Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  Jurgis Razma: „Privati atominio slibino galva neilgai bus lietuviška“

Vladimiras Laučius
2008 01 28

Iš bet kokių postų į visišką opoziciją nublokšti konservatoriai – sutrikę. Maža to, jų lyderių pozicijos svarbiausiais šiuo metu nagrinėjamais klausimais ima skirtis.

Į „Veido“ klausimus atsako Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma:

VEIDAS: Ką ketina daryto Tėvynės sąjunga socialliberalams prisijungus prie valdančiosios koalicijos ir atsiradus valdančiajai daugumai?

J. R.: Kaip ir buvome, liekame opozicijoje, o nusistovėjus aiškiam jėgų išsidėstymui Seime inicijuosime opozicijos lyderio rinkimus. Tiesiog bus lengviau išvengti įvairių spekuliacijų, kai dar vis buvo bandoma priekaištauti, kad mes slapta teberemiame socialdemokratus.

Remdami socialdemokratų Vyriausybę tikėjomės ryžtingesnės kovos su korupcija, didesnio dėmesio švietimui, mokslui, šeimai. Gražių kalbų buvo, bet realių veiksmų pasigedome.

Nematome tiesioginio ryšio tarp Seimo vadovaujamų pareigybių pasiskirstymo ir valdančiosios koalicijos sudarymo. Valdančioji koalicija lemia Vyriausybės sudarymą, o Seime vadovaujamų pareigybių pasidalijimą lemia tradicijos ir Seimo statutas.

VEIDAS: Kaip prognozuojate Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo perspektyvas, jei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko poste neliktų Algimanto Matulevičiaus?

J. R.: Tuo atveju VSD tyrimo išvadų realizavimas būtų apsunkintas. Sunkiai įsivaizduoju, kad daugumos geidžiamas socialliberalas Alvydas Sadeckas prisidėtų prie reikalavimų pateikti Seimui garsiąsias VSD analitines pažymas.

Sunkiai įsivaizduoju, kad komiteto vadovas A. Sadeckas inicijuotų veiksmus, kurie yra reikalingi siekiant įgyvendinti parlamentinio tyrimo išvadas, teisiškai reaguotų į atskleistą žiniasklaidos korupciją, į ypač grėsmingai atrodančius valstybės užvaldymo elementus per nekonstitucines grupes. A. Sadeckas nebalsavo už VSD tyrimo išvadas, tuo parodydamas, kad jo pozicija kitokia. Nėra jokio pagrindo manyti, kad jo nuomonė pasikeitusi.

Dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Matulevičius dėl VSD tyrimo išvadų nusiteikęs daug principingiau, tad žiūrint valstybės interesų komiteto pirmininko pakeitimas būtų žalingas.

VEIDAS: Praėjusių metų pavasarį ir vasarą dauguma konservatorių Seime entuziastingai rėmė atominės elektrinės statybos projektą pagal Vyriausybės ir „Vilniaus prekybos“ savininkų siūlytą modelį. Dabar kažkodėl reiškiamos abejonės, ieškoma priekabių. Kas atsitiko?

J. R.: Nesakyčiau, kad ir tada kuris nors mūsų entuziastingai būtų rėmęs tą projektą. Nepamenu entuziastingų pasisakymų.

VEIDAS: Frakcijos ir partijos vadovai – Irena Degutienė, Andrius Kubilius is pradžių lyg ir reiškė entuziazmą.

J. R.: Galbūt, tiksliai nepamenu tų detalių. Tačiau vasarą, priimant įstatymą, trečdalis mūsų frakcijos balsavo prieš arba susilaikė. Palyginti su bet kuria kita frakcija, tai didžiausias nepalaikiusiųjų projektą nuošimtis. Vadinasi, jau tada būta abejonių.

Dalį frakcijos narių, žvelgusių į šį reikalą teigiamiau, galėjo paveikti gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija. Buvo diegiama mintis, kad tai teisės aktas užtikrinsiantis greitą ir efektyvų atominės elektrinės pastatymą. Dalis frakcijos optimistiškai įsivaizdavo, kad Vyriausybė pajėgs geriau apginti valstybės interesus derybose.

Išryškėjus naujoms aplinkybėms nuostatos pasikeitė. Kad ir kiek dabar įstatymas būtų gerinamas, teikiant vis naujus pasiūlymus, manau, vis tiek per lemiamą balsavimą mūsų frakcijos balsų už tą projektą arba visai nebus, arba bus labai nedaug.

VEIDAS: Tėvynės sąjungos frakcijoje Jūs kone griežčiausiai prieštaraujate „slibino“ projekto įgyvendinimui dabar siūlomu pavidalu. Kokie Jūsų argumentai?

J. R.: Apgailestauju, kad pirmajame etape nebuvo svarstomi alternatyvūs modeliai, kaip statyti atominę elektrinę, tiesti elektros tiltus. Buvo tik skaičiuojama, kad „Lietuvos energija“ su RST ir VST galės projektui pasiskolinti daug daugiau pinigų, nei nedalyvaujant VST.

Manau, nereikia kurti vertikaliai integruotos energetikos bendrovės. Šiandien Europos Sąjunga, nors ir sunkiai, mėgina eiti priešinga kryptimi – liberalizuodama energetikos sektorių, skaidydama bendroves, kurdama konkurenciją, kad neatsirastų įvairių „slibinų“.

Lietuvos atveju, žinant šalies dydį ir finansus, struktūra su 7 mlrd. pradiniu kapitalu, kuris paskui gali dar didėti, yra ryškus oligarchijos formavimosi pavyzdys. Tų oligarchinių tendencijų Lietuvoje ir taip apstu – ar dar turime jas stiprinti?

VEIDAS: Bet juk į Rytus, ir į Vakarus nuo Lietuvos esama tokių energetikos monstrų pavyzdžių.

J. R.: Taip, Europai liberalizavimo procesas nebus lengvas. Gali atsitikti taip, kad tokie gigantai kaip integruotos Vokietijos ir Prancūzijos elektros bendrovės darys politinę įtaką, užsiims lobizmu. Jų pasipriešinimą bus sunku įveikti. Bet kam mums eiti tuo keliu?

Vienas Seimo narys iš mūsų frakcijos pasakojo apie susitikimą su stambios elektros bendrovės Vokietijoje vadovu. Jiems besikalbant apie santykius su vyriausybe tas vadovas pasigyrė, kad nežino, kur yra Energetikos ministerija, ir kad nė karto nėra buvęs pas ministrą. Į klausimą, kaip jie tokiu atveju bendrauja su ministru, jis atsake, kad visada tik ministras pas jį atvažiuoja. Ar ir mes norime tokių santykių tarp verslo struktūrų ir politinių institucijų?

VEIDAS: Vis dėlto sakoma, kad privatus kapitalas geriau įgyvendintų projektą nei valstybinis. Valstybinėje įmonėje nuolat susidarytų kažkieno interesai, strigtų sprendimai, atsirastų bėdų dėl finansų ir vadybos.

J. R.: Bet juk kuriama integruota bendrovė 61 proc. Priklausys valstybei. Tai bus valstybės kontroliuojama įmonė.

Žinoma, esant privatininkui atsiranda galimybė užkirsti kelią piktnaudžiavimams, rodyti, kad akcijų vertė krinta, ir grasinti Stokholmo arbitražu. Bet Vyriausybei turint politinės valios ir atsakomybės niekas nedraudžia ir dabar Ūkio ministerijos kontroliuojamas įmones pertvarkyti pagal naujos bendrovės modelį – kad būtų parinkti geri vadybininkai už gerus atlyginimus. Kas trukdo?

VEIDAS: Ar šiandien dar galima ką nors pakeisti viešojo intereso naudai, svarstant Seime derybų su „NDX energija“ rezultatus?

J. R.: Norint galima padaryti viską. Jei privatus investuotojas sako, kad nuostata, numatanti „Lietuvos energiją“ kaip patronuojančią įmonę, jiems netinka, tai nepriėmus reikalaujamų pataisų projektas sustoja. Esama ir galimybės siekti kompromiso bei pridėti saugiklių, kiek įmanoma.

VEIDAS: Pasak projekto šalininkų, kritikai savo priekabėmis tiesiog sužlugdys atominės elektrinės statybos sumanymą. Jie esą ne tik kritikai, bet ir kenkėjai.

J. R.: Tai absurdas. Šiuo metu privataus kapitalo dalyvavimo dar visai nereikia. Kol kas gali veikti „Lietuvos energija“ ir Vyriausybė, apibrėždamos būsimos elektrinės kontūrus. Dar net nežinome, kokius reaktorius rinksimės, kokio dydžio elektrinę statysime, kokių dar reikės finansinių resursų – bet jau kuriame specialų darinį.

VEIDAS: Ar tikite, kad „Vilniaus prekybos“ savininkai iki galo dalyvaus statant atominę elektrinę?

J. R.: Kaip didesnę tikimybę įsivaizduoju, kad akcijos po dviejų metų gali būti parduotos. O per tuos dvejus metus pinigų sutelkimo statybai dar neprireiks.

VEIDAS: Kaip manote, kodėl socialdemokratams prireikė valdančiojoje koalicijoje Naujosios sąjungos ir kodėl jie visiškai atsiribojo nuo konservatorių?

J. R.: Naujoji sąjunga ir socialdemokratai, net ir nebūdami vienoje koalicijoje, vieningai balsuodavo jautriausiais klausimais – dėl Valstybės saugumo departamento problemų tyrimo išvadų, dėl dujininkų pelno reguliavimo. Vienybė atsirasdavo kartu su galingų struktūrų interesais. Tai, manau, lėmė šios vienybės oficialų apipavidalinimą – ypač po to, kai pernai rugsėjį Tėvynės sąjunga nutraukė rėmimo santykius su LSDP.

VEIDAS: Konservatorius Antanas Matulas ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė demonstravo vienybę kovodami prieš alkoholio reklamą. Ar tikrai ta jų kova padės sumažinti alkoholio vartojimą, išspręsti alkoholizmo problemas?

J. R.: Sunku nustatyti, kuri priemonė kiek prisideda prie alkoholizmo mažinimo. Galima apgailestauti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa atsirado kaip pavienis elementas. Man labiau patiktų, kad pateiktume išsamią kovos su alkoholizmu programą, kurioje galėtų būti ir alkoholio reklamos ribojimų. Dabar išėjo atvirkščiai: iš pradžių atsirado aštri pataisa, o po to – nebloga A. Matulo ir jo bendraminčių parengta programa.

Straipsnis publikuotas 2008 m. sausio 22 d. savaitraštyje „Veidas“ Nr. 3.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas