Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
LR Seimo posėdžių stenogramos
 
  2007 m. gruodžio 18 d. LR Seimo posėdžio stenograma

2007 12 18

Keturiasdešimt ketvirtasis (365) posėdis

2007 m. gruodžio 18 d.

 Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir A. ČAPLIKAS

 Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2700A (pateikimas)

PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LCSF). Dar kartą laba diena, gerbiamieji kolegos. Tęsiame savo darbą. Pradedame eilinį posėdį.

Darbotvarkės 1-12 klausimas – Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2700A. Pranešėjas – P. Auštrevičius. Pateikimas. Prašau. Kviečiu pranešėją į tribūną.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, taip gausiai susirinkę klausytis tokio, sakyčiau, aktualaus klausimo aptarimo ir nuomonių išsakymo. Šiuo metu Lietuvoje vyksta derybos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliota mūsų, priėmusių Atominės elektrinės įstatymą, tariasi dėl nacionalinio investuotojo įsteigimo, jo sąlygų, proporcijų ir kitų dalykų, kai mes žinome, kad šis nacionalinis investuotojas turės įgyvendinti mūsų anksčiau, tai yra birželio 28 d., priimtą Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymą, kuriame aiškiai pasakyta, kad šio įstatymo paskirtis ir tikslas yra nustatyti naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti. Mielieji kolegos, kaip matome, nacionalinis investuotojas bus atsakingas ne tik už tuos bendrus darbus, kuriuos kaip nacionalinis investuotojas turi vykdyti, tai yra organizuoti valdybą, valdymą ir panašiai, priimti sprendimus, tačiau ir už atominės elektrinės statybą, ir jungčių su Švedija ir Lenkija įgyvendinimą. Tai yra nacionaliniai strateginės, energetinės ir, aš pasakyčiau, ekonominės svarbos klausimai.

Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad šių metų birželio mėnesį, kai mes svarstėme šio įstatymo priėmimą, būta diskusijų, kurių metu išsakytos nuostatos dėl Seimo dalyvavimo priimant šį sprendimą įtvirtinimo. Tačiau tuo metu tam nebuvo pritarta. Buvo manoma, kad Vyriausybė, kuri buvo įgaliota derėtis šiais klausimais, galės priimti šį sprendimą profesionaliai, skaidriai ir apginti nacionalinius interesus. Kuo toliau, tuo labiau, manau, yra pagrindas abejoti, kad tos visos nuostatos, tai yra pagrįstumo, skaidrumo ir nacionalinių interesų užtikrinimo, galbūt nėra iki galo įgyvendinamos. Kad Seimas nebūtų nusišalinęs, kad Seimas nebūtų nušalintas ir mes būtume visiškai informuoti apie įvykių eigą, aš manau, yra labai svarbu, kad šis klausimas būtų svarstomas Seime. Tai būtų ne tik informavimo procedūra, kai Seimas tiesiog būtų supažindinamas su derybų eiga, tačiau tai būtų Seimo sprendimo dėl pasiektų derybinių rezultatų patvirtinimo įtvirtinimas. Todėl mes teikiame jūsų dėmesiui 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies pakeitimus, kurie aiškiai, mielieji kolegos, įtvirtina Seimo vietą dėl šių susitarimų. O tai yra, kad tik Seimui pritarus esminėms šio susitarimo nuostatoms, vėliau jas apibrėšiu, kokios jos yra, galima priimti sprendimus, kuriuos nustato kiti šio įstatymo punktai.

Mielieji kolegos, esu giliai įsitikinęs, kad tam tikras Seimo dalyvavimo įtvirtinimas leis mums panaikinti tam tikras abejones, kaip buvo deramasi, ar pasiekti derybų rezultatai atitinka iškeltus tikslus, ar mes galėsime ramiai pasakyti, kad pasiekti derybiniai rezultatai yra tokie, kokių mes norime.

Dabar, iš tikrųjų, kolegos, kokios nuostatos galėtų būti vadinamos esminėmis? O iš esmės esminės nuostatos apibrėžtos pačiame įstatyme, reikia tik perskaityti, kad jos būtų aiškios. Aš cituoju, kad esminėmis laikytinos šios nuostatos, tai yra VST įsigyjamų naujų išleidžiamų akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų kiekis, jų dalis visose nacionalinio investuotojo akcijose, jų suteikiamas balsų skaičius nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime turi nepažeisti reikalavimo, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip vieną antrąją nacionalinio investuotojo akcijų ir nacionalinio investuotojo balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Bei ne piniginio įnašo VST akacijų, kuriomis apmokamos „Lietuvos energija“ akcijos, vertė turi atitikti įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bei ne piniginio įnašo VST akcijų, kuriomis apmokamos „Lietuvos energija“ akcijos, dalis VST visuotiniame akcininkų susirinkime turi būti didesnė nei viena antroji visų VST akcijų. Ir galų gale ne piniginio įnašo VST akcijų, kuriomis apmokamos „Lietuvos energija“ akcijos, suteikiamos teisės balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime, turi būti ne daugiau kaip viena antroji balsų susirinkime. Mielieji kolegos, esu tvirtai įsitikinęs, kad šios nuostatos leistų, jeigu atitinkama informacija Vyriausybės būtų pateikta laiku ir kokybiškai, supažindinti Seimą su visomis derybų detalėmis. Tai leistų ir pačiai Vyriausybei jaustis saugiau, jaustis, kad ji, sudarydama labai svarbią nacionalinio investuotojo bendrovę, įtvirtina nacionalinių interesų įgyvendinimą. Jau tapo skrajojančia fraze, kad kuriamas arba atsirado naktinis trigalvis slibinas. Tokios mūsų nuostatos leistų įtvirtinti, kad slibino galvos žvelgtų viena kryptimi ir nesurytų vienas kitos. Todėl, mielieji kolegos, aš tikiuosi, kad šio įstatymo mes nepagadintume, bet sustiprintume ir įtvirtintume aiškų tokios svarbios institucijos kaip Seimas dalyvavimą, o ne vien buvimą šalia. Ačiū už jūsų dėmesį ir atsakyčiau į visus jūsų klausimus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Klausti nori 8 Seimo nariai. Klausimams skirtos 10 minučių. Pirmasis klausia A. Sysas. Salėje nėra. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, žiūrėkite – plenarinių posėdžių salėje nėra nė vieno socialdemokrato. Nė vieno. Kaip vertinti šią jų poziciją? Tai yra boikotas. Bet mano klausimas būtų toks. Iš tikro tai yra labai svarbus klausimas, manau, kad vienas iš svarbiausių ne tik šios kadencijos Seime, bet, sakyčiau, mūsų nepriklausomos valstybės istorijoje, ir toks požiūris, toks abejingumas nesuprantamas. Bet mano klausimas kitas. Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto keturios valstybės – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija – pačios neturi lėšų pasistatyti atominę elektrinę be kokio nors privataus investuotojo, parinkto visiškai ne konkurso būdu? Kaip jūs tai vertinate?

P. AUŠTREVIČIUS. Ačiū už klausimą, kolega. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad privataus kapitalo dalyvavimas tokiame svarbiame projekte yra privalumas. Mes turime atverti galimybes. Žinoma, šio sprendimo priėmimo skaidrumas man yra taip pat svarbus, tačiau nebijokime privataus kapitalo. Nagrinėkime ir reglamentuokime sąlygas, kuriomis privatus kapitalas turi prisidėti prie nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimo. Todėl aš nematau prieštaravimo tam, kad vienas, sakykime, privatus investuotojas. Aš norėčiau, kad jų būtų ir daugiau. Reikia pasakyti, kad matyt, buvo padaryta klaida, kad ir Rytų skirstomieji tinklai nebuvo laiku privatizuoti, juo labiau kad tas investuotojas galėtų kaip visateisis, aš manyčiau, net konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti kuriant nacionalinį investuotoją. Todėl kalbėkime apie tai, koks sprendimas yra padarytas ir ką mes galime padaryti, kad jo įgyvendinimas būtų skaidrus ir efektyvus.

PIRMININKAS. Klausia S. Lapėnas.

S. LAPĖNAS (LCSF). Norėjau paklausti labai konkrečiai. Savo siūlymuose jūs įvardijote, kad nacionaliniam saugumui kelia grėsmę lyg ir pernelyg didelis privataus kapitalo dalyvavimas. Jūs teigėte, kad privataus kapitalo atstovas dar galėtų būti ir Rytų skirstomieji tinklai. Jums tikrai būtų sunku užtikrinti, kad jie neviršytų 50% dalyvavimo nacionaliniame investuotojuje. O klausimas labai paprastas: kokia proporcija, jūsų akimis žiūrint, užtikrintų valstybės interesų saugumą?

P. AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis kolega, matyt, šis klausimas yra labai painus. Painus, nes pradžia prieštarauja pabaigai, o jo vidurys neatitinka nė vienos dalies. (Balsai salėje) Mielasis kolega, mes pamatysime mano kalbos išklotinę, galėsime šį klausimą aptarti galbūt abu susitikę. Aš tokių frazių nevartojau. Manau, kad privataus kapitalo dalyvavimas yra privalumas, tačiau dalyvavimo sąlygos yra ne mažiau, o gal ir dar svarbesnis dalykas.

PIRMININKAS. Kitas klausia ponas V. Simulikas. Prašom.

V. SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Mielasis kolega, norėjau pasiteirauti, iš principo palaikydamas jūsų idėją ir suprasdamas, kad turi dalyvauti ir privatus kapitalas. Man patiko pati idėja, kad turėtų būti daugiau privačių subjektų. Jūsų požiūris į tai, kaip buvo atrinktas dabartinis subjektas. Gal vis dėlto turėjo būti konkursas? Nežinau, kokia forma, tik suprantu, kad turėtų būti skaidru, aišku, paskelbta tarptautiniu mastu. Vis dėlto esame Europos Sąjungos šalis. Ar negalėtų dalyvauti ir europinis kapitalas?

P. AUŠTREVIČIUS. Kaip mes visi žinome, pačiame įstatyme yra palikta nuostata, kad gali ir turi būti pritraukta daugiau privataus kapitalo. Aš labai remiu šią nuostatą, tačiau pasisakyčiau ir už tai, kad galbūt mes jau praleidome galimybę pradėti su daugiau privačių investuotojų. Tai, matyt, jūsų klausimo esmė. Bet sprendimas jau yra padarytas. Mes galime jį kritikuoti, jam nevisiškai pritarti, tačiau gal mes galime iš to ir pasimokyti. Tai, matyt, vienintelė geroji pamoka, kurią mes galime išmokti, padarę šį sprendimą.

Dėl to, kad buvo skubama. Aš tikiuosi, kad skuba mums nekainuos daugiau.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų labai teisinga pastaba, kad, priimant Atominės elektrinės įstatymą, tikrai buvo labai skubama. Dėl tos skubos buvo nenorėta priimti daugiau saugiklių, juo labiau kad šis įstatymas apima tokią labai sudėtingą energetinę sritį ir juo labiau kad to įstatymo apimtis tikrai nėra tokia, kad… galėtų Šilumos ūkio įstatymą arba bent Vandens ūkio įstatymą. Man atrodo, čia labai daug ką reikėtų išsamiau reglamentuoti. Jūsų bandymas pataisyti vieną kitą to įstatymo dalyką vertinamas tikrai teigiamai.

P. AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū, kolega. Aš manau, kad tai atitinka ir Vyriausybės, kurios daug atstovų kol kas, deja, mes nematome salėje, tačiau aš manau, kad jie, ko gero, tariasi ir grįš su savo bendra pozicija, poziciją. Ar Vyriausybė jausis saugi ir tvirta, priimdama visus šiuos sprendimus tik viena pati? Ar ji mano, kad mažumos Vyriausybė gali tokios svarbos nacionalinius projektus įgyvendinti nesant Seimo pritarimo, o vėliau sakyti, kad jis yra vykdomas įgyvendinant įstatymą, kurį priėmė Seimas? Aš manau, kad mes turime būti atviri sau, Vyriausybei ir žmonėms.

PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Lygiai tokia pat pataisa buvo svarstoma pavasarį priimant visą įstatymą. Tuo metu Vyriausybė jai kategoriškai prieštaravo. J. Razma tada pateikė tą pataisą ir jai nebuvo rasta paramos. Dabar jau Vyriausybė sako, kad ji norėtų, jog Seimas svarstytų ir apsispręstų dėl sutarčių. Sakykite, kodėl, jūsų manymu, pasikeitė Vyriausybės pozicija?

Antra mano klausimo dalis būtų tokia: jūs rašote, kaip ir J. Razma rašė, kad, Seimui pritarus sutartims, toliau jau Vyriausybė galėtų realizuoti. Ar jūs nemanote, kad reikėtų pabandyti detalizuoti šią nuostatą: kas įvyksta tuo atveju, jeigu Seimas nepritaria, arba, pavyzdžiui, jeigu Seimas, perskaitęs tuos dokumentus, turi savo pasiūlymų Vyriausybei? Kaip tuos dokumentus reikėtų tobulinti? Kas toliau vyksta, kokia procedūra? Ar Vyriausybė tai turi svarstyti, ar Vyriausybė sako: viskas baigta, mes daugiau nieko nekeičiame? Aš manau, ar nebūtų verta pagalvoti apie tokius dalykus, tiesiog detaliau parašyti šią nuostatą?

P. AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimo formuluotė rodo, kad jūs tikrai galvojate apie tai ir pritariate esminėms nuostatoms, tačiau norite, kad tekstas būtų maksimaliai aiškus ir detaliai įtvirtintų Seimo poziciją. Aš pritariu tokiai nuostatai, tačiau nuo ko nors reikia pradėti. Tai yra pateikimo stadija, ir aš tikiuosi, kad mes galbūt dar galime pateikti ir kitas detalizuojančias nuostatas.

Atsakydamas paeiliui, kodėl pasikeitė Vyriausybės pozicija… Man atrodo, diskusijose, viešosiose diskusijose, ir netgi apibūdinant pirmuosius derybų rezultatus, mes nematome tokio užtikrintumo ir tvirtybės, kokią matėme iš pradžių. Matyt, Vyriausybė turi pagrindo abejoti savo veiksmais, ar jie atitinka nacionalinius interesus ir tas visas įstatyme įtvirtintas nuostatas. Ir ne tik nacionalinio investuotojo sukūrimas, bet ir tų projektų, kuriems skirtas nacionalinis investuotojas kaip institucija ir kuriuos jis turi ir privalo įgyvendinti… Ar bus tie projektai laiku? Vyriausybė, manau, stokoja tvirtybės ir ne veltui viena to slibino galva pradeda gręžtis ir į Seimą.

Koks gali būti Seimo sprendimas ir kas turi būti numatyta, labai sudėtinga pasakyti. Kolegos, mes dar nematėme, beje, derybų rezultatų, reikia tai atvirai pasakyti, ir tik po jų išnagrinėjimo, manau, galėsime pasakyti, koks sprendimas. Tikiuosi, kad juose nerasime ko nors pribloškiančio arba visiškai neatitinkančio, tačiau pamatykime, panagrinėkime. Tikiuosi, kad tai nebus sprintas, kad mums nebus nubrėžtas aiškus laiko limitas ir pasakyta, kad štai, jūs turite savaitę, ir komitetai, ir visas Seimas turi apsispręsti. Mielieji kolegos, klausimas yra pernelyg rimtas, kad mes užrištomis akimis ir surištomis rankomis šoktume į vandenį.

PIRMININKAS. R. Garbaravičius.

R. GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų matome, kad per šias derybas yra netgi nevykdomas mūsų priimtas įstatymas. Mes nematėme ir negirdėjome vertinimo įvertinimo, o buvo aiški nuostata, įrašyta į įstatymą. Todėl kyla abejonių, juo labiau kad į daugelį klausimų iš Vyriausybės narių aiškių atsakymų negavome, kodėl pasirinktas toks vertinimas, kodėl premjeras suabejojo ministro veiksmais valdant „Lietuvos energiją“ ir panašiai. Ar jūs nemanote, kad šios jūsų pataisos, ko gero, leistų geriau apginti viešąjį interesą?

P. AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis kolega, tam ir yra skirtos šios pataisos. Ne Seimui išsigelbėti, ne Vyriausybei išgelbėti, tačiau viešajam interesui ir mūsų nacionaliniams strateginiams interesams įgyvendinti. Jos gali atrodyti kai kam nepatrauklios. Tačiau pagalvokite apie situaciją, kai šis projektas, įgyvendinamas nacionalinio investuotojo, pajudės. Ar mes visada jausimės tokie tikri, kad padarėme viską, kad rezultatas yra toks, kokio mes tikėjomės? Todėl, tikiuosi, kad kaip tik viešojo intereso ir nacionalinių energetinių strateginių interesų įgyvendinimas, pagaliau pagalvojimas apie konkretų vartotoją Lietuvoje, turi būti mūsų svarstymo centre. Ačiū.

PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams, baigėsi, tačiau dar nori paklausti ponas J. Veselka. Pone Veselka, klauskite.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atsimenu, kai mes vasarą balsavome už šį įstatymą, Seimas vieningai buvo už. Pasirodo, tas už dabar nelabai kaip atrodo. Ar jūs tikitės, kad Seimas, kurio daugumą sudaro ne energetikos specialistai, vienaip ar kitaip pritardamas tam naujam, taip pat nepadarys klaidų? Kodėl to klausiu? Kai matau derybas, aš matau labai įdomią situaciją. Vakarų skirstomieji tinklai, kaip vieninga komanda, ateina ir gina savo interesą. Vyriausybės V. Navicko vadovaujama komisija nepasikviečia nei Rytų skirstomųjų tinklų specialistų, nei „Lietuvos energijos“ specialistų, bet iš esmės sėdi „politrukai“ ir paskui sako, kad mes kažkaip laimėjome. Rodo, kad pagrindą diktuoja Vakarų skirstomieji tinklai, o pritaria ar nepritaria visa Vyriausybė. Kaip jūs manote, ar tokioje situacijoje Seimas vėl nepasielgs taip, kaip pasielgė vasarą? Prisipažinkite, kaip jūs vasarą pats balsavote.

P. AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis Juliau, balsavau už, bet balsavau ir už tą pataisą, ką gerbiamasis A. Kubilius paminėjo, kad mūsų kolega J. Razma teikė, ir mes tuo metu pritarėm. Jausmas, kad Seimas negali nusišalinti, manyčiau, daugelyje mūsų tik sustiprėjo. O dėl Lietuvos derybų grupės, tai aš jai linkiu dirbti tokiu būdu ir aiškinti visuomenei taip, kaip tai daro NDX. Malonu matyti, kai žmonės, įsigilinę ir suprasdami reikalus, gina savo interesus. Tačiau norėčiau, kad čia dirbtų visa Lietuvos komanda, o ne tik vienas derybų partneris.

PIRMININKAS. Matau, iš dešinės pusės nuo manęs poną A. Sysą, kuris nori klausti. Gal jau paskutinį kartą, nes buvo iš anksto užsiregistravęs. Tada dar klausia ponas A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, pritardamas jūsų siūlymui… Jūs sakėte, kad pasikeitė ir Vyriausybės pozicija, ir kitų. Aš noriu paklausti, kada jūsų pozicija pasikeitė, nes ir kolega J. Veselka akcentavo tai, kad mes labai vieningi buvome prieš porą mėnesių, o dabar daugeliui kyla abejonių. Kada buvo jūsų mąstymo lūžis sprendžiant šį klausimą, kad pasiūlėte ir teikiate šias pataisas? Ačiū.

P. AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Aš pasakysiu atvirai. Birželio mėnesį mūsų frakcija balsavo už atitinkamų nuostatų, kurias mes vėl teikiame papildomai, įtvirtinimą. Tuo metu mums nepavyko. Tačiau, viena vertus, matydamas Vyriausybės blaškymąsi ir netikrumą, kita vertus, augantį susidomėjimą visuomenėje, jaučiu reikalą teikti šias pataisas mums apsispręsti dar kartą. Aš tikiuosi jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Paklausė visi norintys Seimo nariai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kai vasarą buvo priimamas šis įstatymas, tada kalbėjau ir sakiau, kad tai ne amžiaus, bet amžių afera. Faktiškai – tai valstybės pamatų griovimas. Ši sutartis –nacionalinio investuotojo kūrimas – vyksta po kilimu. Tokią aferą palaimino Seimas 107 balsais. Aš džiaugiuosi, kad iškėlus ne Seimo nariams, bet verslininkams šį klausimą į viešumą (pasirodo, verslininkai yra pilietiškesni nei Seimo nariai, kurie vieningai balsavo už šį įstatymą), vis dėlto prasidėjo diskusijos. Mano nuomonė yra daug kategoriškesnė. Jeigu mes įleisime verslininkus, suteikdami jiems kad ir 20–30%, jie vis tiek laikui bėgant susipirks kontrolinį akcijų paketą. Mes sukuriame monstrą ir atiduodame visą Lietuvos energiją į vienų verslininkų grupės rankas. Jie nuolat kels kainas. Mes turime pavyzdį, kai privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai… Ar jūs žinote, Seimo nariai, kad šiandien Vakarų skirstomiesiems tinklams įkainis už kilovatvalandę Energetikos kainų komisijos yra nustatytas didesnis nei Rytų skirstomiesiems tinklams? Matote, kokie yra lobistai? Todėl, manau, kad gerai, jog šis klausimas bent jau bus svarstomas Seime, ir tegul kiekvienas Seimo narys, balsuodamas už šį nacionalinį investuotoją, už pasiektus susitarimus, prisiima atsakomybę ir tegul drąsiai pažiūri rinkėjams į akis. Aš manau, už sprendimą, kurį padarėme, mus prakeiksmu minės ne tik mūsų tėvai, bet ir anūkai.

PIRMININKAS. Pone Petrai, 2 minutės.

P. GRAŽULIS. Baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Lapėnas. Po tokių trankių žodžių. Prašom.

S. LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, artėjant derybų procesui į pabaigą, bandymas surasti kokį nors figos lapelį, „nusiplauti“ nuo atsakomybės, kad vis dėlto pats Seimas patvirtino įstatymą, kokiu būdu yra kuriamas nacionalinis investuotojas, tai iš tiesų neliudija Seimo priimamų sprendimų rimtumo. Vis dėlto, kai yra priimtas įstatymas, keisdami žaidimo taisykles derybiniuose procesuose tikrai mes solidumo Seimui nesuteiksime ir, manau, ganėtinai demagogiškai skamba teiginiai, kad jeigu šiame procese dalyvautų Rytų skirstomieji tinklai jau būdami kaip privataus sektoriaus atstovai, viskas būtų skaidriau ir aiškiau. Man atrodo, kaip tik daugiau iškiltų problemų užtikrinant valstybinio kapitalo pranašumą ir dalyvavimą šiam nacionaliniam investuotojui. Todėl siūlyčiau labai rimtai pagalvoti, ar verta paremti tokią iniciatyvą, kai iš esmės procesai eina jau užbaigimo stadijos link. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuskambėjo nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti dar buvo, bet Statute tai nenumatyta. Registruojamės!

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-2700, pritarimo po pateikimo. Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame!

Už – 66, prieš – 1, susilaikė 13. Beveik taip pat vieningai, kaip ir pritariant įstatymo projektui.

Repliką po balsavimo – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau iš principo pasakyti dėl to, kas vyksta su atomine elektrine. Vakar išgirdome vadinamųjų derybų rezultatus. Noriu pasakyti, kad tie derybų rezultatai buvo pasiekti pažeidžiant tą įstatymą, kurį Seimas vieningai priėmė birželio mėnesį, nes Ūkio ministerija turėjo derėtis dėl to įstatymo, tačiau jie susitarė visiškai dėl kitko, dėl naujos įmonės, kuri kontroliuos tas tris įmones steigimo, ir po to jie ateis į Seimą ir prievartaus Seimą, kad reikia priimti būtent taip. Štai kaip pas mus yra vykdoma vadinamoji valstybinė politika, kai premjeras, ūkio ministras ir visi kiti atsakingi valstybės pareigūnai atstovauja privačios įmonės interesams. Aš manau, kad reikia kuo greičiau šį įstatymo projektą, kuris šiandien yra pateiktas, galbūt ketvirtadienį tiesiog pateikti svarstymo stadijai ir siūlyčiau, kad Seimo valdyba prašytų Seimo Pirmininko jį priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Aš tik prieš suteikdamas žodį, kaip pirmininkas, norėčiau patikslinti, kad šiuo atveju, mielieji kolegos, mes vertiname ne Vyriausybės darbą ir sprendimą. Mes vertiname tai, ką parašė arba parodė žiniasklaida. Oficialaus sprendimo nėra. Todėl aš pasiūlyčiau neskubėti, nevertinti. Vyriausybės posėdis įvyks tik rytoj ir rytoj bus aiški oficiali pozicija. Didžiausia mūsų blogybė, kad mes vertiname tai, ką parodo arba parašo mūsų kolegos. Iš kur jie visa tai sužino, aš nežinau. (Balsai salėje) Prašom. Ponas Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, aš manau, kad nuo to laikotarpio, kai buvo priimtas įstatymas, tai yra šių metų birželio mėnesį, praėjo gana nemažas laiko tarpas ir įvyko tikrai gana didelių pasikeitimų visose srityse, tarp jų ir kuriant nacionalinį investuotoją. Buvo atlikti įvertinimai. Premjeras irgi ne kartą kalbėjo ir sakė iš įvairių tribūnų, kad Vyriausybė tikrai nenori nesupažindinti Seimo narių su tais derybų rezultatais. Ne kartą buvo sakyta, kad jis planuoja atnešti visą derybų paketą į Seimą ir mes, kaip Seimo nariai (čia buvo pasakyta, kad mes būsime per prievartą verčiami, bet niekas mūsų negali priversti), turėsime galimybę teikti savo pasiūlymus. Manau, kad yra normalus pateikimas, mes visi iš esmės pritariame ir laukiame derybų pabaigos.

PIRMININKAS. Vėlgi, kaip Seimo valdybos narys, galiu priminti, kad yra Seimo Pirmininko kreipimasis į Seimo narius, ir galima raštinėje susipažinti su dokumentais apie derybų eigą. Viskas ten yra sudėta. Reikia tiesiog nepatingėti ir nueiti iki raštinės ir pasiskaityti. Vyriausybė teikia informaciją apie derybų eigą, tiesiog reikia nueiti iki tos raštinės. Prašom. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs iš dalies ir patvirtinote. Vyriausybė sakys, yra galimybė, susipažinkit, bet tas susipažinimas nėra Seimui atsakomybės prisiėmimas ir tvirtinimas. Todėl aš prašyčiau, kad Seimas kreiptųsi į Seimo Pirmininką ir kad šį klausimą teiktų svarstyti skubos tvarka, kad ketvirtadienį mes jį priimtume. Pirmininkas štai atėjo. Manau, kad Pirmininkas tikrai teiks svarstyti šį klausimą skubos tvarka, nes tai yra labai svarbus klausimas. Mano tokia yra… Pirmininke, ar jūs girdite, ką mes kalbame?

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas girdi, Petrai. Pone Gražuli, Pirmininkas girdi, šypsosi, viską girdi ir, matyt, nuspręs. Ketvirtadienį bus aišku, jeigu komitetai išnagrinės. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.

Dabar mums reikia nustatyti … (Balsai salėje) Dėmesio! Atsiprašau. Ponas J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TSF). Vis tas kompiuteris dengia…

PIRMININKAS. Jokios piktos valios. Tikrai jokios piktos valios.

J. RAZMA. Aš frakcijos vardu taip pat noriu kreiptis į Seimo Pirmininką ir bet kuriuo atveju siūlau fiksuoti maksimaliai artimą, kiek tai leidžia Statutas, svarstymo datą. Kitaip atrodysime juokingai padarę tokio projekto pateikimą, nebaigę apsispręsti, ar mes turime dėl tų Vyriausybės suderėtų dalykų sprendžiamąją galią, ar tik išklausome, kiek Vyriausybė teiksis mus čia informuoti. Aš manau, mums šį reikalą reikėtų išspręsti garbingai, netgi iki Vyriausybės apsisprendimo, kad mes Vyriausybei pasakytume, ar mes, kaip Seimas, norime būti sprendėjai ir dalytis atsakomybe, ar taip sėdime ir žiūrime, kaip čia Vyriausybė pabaksnos.

PIRMININKAS. Aš tai ir noriu padaryti, nes mums dabar reikės nustatyti pagrindinį ir papildomą komitetus ir svarstymo datą. Aš tik niekaip nepasiekiu tos stadijos. Pagrindinis komitetas Seniūnų sueigoje nėra numatytas. Kuris? Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Aš klausiu. Pone Juliau, pritarė 107 Seimo nariai. Ką dabar daryti? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Papildomi komitetai. Ar kas nors… (Balsai salėje) Dar kartą klausiu, ar reikia papildomų komitetų? (Balsai salėje) Nereikia? Sako, reikia. Siūlykite komitetą, nes man Seniūnų sueiga nepasiūlė jokio… (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kada siūloma svarstyti? (Balsai salėje) Ne, ketvirtadienį aš negaliu įtraukti, nes čia yra Seimo Pirmininko prerogatyva, yra teikiamas… (Balsai salėje) Galbūt galima taip: pasiūlau saliamonišką sprendimą – rudens sesijoje. Rudens sesija yra pratęsta iki sausio 18 dienos. Suspėsime – suspėsime, nesuspėsime – ką gi… Jeigu Seimo Pirmininkas nuspręs, ketvirtadienį pateiks ypatingos skubos tvarka. Ar tinka rudens sesija? Ketvirtadienį mes tikrai nespėsime, ko gero. Galima rudens sesijoje?

Dėl vedimo tvarkos – P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, mes neturėtume Vyriausybės pastatyti į tokią nežinią, ar bus priimta, ar ne. Ji pati tada blaškysis, nežinos, ar mums teikti, ar mums sakyti, ar su mumis konsultuotis, ar tiesiog, kaip parašyta, galbūt informuoti koridoriuose.

Mielieji kolegos, aš tiktai prašyčiau kreiptis į Ekonomikos komitetą, kad jis skubos tvarka išnagrinėtų šią trylikos žodžių pataisą. Tai yra tikrai Seimo nariui pakeliamas darbas. Žinant, kokia yra šių žodžių svarba, aš tiktai prašau, kad Ekonomikos komitetas kuo greičiau išnagrinėtų, ir mes iki pratęstos sesijos pabaigos priimtume nuostatas, o Vyriausybė vadovautųsi šiuo grafiku. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. J. Veselka – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas tada gana vienbalsiai pritarė, išskyrus mane. Aš labai abejoju, ar nebus tas pats, bet vis dėlto net jeigu paskirtumėte Ekonomikos komitetą, aš norėčiau, kad Seimas kreiptųsi, kad iki šio įstatymo svarstymo nebūtų pasirašyta sutartis. Nes jeigu bus pasirašyta sutartis ir mes priimsime kitokius nutarimus, atrodysime labai liūdnai. Todėl jeigu pritariame, tai kartu kreipkimės į Vyriausybę, kad kol nepriimsim ar neatmesim šio įstatymo, nebūtų pasirašoma sutartis su VST.

PIRMININKAS. Tai šiuo atveju, pone Juliau, Statute numatytos galimybės. Įregistruokite tokį protokolinį nutarimą, ir mes galėsime svarstyti. Dabar iš klausos negalime nutarti, kad kažką rekomenduojame. Po to bus neaišku, ką rekomendavome. Išaiškės, kad rekomendavome kuo skubiau pasirašyti sutartį, o ne stabdyti. Neduok Dieve po to. Taigi ar tinka Seimo nariams? Numatoma svarstyti pratęstoje rudens sesijoje, o Seimo Pirmininkas apsispręs. (Balsai salėje: „Ne pratęstoje, o rudens sesijoje.“)Rudens sesijoje, atsiprašau, rudens sesijoje. Tinka. Klausimo svarstymas baigtas.

<...>

Seimo protokolinis nutarimas dėl kreipimosi į Vyriausybę nepasirašyti nacionalinio investuotojo steigimo sutarties

PIRMININKAS. Paskutinis darbotvarkės klausimas, arba nenumatytas darbotvarkės klausimas, kurį aš privalau paskelbti ir, aš manau, mes bendru sutarimu jam pritarsime, tai yra Seimo narių J. Veselkos bei P. Gražulio įregistruotas protokolinis nutarimas. Aš jį perskaitysiu.

„Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę nepasirašyti nacionalinio investuotojo steigimo sutarties.

Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepasirašyti nacionalinio investuotojo steigimo sutarties, kol Lietuvos Respublikos Seimas nebaigė svarstyti pateiktų Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pataisų (projekto Nr.XP-2700A).“ Teikia Seimo nariai, kaip minėjau, J. Veselka ir P. Gražulis.

Tai toks protokolinis nutarimas buvo pasiūlytas. Aš jį perskaičiau. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje) Siūlymas balsuoti dėl protokolinio nutarimo. Tuoj, minutėlę. Registruosimės ir balsuosime dėl tokio protokolinio nutarimo. (Balsai salėje) Iškart balsuojame? Galim balsuoti, jeigu… Aš bėgu greičiau, negu technika juda į priekį. Tuoj, minutėlę. Tuoj mes grįšime prie Atominės jėgainės įstatymo projekto svarstymo. Čia mes kaip tik ties juo… Protokole ir atsispindės šis protokolinis nutarimas. Aš siūlyčiau bendru sutarimu. Ar vis dėlto balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, registruojamės, vėliau balsuosime. Dabar vyksta registracija.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Balsuojame dėl mano perskaityto Seimo narių pono J.Veselkos ir pono P.Gražulio įregistruoto protokolinio nutarimo. Balsuojame.

Už – 23, prieš – 1, susilaikė 2. Protokoliniam nutarimui pritarta.

Gruodžio 18 d. rytinį posėdį skelbiu baigtą.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas