimą: alternatyvūs naujos atominės elektrinės finansavimo variantai viešai svarstomi nebuvo, galimų pasekmių skaičiavimo taip pat nematėme. O juk tai gali būti labai svarbu visai Lietuvos ekonomikai.

Iš pradžių buvo svarstoma idėja privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), o gautas lėšas panaudoti Lietuvos įnašui į naujosios elektrinės statybą. Šiuo atveju iškiltų dilema: jeigu norima brangiai parduoti tokią natūralią monopoliją, reikia leisti jai (ir kitam tinklui) daug uždirbti, o tai reikštų, kad reikia branginti elektrą. Tai nėra optimalu: elektrai pabrangus apie 10 proc., kasmet prarastume beveik 0,5 proc. BVP. Tad privatizavimo idėjos atsisakyta, užtat nuspręsta į vieną darinį sujungti dvi skirstomųjų tinklų bendroves ir „Lietuvos energiją“.

Kad tai bus rimtas žaidėjas, galima neabejoti, tačiau nesutinku, kad bankai jam lengva ranka dalys paskolas vien dėl jo įspūdingo dydžio. Bankai kartais sutinka daug skolinti, jei įmonė turi daug turto, – bankrutavus galima jį pasiimti ir parduoti. Tačiau tai netinka kalbant apie RST, VST ir „Lietuvos energijos“ turimą turtą, nes jis labai nelikvidus. Jei projektas žlugs, bankai negalės susivynioti laidų ir parduoti jų metalo supirkėjams. Lygiai taip pat beverčiai yra ir stulpai bei pastotės. Todėl tikras „užstatas“ bankams yra Vyriausybės garantijos dėl elektros supirkimo kainų ir kiekio, nes tai garantuoja projekto pelningumą. Be šito nebuvo pastatyta praktiškai nė viena elektrinė pasaulyje, net ir privati.

Šis argumentas leidžia ginčyti to didžiulio darinio reikalingumą. Galbūt užtektų sujungti tik RST ir „Lietuvos energiją“, išvengiant teisingo akcijų pasidalijimo problemos? Akcijų vertė šiuo atveju priklauso nuo įmonės pelningumo ar pinigų srautų. Tačiau dėl ydingo reguliavimo skirstomųjų tinklų bendrovių pinigų srautai pastaraisiais metais buvo gerokai didesni nei „Lietuvos energijos“. Iki šiol nežinome, kokiais kriterijais vadovaujantis įmonės dalysis nacionalinio investuotojo akcijas. Gali atsitikti ir taip, kad privatus investuotojas gaus nepagrįstą akcijų dalį. Be to, privatininkai iš šio projekto sieks maksimalios naudos, gal net žmonių gerovės sąskaita. Jei elektrinės statybai lėšų bus skolinamasi, elektra brangti neturėtų, bet neatmestina ir tokia galimybė, kad projektui finansuoti bus didinamos kainos. Žinoma, tai kenktų mūsų ekonomikai.

Nerimą kelia ir iškreiptas suinteresuotumas tokiais dideliais projektais. Energetikai yra už, nes gaus pajamų iš konsultacijų ir užsakymų, politikams tai būdas įprasminti savo buvimą valdžioje, o apie reaktorių tiekėjus neverta net kalbėti. Pasipriešinti tokiai jėgai galima tik reikalaujant skaidrių skaičiavimų, nes viso to pasekmes pajus jau kita visuomenės karta. Šiuo metu nuo vienų alternatyvų žaibišku greičiu puolama prie kitų. Skubos naudą velnias gaudo...

AB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas Jurgis Vilemas

Nacionalinio investuotojo tikrai reikėjo, o kad jo steigime dalyvauja ir privatus kapitalas, reikia tik džiaugtis. Atominės elektrinės statyba – labai brangus ir sudėtingas objektas.

Dabartinei „Lietuvos energijai“ tokia našta būtų per sunki, ji tiesiog nepajėgi finansiškai. Todėl surasta gana gera išeitis – integruoti į naujai kuriamą kompaniją, kuri turėtų tą patį „Lietuvos energijos“ pavadinimą, dvi įmones, sykiu pritraukiant ir privatų kapitalą.

Pažiūrėkime, kas vyksta Europoje: didieji energetikos gigantai toliau auga, plečiasi už savo valstybių ribų, „prarydami“ kaimyninių šalių energetines sistemas. Lietuva turi stipresnę energetiką nei visi artimiausi kaimynai ir staiga būti kurio nors didelio ryklio suvirškintiems nelabai norėtųsi. O štai ši struktūra tokiam pavojui turėtų būti atspari.

Be to, nors didžioji elektros energetikos ūkio dalis yra valstybės rankose, matome, kad privatininkai tvarkosi efektyviau. Ne visi politikai suvokia, kaip sunku suvaldyti, kad elektrinės statyba vyktų daugmaž pagal grafiką (o vėluoti yra labai brangu) ir kad pavojaus atveju gali nukentėti ne tik Lietuva, bet ir visos aplinkinės valstybės. Manome, kad šiai misijai geriausiai tinka valstybės ir privataus kapitalo derinys.

Kas garantuos skaidrumą? Be abejo, priežiūra turės būti, tačiau didžiausias pavojus neskaidrumui yra valstybiniame sektoriuje. Privatus verslas visada akyliau stebės visus procesus, nes neleis niekais paleisti savo pinigų. O valdžios samdytas administratorius juk ne savais, o valstybės pinigais moka. Nacionalinio investuotojo steigime įtarimų galima ieškoti, tačiau bus samdomi tarptautiniai ekspertai, išmanantys šitą reikalą, ir nemanau, kad galimi kokie nors nukrypimai. Gali būti, kad VST akcijos bus šiek tiek brangesnės, bet juk šios įmonės ir pelnas didesnis. Galimybės čia ką nors „susukti“ nematau.

Lenkai nuogąstauja, kad akcijos gali būti perleistos kitiems subjektams? Na, mums svarbiausia, kad akcijos neatitektų rusams, šito niekas neslepia. Jei parduos kokiems švedams, suomiams ar amerikiečiams, tai čia jokia problema. Vis dėlto įstatymo projekte gana griežtai parašyta, kad turi būti užkirsta galimybė perleisti akcijas nepageidaujamiems akcininkams.

Sakoma, kad būtų skaidriau, jei projekte dalyvautų ne tik energetikos įmonės, bet aš noriu pabrėžti, kad įmonių su tokiu dideliu kapitalu nėra daug. „Achemos“ grupė ar kokia kita tokio komplekso statybos tikrai nepavežtų. Antra, niekas čia ypač ir nesiveržė, nes atominės elektrinės statybos verslas yra itin rizikingas. Nesutinku ir su sakančiaisiais, kad Lietuvos energetikos monopolio išskaidymas, kaip ir VST privatizavimas, buvo klaida.

Tikrai ne: seną nusistovėjusią sistemą žūtbūt reikėjo keisti, tai padėjo modernizuoti įmones. Be to, šitaip pasielgta sąžiningai vykdant Briuselio direktyvas.

Sutinku, kad visuomenei trūksta informacijos, bet ne todėl, jog norima tą projektą patyliukais prastumti. Viskas vyksta tiesiog fantastišku tempu. To „slibino“ bijoti tikrai nereikia. Jei jau šitas variantas negeras, tada apie atominę elektrinę visai reikėtų užmiršti. Mano nuomone, visas šis triukšmas kyla dėl šiek tiek kitų priežasčių. Vėliau patys pamatysite, dabar nenorėčiau apie tai kalbėti. Vyksta didelė strateginė kova, kas užvaldys Lietuvos energetikos ūkį.

http://www.veidas.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas