Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
LR Seimo posėdžių stenogramos
 
  2008 m. sausio 11 d. LR Seimo posėdžio stenograma

2008 01 11

Penkiasdešimtasis (371) nenumatytas posėdis

2008 m. sausio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 11 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Kolegos, pirmiausia siūlyčiau registruotis. Prašom pasitikslinti korčiukes, ir registruojamės.

Kol kas užsiregistravo 66 Seimo nariai. Man atrodo, dabar atėjo daugiau, bet bus tų registracijų.

Norėčiau pradėti nuo tradicinio malonaus dalyko šioje posėdžių salėje, tai yra nuo mūsų sukaktuvininkų pasveikinimo. Du jauni Seimo nariai arba ką tik, arba šiek tiek anksčiau atšventė jaunatviškus jubiliejus. Tai L. Graužinienė. Prašyčiau čia, arčiau. Prašyčiau arčiau ir Seimo Pirmininką pasveikinti kolegę L. Graužinienę. (Plojimai) Pirmininke, ar galite tai pasakyti visai tautai per mikrofoną?

V. MUNTIANAS. Šiuos metus pradedate nuo gražaus jubiliejaus. 45 metai, žinoma, yra ypač svarbus, labai prasmingas ir turiningas jubiliejus. Noriu pasveikinti Loretą su šiuo gražiu jubiliejumi, palinkėti jai asmeninės laimės, sveikatos, stiprybės, artimųjų pagarbos, didelės meilės jums ir jūsų šeimai.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Noriu pasakyti, kad turbūt geras ženklas. Ačiū, Pirmininke. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, vieną minutėlę. Šiek tiek anksčiau taip pat jaunatvišką jubiliejų atšventė ir kolega R. Ačas. (Plojimai)

V. MUNTIANAS. Sveikinu R. Ačą su taip pat su labai prasmingu, turiningu jubiliejumi. Tenka apgailestauti, kad mūsų yra tam tikros tradicijos ir vyrai nesibučiuoja. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, kol šurmuliuojate, vis tiek turiu dar kai ką svarbaus pasakyti. Prezidentas vetavo net keturis mūsų pernai priimtus įstatymus. Konkrečiai: Ekscelencija Prezidentas vetavo Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymą, arba naująją redakciją, Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, taip pat Ūkininko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo pasitikslinta ir, kaip ir kitais atvejais, valdybos sprendimu numatyta, kad apie šiuos įstatymus ir Prezidento veto mums bus viskas pasakyta dar šios dienos posėdyje.

Seimo valdybos patvirtinta 2008 m. sausio 11 d. (penktadienio) nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl posėdžio, pabrėžiu – nenumatyto, darbotvarkės. Seimo valdyba kelis kartus nagrinėjo, beje, paskutinį kartą šiandien po Seniūnų sueigos. Buvo sutarta, kad ta ankstesnė darbotvarkė, kuri valdybos buvo patvirtinta prieš porą dienų, yra papildoma dviem svarbiais projektais, tai yra 5 klausimas tampa kompleksinis: prie Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2799 pridedami kolegų Seimo narių A. Kubiliaus ir B. Vėsaitės nutarimų projektai. Jie susiję su ta pačia problematika. Kitų pakeitimų nebuvo, todėl prašyčiau kolegas pritarti šiai darbotvarkei. Ar yra dar norinčių ką nors pasakyti? Kolega R. Remeika. Prašom.

R. REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi kaip 1-8a, 1-8b bus nagrinėjamas Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, aš siūlyčiau prijungti ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1482 pataisas, kurios buvo teiktos mano, P. Vilko ir R. Garbaravičiaus. Jos perėjo svarstymą komitetuose ir šiandien bus nagrinėjami tie patys 18 ir 22 straipsniai. Reikia sujungti ir nagrinėti kartu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šiuos dalykus reikėjo sakyti anksčiau, nes mes dabar salėje valdybos posėdžio nesušauksime. Galite kalbėti apie tų projektų įtraukimą į kitą savaitę. Tą galime pažadėti.

R. REMEIKA. O sujungti negalima?

PIRMININKAS. Iki priėmimo dar praeis daug laiko. Taigi tik tokiu atveju. Ir kolega E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, kiek aš suprantu… (Balsas salėje: „Pavojus atšaukiamas“, juokas)

PIRMININKAS. Čia turėta galvoje, kad gali būti baisi E. Klumbio kalba, bet ji bus normali, todėl ir išklausykime. Prašom. (Balsai, juokas salėje)

E. KLUMBYS. Supratau, kad dabar prieš kiekvieną mano kalbą bus toks signalas. Aš noriu pasakyti, kad šiandien yra nenumatytas posėdis. Pagal Seimo statutą nenumatyto posėdžio darbotvarkė yra paskelbiama iš anksto ir negali būti papildoma. Manyčiau, kad tiek Seimo nario A. Kubiliaus, tiek Seimo narės B. Vėsaitės nutarimų projektai negali būti įtraukiami į nenumatyto posėdžio darbotvarkę. Šiuos klausimus mes turėtume svarstyti eiliniame posėdyje. Prašyčiau, Pirmininko pavaduotojau, laikytis Statuto.

PIRMININKAS. Kolega, mes esame ne kartą darę taip, kaip dabar padarėme. Visos darbotvarkės buvo paskelbtos, klausimai paskelbti, o šie dalykai atsirado papildomi. Kaip leidžiama, apie klausimus gali būti paskelbta ir posėdžio metu, svarbu, kad yra valdybos pritarimas. (Balsai salėje) R. Remeikos pasiūlymo negalime įtraukti, nes pataisos jau perėjusios visas stadijas, ten yra priėmimas. Kai bus dabartinių priėmimas, jeigu mes tiek pasistūmėsime, kad 8a ir 8b bus parengti priimti, tada viskas bus kartu. Kaip sakiau, turėsime galvoje, ką kolega sakė. Dabar dar A. Paulauskas. Prašom.

A. PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašiau Seniūnų sueigoje ir noriu pakartoti savo prašymą įtraukti A. Ažubalio ataskaitą Seimui dėl dalyvavimo derybose ir pasiekto rezultato. Svarstomas Atominės elektrinės įstatymo pakeitimas, yra pridėtas sutarties projektas, o A. Ažubalis dalyvavo Seimo deleguotas ir mums reikia išklausyti jo ataskaitos. Manau, kad ji ilgai netruks ir 5a klausimas galėtų būti svarstomas išklausius A. Ažubalio pranešimą.

PIRMININKAS. Siūlymas įdomus. Jis Seimo valdybos posėdyje buvo nagrinėtas, bet neatsirado palaikančių, todėl jo ir nėra šioje darbotvarkėje. Dar kolega V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu mes remiame A. Paulausko pasiūlymą ir prašome, kad Seimas apsispręstų balsuodamas. Kadangi jis buvo vienintelis Seimo narys komisijoje, kviečiamų buvo daugiau, ką jis ten veikė kaip Seimo narys, mes privalome išgirsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimas nesvarstytinas, bet jeigu kolega Seimo narys A. Ažubalis, kai bus tas klausimas, norės kalbėti, bet ne dabar, bet kai ateis tie klausimai, tai yra jo teisė. O dabar nėra reikalo, nebent jis dėl vedimo tvarkos. Ar pirma J. Razma? Prašom. J. Razma.

J. RAZMA (TSF). Iš tikrųjų A. Ažubalis galės kalbėti svarstymo stadijoje ir apibūdinti savo veiklą, bet jis nebuvo deleguotas nei Seimo, nei frakcijos, nei mūsų partijos. O kodėl jį pasirinko G. Kirkilas kaip ekspertą ar dar ką nors, aš iniciatorių prašyčiau keliauti pas premjerą ir aiškintis, kodėl jam patinka A. Ažubalis ir ko iš jo buvo tikimasi.

Dabar aš ne dėl to norėjau kalbėti. Aš noriu apgailestauti dėl to, kad nors buvo ne mažiau kaip dviejų frakcijų prašymas įrašyti šiandien į darbotvarkę ir kitą Atominės elektrinės įstatymo pataisų projektą Nr. XP-2700, kurį teikia kolegos liberalai sąjūdiečiai, kurį priėmus, jeigu pirmininkas būtų teikęs ypatingą skubą, manau, mes būtume galėję daug ramiau svarstyti ir kitus teikiamus projektus, susijusius su atominės elektrinės reikalais, nes tas įstatymo projektas, priminsiu, nustato, kad Seimas prisiima sprendžiamąją galią dėl derybų rezultatų. Dabar toks nenoras įrašyti ir anksčiau priimti šį įstatymą, deja, nuteikia visus dar kritiškiau žiūrėti į Vyriausybės teikiamus projektus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pranešu tamstai ir kitiems, kad šis siūlymas Seimo valdybos posėdyje tikrai buvo nagrinėtas ir buvo nutarta, kad užtenka nagrinėti taip, kaip eina pagal stadijas, antradienį. Čia yra pateikimas, o tas projektas pateikimą jau yra perėjęs ir antradienį numatyta jį svarstyti pirma kitų komplekso klausimų. Pirma kitų. Antradienį. Ar kolega V. Mazuronis tuo pačiu klausimu antrąkart?

V. MAZURONIS. Tuo pačiu, bet pirmąkart. Gerbiamasis Česlovai, mes suprantame ir gerbiame jūsų užimamas aukštas pareigas Seime, mūsų frakcija labai gerbia ir valdybos užimamą poziciją, bet noriu priminti, kad ji nėra aukštesnė už Seimo valią. Taigi dar sykį kartoju, kad savo frakcijos vardu mes neprašome, o reikalaujame, kad dėl klausimo A. Ažubalio kalbos, ką jis ten veikė Seimo vardu, būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Mazuroni, pranešu ir tamstai, ir kitiems, kad iš tikro Seimas yra aukštesnis už valdybą, bet ir už valdybą, ir už Seimą yra aukštesnis Statutas ir viskas padaryta pagal Statutą.

Kolega V. Karbauskis. Prašom.

V. KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po kolegos J. Razmos pasakymo, kad A. Ažubalis lyg ir niekieno deleguotas, tai dar įdomiau darosi išgirsti iš jo, ką jis ten veikė ir kokiu statusu. Todėl mes, Naujosios sąjungos frakcija, pritardami „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai reikalaujame, kad būtų balsuojama, kad kolega A. Ažubalis darytų pranešimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą sakau, Statutas yra ir viršum manęs, ir viršum tamstos. Jeigu kolega A. Ažubalis nagrinėjant penktą kompleksinį klausimą norės kalbėti, jo valia, nors jis dar irgi, matyt, norės kai ką pasakyti, bet gal pirma P. Gražulis… Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, apskritai, kas čia darosi mūsų Seime? Pasirodo, visa Lietuva, Seimo nariai žinojo, kad jis atstovauja Seimui derybose su „NDX Energija“, su trigalviu slibinu. Šiandien J. Razma išeina ir sako, kad jo niekas nedelegavo, net frakcija jo nedelegavo į ten. Tai kas jį, trigalvis slibinas ten delegavo? Kieno jis ten interesus gynė, ką jis ten darė? Aš manau, kad iš tikro yra būtina mums padaryti, kad būtų aišku.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš siūlau nesiblaškyti ir pradėti nagrinėti numatytus klausimus. Dabar paskutinį kartą E. Klumbys, po to kolega A. Ažubalis. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, jūs ką tik pasakėte šventus žodžius, kad virš Seimo aukščiau yra Statutas. Aš ir cituoju Statuto 99 straipsnį, kuris yra aukščiau virš jūsų ir virš visų mūsų, kad „nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikė posėdžio iniciatoriai“. Posėdžio iniciatorius yra Seimo valdyba. Teisingai aš suprantu?

Toliau. „Apie nenumatyto Seimo posėdžio rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio posėdžio metu, arba per visuomenės informavimo priemones likus ne mažiau kaip 6 valandom“. Tiek A. Kubiliaus klausimas, tiek B. Vėsaitės klausimas nebuvo praneštas. Jis negali būti įtrauktas ir jūs čia nesavivaldžiaukite.

Antras dalykas. A. Kubiliaus projekte yra rašoma: „Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „NDX Energija“ derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo eigą ir derybų rezultatus“. Taigi mes turime apsvarstyti, o jūs siūlote jau priimtą nutarimo projektą. Ką jūs darote, gerbiamasis posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, niekas nesiūlo priimti. Yra tik pateikimo stadija. Ši nuomonė nebus keičiama, nes pagal tą jūsų perskaitytą Statuto straipsnį posėdžio metu taip pat galima pranešti. Klausimas baigtas.

Dabar kolega A. Ažubalis, jeigu nori ką trumpai pasakyti, o jeigu iš esmės, tai tada, kai bus penkto klausimo nagrinėjimas. Prašom. A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėsiu pasakyti vieną paprastą dalyką, kad aš ir be ponų iš Socialliberalų frakcijos raginimų esu numatęs kalbėti, nes dalyvavau derybų grupėje gavęs premjero pakvietimą. Kiek žinau, Seimo statutas ir joks kitas įstatymas nedraudžia Seimo nariui dalyvauti Vyriausybės sudaromose derybinėse darbo grupėse, todėl šį pasiūlymą aš priėmiau kaip pasitikėjimą ir kartu nevengdamas atsakomybės, žinodamas, koks Lietuvai tai yra svarbus projektas. Todėl šiuo klausimu tikrai būtinai kalbėsiu svarstymo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Man atrodo, kad dabar yra šiek tiek aiškiau.

P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš norėčiau iš principo kelti klausimą. Šiandien mums yra pateikiami derybų rezultatai ir susitarimų projektai dėl nacionalinio investuotojo, vadinamojo Leo LT sukūrimo, tačiau prieš tai mes svarstėme mūsų užregistruotą pataisą, koks bus Seimo apskritai statusas svarstant šį klausimą. Ar mes privalome būti tiktai informuoti, ar mes privalome priimti sprendimą pritarti arba nepritarti?

Mielieji kolegos, laikydamasis paprastos logikos aš siūlau, kad dėl to būtų apsispręsta gerokai prieš. Mes svarstysime toliau ir galų gale apsispręsime dėl nacionalinio investuotojo. Todėl, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pritariu konservatorių atstovo gerbiamojo J. Razmos siūlymui, kad projekto Nr. XP-2700A šiandien svarstymo stadija būtų įtraukta į darbotvarkę dėl to, kad greičiau paaiškėtų Seimo kompetencija šiuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, mes Seniūnų sueigoje, atrodo, vieni kitiems aiškiai pasakėme, kad šiandien tik pateikimas ir jokių priėmimų, o apsisprendimas dėl jūsų teikiamo projekto bus pirma kitų. Taigi tenkinami visų interesai. Aš siūlyčiau netrukdyti posėdžio.

P. Gražulis – paskutinį kartą.

P. GRAŽULIS. Gerbiamasis kolega Seimo posėdžio pirmininke Česlovai Juršėnai, aš manau, kad visi klausimai, kurie yra užregistruoti ir susiję su atominės elektrinės statybos klausimais, turi būti įtraukti ir turi būti kompleksiškai apsvarstyti, o ne po vieną įstatymą arba įstatymo pataisą būtų svarstoma.

Taip pat noriu priminti, kad ir mano yra užregistruota įstatymo pataisa laikyti šį Atominės elektrinės įstatymą negaliojančiu. Buvo žadėta plenarinio posėdžio metu, kad bus tas klausimas įtrauktas, bet, deja, jo darbotvarkėje nėra. Todėl irgi prašau, kad būtų įtrauktas šis klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai man nepatogu aiškinti tuos pačius dalykus. Juk yra Seimo valdybos sprendimas. Statutas aiškiai numato, kaip klausimai nagrinėjami, bet svarstant prašom siūlyti valdybai. Jūs turite teisę. Prašom svarstyti ir tada matysime, o antradienio darbotvarkė jau bus formuojama viso Seimo. Tada bus galima sudėti viską, ką norėsite.

Gerbiamasis Petrai Auštrevičiau, trečiąkart jau nekalbame tuo pačiu klausimu. B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl P. Auštrevičiaus siūlomo klausimo. Aš noriu pasakyti, kad keičiasi apskritai atominės elektrinės projektas, ir P. Auštrevičiaus siūlymo… nėra straipsnių, prie ko jį prikabinti. Tačiau yra mano nutarimo projektas, kuriuo siūloma garbiam Seimui pritarti esminėms sutarčių nuostatoms, tai iš esmės atkartoja P. Auštrevičiaus siūlymą. Jeigu pritartumėt A. Kubiliaus nutarimo projektui, mano nutarimo projektui, iš esmės viskas stotų į vietas.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau baigti diskusijas, nes valdyba yra patvirtinusi ir per pateikimą mums išaiškės visos galimybės. Jeigu kolegos liberalsąjūdiečiai suinteresuoti, kad šios dienos posėdis, kuriame yra numatyta daug svarbių klausimų, nebūtų pradėtas, tai prašom, aš dar kartą įjungsiu mikrofoną, ir pasakys, koks yra tikslas, nes Seniūnų sueigoje dauguma balsų buvo aiškiai sutarta, kad šiandien yra pateikimai, kurie numatyti, antradienį svarstymai, bet jūsų proteguojamas klausimas eina pirmuoju. Aš dar kartą tai patvirtinu, primindamas susitarimą Seniūnų sueigoje. Tam pritarė ir Seimo valdyba, kurios iniciatyva šis posėdis sušauktas. Tai argi neaišku? P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis pone Česlovai, jūs garsėjate politine korekcija ir bandote mokyti kitus korektiškumo, ir aš tikiuosi, kad tai netapo praeitimi. Bet laikantis teisinės logikos, jeigu Seimas pakeis savo vaidmenį sprendžiant šį klausimą, o taip reikia, matyt, apsispręsti, bus aiški mūsų dalyvavimo tvarka svarstant visus šiuos klausimus. Ir jinai turi būti bent jau, sakyčiau, dieną prieš priimant šiuos sprendimus. Todėl, gerbiamasis Česlovai, aš frakcijos vardu siūlau balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Negaliu aš šito daryti, nes toks yra Statutas. Kolega K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turiu prašymą. Galbūt Seimo Pirmininkas galėtų dabar atsisėsti į jūsų vietą. Matau, mes pusę valandos nieko nesutariam. Kolegė B. Vėsaitė prie P. Auštrevičiaus pradėjo priekabiauti, ir nesuprantu, kodėl Seimo salėje. Mes galėtume greičiau viską baigti.

PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau registruotis ir balsuosim dėl darbotvarkės. Nieko kito aš negaliu pasiūlyti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuojam, ar pritariam tai darbotvarkei, kuri buvo aprobuota ir patikslinta, atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus, šiandien Seimo valdybos posėdyje. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariam.

Apgailestauju, bet nepritarta. (Balsai salėje) Prašau.

A. PEKELIŪNAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad daugelio Seimo narių kortelės nesuveikė. Prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, pakartosim. Prašom dar kartą registruotis ir visi prašom būti savo vietose. Kolegos ir kairėje, ir dešinėje, registruojamės dar kartą.

104 užsiregistravo. Prašom dar kartą balsuoti, ar pritariam Seimo valdybos sudarytai darbotvarkei.

Už – 56, prieš – 16, susilaikė 28. Pritarta. Antrasis darbotvarkės… (Balsai salėje) Prašau. J. Razma.

<...>

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju. Mes padarėme tai, ką turėjome padaryti iki sunkiųjų klausimų pradžios. Dabar kompleksinis 5 klausimas. Pirmiausia – Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2799. Pranešėjas – Seimo narys ir ministras V. Navickas. Prašom į tribūną. Ministras V. Navickas. Prašom.

Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2799 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

V. NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Minutėlę, ar jums užteks 10 min., ar reikės šiek tiek ilgiau kalbėti?

V. NAVICKAS. Užteks 10 min., manau, dar šiek tiek laiko ir liks.

PIRMININKAS. Prašau. Tada išnaudosime tą laiką atsakymams į klausimus. Prašom.

V. NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dar daugelio jūsų atmintyje išliko prisiminimai apie diskusijas 2007 m. birželį, priimant Atominės elektrinės įstatymą, kurį po ilgų, beveik 4 mėn. trukusių, diskusijų Seime, Seimo užsakytų papildomų vertinimų beveik vieningai priėmėme. Aš tai vertinu kaip labai svarbų mūsų visų žingsnį, įgyvendinant naujai patvirtiną Lietuvos energetikos strategiją, sprendžiant strateginius Lietuvos ir kitų mūsų kaimyninių Europos Sąjungos šalių perspektyvinius patikimo, saugaus aprūpinimo elektros energija klausimus.

Po Atominės elektrinės įstatymo priėmimo Vyriausybė pradėjo intensyvius šio įstatymo įgyvendinimo darbus. Specialiu nutarimu Vyriausybė pavedė tam tikroms institucijoms parengti susijusių įstatymų pataisas, parengti specialistų, dirbsiančių naujoje atominėje elektrinėje, rengimo programas, atlikti kitus darbus ir, be abejo, spartinti naujos atominės elektrinės statybą.

Gerbiamieji kolegos, galiu drąsiai jums pasakyti, kad atominės elektrinės įstatymas sėkmingai įgyvendinamas, o atominės elektrinės statybos darbų grafikas šiek tiek lenkia planuotąjį. „Lietuvos energija“ išleido specialių leidinį, kuris, mano turima informacija, pasiekė ir jus, jūs esate tinkamai informuoti apie vykdomų projektų būklę.

Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums paaiškinti Vyriausybės teikiamo Atominės elektrinės įstatymo keleto straipsnių, kurie susiję su Nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimu, pakeitimo esmę. Pakeitimo esmė – sudaryti teisines sąlygas pagal galiojantį Atominės elektrinės įstatymą numatytos patronuojančios bendrovės nacionaliniam investuotojui sukurti. Ne „Lietuvos energijos“ o kitos, naujos, bendrovės pagrindu.

Taigi teisiniu požiūriu tai nėra esminis sprendimas, nes, kaip minėjau, ir dabar galiojančiame įstatyme numatytas nacionalinio investuotojo kaip patronuojančios bendrovės įsteigimas vykdant tam tikras teisines procedūras „Lietuvos energijos“ pagrindu. Problema turbūt daugiau psichologinio ar kitokio pobūdžio, todėl ir išsakoma daug visko, kartais demonstruojant net ir emocijas, bet iš esmės neteikiant pasiūlymų, kaip geriau negu taip įgyvendinti įstatymų reikalavimus sukurti patronuojančią bendrovę pačiu geriausiu būdu.

Aišku, jūs paklausite, kodėl to nebuvo padaryta priimant įstatymą 2007 m. birželį? Galiu iš karto atsakyti, kad tuo metu mes neturėjome įvairios informacijos, kad pertvarkant „Lietuvos energiją“, išgryninant patronuojančią bendrovę jos pagrindu gali kilti sutarčių šalių – kreditorių, akcininkų blokuojami reorganizavimo sprendimai. Nežinojome kitos derybų šalies – „NDX“ pozicijos šiuo klausimu ir tikriausiai nepakankamai, reikia tą pripažinti, tiksliai buvo įvertintas teisinių procedūrų turinys. Kalbant paprastai ir trumpai, kuriant patronuojančią bendrovę „Lietuvos energijos“ pagrindu, „Lietuvos energijos“ turimų sutarčių partneriai, mažieji akcininkai ar kreditoriai gryninant „Lietuvos energiją“ iki patronuojančios bendrovės gali blokuoti teismuose priimamus sprendimus dėl atitinkamo šios bendrovės reorganizavimo ir tai gali užtrukti iki neprognozuojamo laiko užvilkinant nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimo procesą ir trukdant įgyvendinti kitus su tuo susijusius projektus, taip pat ir atominės elektrinės statybą. Šios pataisos, kurios šiandien jums pateiktos, yra kaip alternatyva derybinio proceso dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, kai su „NDX Energija“ Vyriausybės įgaliota darbo grupė parengė Vyriausybei keletą alternatyvų, tarp jų ir tokias, kad derybinis procesas būtų nutrauktas ir toliau derybos nebetęsiamos. Manau, kad Seimas nesunkiai galėjo suprasti pateikiamų pataisų prasmę, ir manyčiau, kad nebus problemų diskutuojant komitetuose ir apsisprendžiant jums dėl balsavimo, nes principiniai sprendimai, kaip minėjau, jau yra pateikti galiojančiame Atominės elektrinės įstatyme.

Jums taip pat pateiktos Teisės departamento išvados dėl minėto įstatymo projekto, jų yra keletas, tačiau pati pirmoji ir esminė pataisa yra ta, kad Teisės departamentas konstatuoja, jog Vyriausybė prašo Seimo pakeisti įstatymą atsižvelgdama į jau įvykusių derybų rezultatus, o Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad yra ydinga pradžioje susitarti, o tik vėliau nustatyti tam tikras teisės normas. Tokią išvadą Konstitucinis Teismas yra pateikęs po to, kai buvo nagrinėjami ankstesni „Mažeikių naftos“ privatizavimo klausimai, tokią išvadą jis yra padaręs. Mano atsakymas būtų toks, kad derybos yra pradėtos įgyvendinant įstatymo nuostatas konsoliduoti tris elektros energetikos bendroves – „Lietuvos energiją“, „Rytų skirstomuosius tinklus“ ir „Vakarų skirstomuosius tinklus“ – į bendrą įmonių grupę. Derybos nebaigtos, tačiau Seimui pateikti dokumentai įgyvendina įstatymo tikslą konsoliduoti tris elektros energetikos bendroves sukuriant finansiškai stiprų nacionalinį investuotoją, kuris būtų pajėgus įgyvendinti naujos atominės elektrinės statybos, elektros perdavimo jungčių projektus. Pateikti dokumentai galės būtų įvardyti kaip derybų rezultatas tik tuo atveju, jeigu Seimas pritars įstatymo pakeitimo įstatymui. Jeigu Seimas nepritars šiam pakeitimui arba pritars su tam tikrom išlygom, derybos prasidės iš naujo. Tai yra naujas atvejis mūsų teisinėje praktikoje, kai kartu su įstatymo pateikimu yra pateikiami ir galimi sutarčių projektai. Ir tik tada, kai projektas bus patvirtintas ir įsigalios, bus galima kalbėti, kad yra tam tikros derybinės nuostatos, tam tikros sutartinės nuostatos, ir jokiu būdu dabar negalime konstatuoti, kad sutartys yra aprobuotos ir pagal sutartis Seimas turi keisti įstatymo projektą. Kitos Teisės departamento išvados nėra tokios esminės, ir manau, mes komitetuose galėsime į jas atsakyti, o į kai kurias iš jų bus galima ir atsižvelgti.

Gerbiamieji kolegos, teikdama minėtą įstatymo projektą, Vyriausybė pateikė trijų sutarčių projektus, kurie susiję su nacionalinio investuotojo kūrimu naujos bendrovės bazėje. Noriu pasakyti, kad derybų grupė, sudaryta pagal Vyriausybės nutarimą, pagal pateiktus projektus, natūralu, nėra prisiėmusi jokių teisinių ar finansinių įsipareigojimų, to nėra padariusi ir Vyriausybė. Vyriausybė savo nutarimu yra pritarusi keturioms esminėms derybinio proceso nuostatoms, kurios yra pateiktos Seimui. Vyriausybės nutarimu yra prašoma Seimo, kad Seimas pritartų tam tikroms derybų nuostatoms, kad būtų galima sėkmingai užbaigti derybų procesą su kita derybų puse. Aš prašyčiau, kad šiandien nagrinėjant susijusius dokumentus, pirmiausia gerbiamosios Seimo narės B.Vėsaitės registruotą Seimo nutarimo projektą, jam pritarti ir tada derybų procesą būtų galima gana greitai sėkmingai užbaigti, jeigu įstatymas bus patvirtintas ir, žinoma, įsigalios. Manau, kad priėmus tokį Seimo nutarimo projektą, koks yra užregistruotas Seimo narės B. Vėsaitės, Seimui atkristų pareiga nagrinėti ir toliau priimti gerbiamojo Seimo nario P. Auštrevičiaus įregistruotą įstatymo pakeitimo projektą, kuris pagal savo turinį iš esmės atitinka Seimo nutarimo nuostatas. Tokiu būdu mes gana greitai išspręstume čia sprendžiamus klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pranešimą.

Užsiregistravo 21 Seimo narys. Pagal pasitvirtintą darbotvarkę svarstome iki 13 val., bet dar turi būti kalbos už ir prieš. Aš siūlau klausinėti ne 10 minučių, kaip numato Statutas, o 30 minučių. Bet vis dėlto prašyčiau klausti trumpai drūtai ir lakoniškai atsakyti. Prašom. Pirmasis R. Smetona. Ruošiasi kolega J. Veselka.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, vykstant deryboms, tikiuosi, jūs įsitikinote, kad dalyvaujanti derybose privati kompanija nenusiteikusi ar bent neįsipareigojusi įgyvendinti visą projektą iki pabaigos, tai yra pastatyti atominę elektrinę. Lietuvoje daug kam susidaro toks įspūdis. Todėl klausiu. Kodėl jūs nesiūlote šiame projekte įstatymą pakeisti taip, kad visi nacionalinio investuotojo dalyviai įsipareigotų svarbiausiu tikslu, kaip dabar įrašyta, ne siekti naudos sau ir akcininkams, o svarbiausiu tikslu laikytų ir įsipareigotų pastatyti atominę elektrinę, nutiesti tiltus į šiaurę ir į pietus? Kodėl taip aiškiai ir paprastai toks įsipareigojimas neįrašytas? Yra taip, lyg ir privati kompanija siekia naudos sau.

V. NAVICKAS. Manau, kad panašių klausimų kaip gerbiamojo Seimo nario R. Smetonos dar bus, nors klausimai daugiau susiję su derybinių rezultatų nuostatomis, o ne su turiniu keičiamo įstatymo, kurį aš pateikiau. Bet aš parengęs atsakyti į tokius klausimus. Gerbiamajam R. Smetonai galėčiau atsakyti šitaip. Pirma. Iš tiesų įsipareigojimas visų nacionalinio investuotojo akcininkų statyti atominę elektrinę ir tiltus su Švedija ir Lenkija yra gana tvirtas ir nedviprasmiškas. Tai yra įteisinta arba siūloma įteisinti, kadangi tai nepatvirtinta, įstatų 17 punkte ir taip pat akcininkų sutarties II skyriuje. Taip pat papildomai be to yra tam tikros teisinės procedūros, kurias užtikrina Akcinių bendrovių įstatymas, kad priimant sprendimus akcinėje bendrovėje, taip pat nacionalinio investuotojo bendrovėje, tam, kad nacionalinis investuotojas dalyvautų kitose bendrovėse, atominė elektrinė bus nauja bendrovė, tilto su Lenkija bus nauja bendrovė ir tilto su Švedija bus nauja bendrovė, dalyvauti su kapitalu nacionalinio investuotojo įkuriant tas bendroves ir vystant veiklą galima priimti su 51% balsų. Valstybė nacionalinio investuotojo bendrovėje, turės beveik 62%. Todėl jokių problemų teisiškai priimti sprendimus Vyriausybei atstovaujantiems atstovams nacionalinio investuotojo bendrovėje daryti vienas ar kitas investicijas į vienokių ar kitokių projektų įgyvendinimą nelieka jokių teisinių problemų. Manau, tai yra pakankamos garantijos užtikrinti tų strateginių projektų įgyvendinimą, ir ne tik jų, nes Nacionalinėje energetikos strategijoje ir priemonių plane, kuris yra patvirtintas Vyriausybės, yra gana daug ir kitų darbų, kuriuos turės atlikti nacionalinis investuotojas ir jo kontroliuojamos trys bendrovės. Pirmiausia įgyvendins europines direktyvas, europines teisės normas tam, kad būtų atsižvelgta į Europos energetikos rinkos raidos tendencijas, kurios bus privalomos kiekvienai šaliai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Veselka. Ruošiasi kolega R. Garbaravičius.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, prieš pusę metų jūs čia įrodinėjote, kad tas pirmas įstatymas yra idealus. Aš komitete perspėjau, kaip bus su smulkiais akcininkais? Juk jie gali užprotestuoti. Visi nusispjovėte į mano pastabą. Dabar aiškinate kitaip. Klausimas toks: ar nereikėtų už tokį Seimo, Prezidento, Vyriausybės apgaudinėjimą atstatydinti jūsų sekretorių, kuruojantį energetikos klausimus, Energetikos departamento direktorių, G. Kirkilo patarėją energetikos klausimais ir atsistatydinti jums pačiam, nes šį naują įstatymo projektą visa jūsų derybų delegacija priėmėte „NDX energijai“?

Antra. Nejaugi valstybė yra taip nustekenta, kad savarankiškai be „NDX energijos“, o kitais variantais, negali užsitikrinti tų 34% finansavimo naujojoje elektrinėje?

PIRMININKAS. Laikas, kolega! (Balsai salėje) Prašom.

V. NAVICKAS. Dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo čia pats paprasčiausias klausimas. Galima labai greitai, pavyzdžiui, dėl ministro išspręsti tuos klausimus arba dėl kitų pareigūnų, bet jeigu kalbėtumėte dėl reikalo esmės, iš tiesų, kaip minėjau, Atominės elektrinės įstatyme, kuris buvo priimtas, buvo aiškiai įvardyta, kad nacionalinis investuotojas yra patronuojanti bendrovė. Patronuojančią bendrovę dabar siūloma įkurti. Tai yra pasiekti tą patį rezultatą, koks buvo įteisintas birželio mėnesį priimtame įstatymo projekte. Jūsų pastabos, kurias jūs pasakėte komitete, kad gali būti akcininkų blokuojami tam tikri sprendimai, tai dar neįvyko, bet tokios grėsmės egzistuoja. Taip pat egzistuoja grėsmės ir iš „Lietuvos energijos“ turimų sutarčių partnerių. Tai taip pat tam tikra prasme yra „Lietuvos energijos“ įsipareigojimai ir jie taip pat turėtų pareikšti savo valią arba savo nuomonę, jeigu „Lietuvos energija“ būtų išgryninama iki holdingo kompanijos, ir tai, be abejo, galėtų užtrukti, kaip aš minėjau, gana ilgai. Manome, kad siekiant strateginių tikslų reikia daryti greitesnius, efektyvesnius sprendimus, ir tam tikra prasme jūs buvote teisus tuo metu, kai buvo nagrinėjama komitete ir jūs pasakėte šią savo pastabą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Garbaravičius. Ruošiasi kolega E. Klumbys.

R. GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, pati nacionalinio investuotojo idėja buvo tokia, kad reikia visą Lietuvos energetiką koncentruoti vienose rankose. Dabar jūsų siūlomas variantas, kai Kruonis ir Kaunas yra atskiriami, o tai sudaro vos ne 20% Lietuvos energetikos vertės, visąlaik buvo motyvuojamas tuo, kad labai sunku įvertinti. Tačiau kai Kauno hidroelektrinė atskiriama, ją įvertinti nė kiek ne sunkiau negu kokio nors Kavarsko hidroelektrinę. Tai yra labai paprasta. Kruonį įvertinti yra gana lengva, jeigu mes visi sutariame, abi besiderančios pusės sutaria, kad visi projektai bus įgyvendinti. Jeigu jie nebus įgyvendinti, be abejo, įvertinti labai sunku. Ar tai reiškia, kad šios dvi įmonės buvo neįtrauktos todėl, kad netikima, kad bus įgyvendinti projektai, ar tai tiesiog nusileidimas kito partnerio norui?

V. NAVICKAS. Kruonio ir HES tyrimas… iš „Lietuvos energijos“ šis klausimas iškilo derybinio proceso metu, kai mes gavome įvertinimo ataskaitas, pamatėme tuos įvertinimus, kuriuos pateikė ekspertai dėl šių bendrovių. Įvertinimo diapazonas pačių vertintojų buvo gana didelis. Taip pat kita derybų pusė išreiškė savo požiūrį į šių bendrovių vertę. Diapazonas skiriasi dešimtis arba galbūt netgi šimtus kartų. Tokioje situacijoje mes, derybų grupė, negalėjome pasiekti bet kokio kompromiso, kokia iš tiesų yra Kruonio ir HES vertė, tam, kad valstybės dalis būtų atitinkamai įvertinta. Tai priklauso nuo įvairiausių sąlygų, nuo įvairiausių prielaidų. Jeigu imtume Kruonį, labai paprasta vertinti ir paprasta įsitikinti, kokia galėtų būti tos bendrovės vertė arba kiek ji galėtų generuoti pelno, tai yra žinoti, už kiek ji įsigis naktinę energiją, kuri pakelia vandenį į tam tikrus rezervuarus, ir kokią energiją ji galėtų pardavinėti. Bet kas gali duoti dabar prognozę, kokia bus naktinės elektros kaina kitais ir dar kitais metais, taip pat už kiek ir kam ji galės parduoti tą savo elektrą? Pagaliau kokios susiklostys procedūros arba situacija rinkoje, kad bendrovė tikrai realiai galėtų pretenduoti į tam tikras parduodamos elektros energijos kainas? Be abejo, tas prielaidų sąrašas buvo gana didelis, ir mes negalėjome rasti kompromiso su kita derybų puse. Mes nenorėjome, kad valstybės turtas būtų įvertintas pernelyg mažai, kaip kai kuriais metodais jis buvo vertinamas. Todėl, manau, buvo priimtas racionalus sprendimas atskirti ir palikti valstybės nuosavybei šias dvi svarbias Lietuvai elektrines. Manau, kad ateityje išvysčius tas bendroves, įgijus joms realią vertę, jos galės būti inkorporuotos ir savo verte padidins Lietuvos valstybės dalį nacionalinio investuotojo bendrovėje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Klumbys. Ruošiasi kolega P. Vilkas.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, birželio mėnesį Seimas Vyriausybės teikimu priėmė Atominės elektrinės įstatymą. Juo buvo labai aiškiai nustatyta teisinė erdvė, kurioje turi vykti derybos. Deja, kaip dabar matome, tos derybos vyko visiškai kitoje erdvėje, ne to įstatymo nustatytoje erdvėje. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kas suteikė jums įgaliojimus derėtis valstybės vardu pažeidžiant jūsų teiktą ir Seimo priimtą įstatymą?

V. NAVICKAS. Atsakymas labai paprastas. Derybos vyko pagal galiojančio įstatymo nuostatas ir visos suderėtos nuostatos tinka, jeigu nacionalinis investuotojas būtų kuriamas „Lietuvos energijos“ bazėje. Vienintelis nesutartas dalykas, kitos pusės pasiūlymu, yra bazės pasirinkimo klausimas. Mes turime argumentus, bet mes, kaip minėjau, nesame susitarę. Niekas nėra aprobuota, parafuota. Čia yra derybinės nuostatos, kurios tinka abiem atvejams. Vyriausybei derybinė grupė pateikė, pabaigusi visą konsultacijų procesą su kita derybų puse, nutarimo projektą, kuriame buvo išvardytos trys alternatyvos. Pirmoji – nutraukti derybas, nes kita pusė nesutinka kurti nacionalinį investuotoją „Lietuvos energijos“ bazėje, ir visą procesą užbaigti. Antroji alternatyva buvo dar bandyti pratęsti derybas, kaip ir jūs pats minite, to įstatymo ribose. Trečioji alternatyva – priimti pasiūlymą ir bandyti nacionalinį investuotoją kurti naujos bendrovės bazėje ir padaryti tam tikrus įstatymų pakeitimo projektus. Vyriausybė savo posėdyje apsisprendė, kad tokį įstatymo pakeitimą reikia teikti ir jis dabar jums yra pateikiamas. Štai ir visa teisinė aplinka ir teisinė bazė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Vilkas. Ruošiasi kolega P. Gražulis.

P. VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke.

Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandien svarstome įstatymo straipsnių pakeitimą, ir aš dabar susidariau tokią… Manau, jeigu nebūtų pritarta įstatymo pakeitimams, tada, kaip jūs aiškinote, gali būti, kad iš derybinio proceso pasitrauks privatus investuotojas. Todėl aš jūsų ir noriu paklausti, kokia tada būtų įvykių eiga statant atominę elektrinę, jeigu pasitrauktų privatus investuotojas, ir kaip tai įvertins mūsų užsienio partneriai, kurie tiesiogiai dalyvaus atominės elektrinės statyboje? Ačiū.

V. NAVICKAS. Galbūt galima apie partnerius pakalbėti. Iš tiesų, kaip minėjau, vyksta darbai dėl elektrinės projekto įgyvendinimo. Visi keturi partneriai dalyvauja ir sprendžia klausimus kartu. Aš vasario 4 dieną taip pat planuoju su visais kolegomis, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais, susitikti čia, Lietuvoje, ir informuoti apie visus projektus mūsų regione. Be abejo, jie stebi ir ambasadoriai stebi tą procesą, kuris vyksta dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Aš manyčiau, kad tikrai būtų didelis laiko praradimas. Kol mes suieškotume kitą modelį, pagal kurį būtų galima sukurti 7 mlrd. kapitalizacijos vertės bendrovę, tai užtruktų ne vienus metus, aš manau, nes reikia įvertinti ir tam tikrus politinius dalykus, kurie vyks rudenį. Būtų didelis laiko praradimas. Be abejo, „Lietuvos energija“ veda tą procesą, bet kiekvienas partneris jaučia, kad Lietuvos pusėje turės atsirasti kitas akcininkas arba tam tikra kitokio pobūdžio struktūra, kuri galutinai turės dalyvauti su 34% atominės elektrinės bendrovėje. Todėl, manau, bet koks aiškumas ir kiek galima greičiau visada suteikia projektams tam tikrą reikšmingumą, tam tikrą aiškumą. Jūsų sprendimas tikrai yra be galo svarbus šiame procese.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis. Ruošiasi kolega P. Auštrevičius.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, kadangi šis klausimas yra iškeltas, visa visuomenė plačiai kiekvieną dieną spauda rašo, žiniasklaida apie tai kalba, visi supranta, kad tai yra neeilinis korupcinis projektas. Aš žiūriu į jus kaip į žmogų ir galvoju. Jūs visiškai ramiai, be jokio balso drebėjimo ir be jokios raukšlelės veide pristatote šitą tautą energetine prasme užvaldantį įstatymą. Jūsų vietoje, jeigu turėčiau, aš tikrai padėčiau mandatą ir atsistatydinčiau, ir neįeičiau į mūsų valstybės istoriją kaip duobkasys. Bet aš noriu paklausti tokį klausimą: kodėl statant atominę elektrinę vis dėlto prireikė „Vilniaus prekybos“, kodėl nebuvo skelbtas konkursas ir kodėl?.. Jeigu mes matom, kad valstybė neturi lėšų, gerbiamasis ministre, tai išleiskim akcijas…

PIRMININKAS. Laikas.

P. GRAŽULIS. Apribokim vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui įsigyti, tarkim, po 100 tūkstančių. Tai gal tūkstantis, gal 10 tūkstančių…

PIRMININKAS. Laikas.

P. GRAŽULIS. …nusipirks, turės valstybė pinigų ir nereikės pinigų imti iš banko. Kodėl tokiu keliu eina…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, išjungiu. Laikas viršytas. Ačiū. Prašom atsakyti.

V. NAVICKAS. Taip, „NDX energija“ dalyvauja atominės elektrinės nacionalinio investuotojo… atsiprašau, kuriant nacionalinį investuotoją pagal birželio mėnesį priimtą įstatymą, patvirtintą 104 Seimo narių valia, ir aš, kaip ministras, vykdau įstatymą, kuris yra Seimo priimtas. Jeigu būtų pasirinktas kitas modelis arba kitas įstatymas, aš privalėčiau ir jį vykdyti. Aš iki šio momento nesulaukiu, taip pat čia, Seime, nėra registruota kitų projektų, kad būtų galima sukurti stiprią bendrovę, finansiškai, ekonomiškai stiprią bendrovę, kuri galėtų realizuoti ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros jungčių su kitomis valstybėmis projektus. Manau, kad toks būdas yra labai svarbus ir dėl to, kad, atlikdama trijų bendrovių konsolidavimą, valstybė perima ne tiktai „Lietuvos energijos“, ne tiktai Rytų skirstomųjų tinklų, kuriuos ir dabar valdo, kontrolę, bet per patronuojančią bendrovę taip pat perima ir Vakarų skirstomųjų tinklų, kuriuos dabar „NDX energija“ valdo tiesiogiai, kaip tiesioginis akcininkas, kontrolę. Ir tai, manau, taip pat labai svarbu, nes šios visos bendrovės veiks visą Lietuvos ekonomiką, taip pat bus svarbios Lietuvos žmonėms ir valstybė galės daryti įtaką ir sprendimams, kuriuos tos bendrovės darys.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Auštrevičius. Ruošiasi kolega G. Šileikis.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, iš esmės jūs baigėte derybas pažeidę įstatymą, nes susiderėjote visiškai dėl kitų, ir jūsų pasiūlymas yra kitoks, negu numato įstatymas. Teisiškai mes negalime šio dalyko paneigti, yra kaip yra, bet jūs pasiekėte tą tikslą, kurį kėlėte ir derybų metu. Iš esmės jūs siekėte sandorio, bet neaišku, kokio sandorio. Aš jus klausiu labai atvirai, matydamas pasiūlytą Akcininkų sutartį. Yra išvardyti penki tikslai, vadinamieji penki tikslai, tačiau trečiasis tikslas, kuriam ir buvo skirtas įstatymas, – pastatyti atominę elektrinę ir jungtis – yra kaip dalyvavimas. Kitaip sakant, nesvarbu rezultatas, bet dalyvavimas ir malonumas bus patirtas. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad reikėtų taisyti kai kurias sutarties normas ir dalis? Ir mano klausimas yra toks: jeigu Seimas, vadovaudamasis tautos ir valstybės interesais, paves jums grįžti ir pratęsti derybas, jūs tai padarysite?

V. NAVICKAS. Į tas dvi pirmąsias jūsų klausimo dalis dėl teisinių procedūrų, ar atitinka, ar neatitinka, aš atsakiau. Tikriausiai jūs nebuvote salėje. Taip pat atsakiau į kitus klausimus, kuriuos jūs paminėjote. Į klausimą dėl derybų tęstinumo, kuris yra paskutinis jūsų klausimas, aš galiu atsakyti tiktai taip: jeigu Seimas priims sprendimus, aš juos visus gerbsiu, bet tai negarantuoja, kad kita derybų šalis juos priims ir kad ji pirmiausia atsisės prie derybų stalo. Antras dalykas, ar priimtos tam tikros nuostatos iš tiesų bus priimtinos kitai derybų šaliai. Tai yra jų valia, visiška laisvė pasirinkti, kaip jiems dalyvauti, kokiomis sąlygomis investuoti apie 3 mlrd. vertės savo kapitalą. Tai nėra toks lengvas klausimas, į kurį galima atsakyti kitai šaliai, aš manau, taip pat iš karto, dabar, kad prie bet ko sėsim, su bet kuo sutiksime, kad būtų priimta ir įsipareigota.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Šileikis, ruošiasi kolega A. Kašėta. G. Šileikis.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis ministre, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, bet susitariama, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalės veikti ateityje. Tai vienareikšmiška. Deja, jūs, jūsų derybų grupė, šio principo nesilaikėte, pažeidėte įstatymą. Ar nemanote, kad dėl tokių nesėkmingų derybų, dėl tokių nesėkmingų susitarimų jūs ir premjeras turėtumėte atsistatydinti? Ačiū.

V. NAVICKAS. Gerbiamasis kolega Seimo nary, komentuodamas Teisės departamento išvadas, aš pateikiau atsakymą į šį klausimą, o jūs jį vėl kartojate. Aš galiu dar kartą pakartoti ir pasakyti, kad jokių sutarčių, jokių susitarimų nėra padaryta. Tai yra tik derybų nuostatos. Nei Vyriausybė yra aprobavusi, pasirašiusi ar patvirtinusi, nei derybų grupė. Yra abiem šalims priimtinos nuostatos, kurios pateikiamos tam tikruose projektuose, ir tai nėra juridinę galią turintys dokumentai. Tai yra kitokia teisinė situacija negu ta, kai Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjami Mažeikių klausimai ir jis priėmė šį sprendimą.

G. ŠILEIKIS. Patikslinkit!

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, paskutinis klausimas. A. Kašėta. Prašom, kolega. 30 minučių. Viskas.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kokius pagrindinius tikslus jūs, kaip derybų grupės vadovas, atstovaujantis valstybės interesams, kėlėte sau derybose su „NDX energija“.

V. NAVICKAS. Pirmas dalykas – įgyvendinti įstatymo nuostatas ir veikti ne tik pagal Atominės elektrinės, bet ir pagal kitus įstatymus, kurie reikalauja, kad tokiuose projektuose arba atliekant tokius darbus būtų užtikrinami valstybės interesai. Antras dalykas, buvo labai svarbu pasiekti, kad vertinimo metu arba derantis dėl turtinių proporcijų būtų maksimizuota valstybės turtinė dalis toje konsoliduotoje bendrovėje. Aš tai vertinu kaip tam tikrą pasiekimą, nes (čia buvo pateikti duomenys, jie Seimui taip pat atskirai pateikti įvairiausiomis formomis, jūs galite tuo įsitikinti) NDX dalis nuo 48% (tam tikrų vertinimų rezultatai taip pat buvo tokie) sumažinta iki 38%, taip pat išbrauktos dvi svarbios Lietuvai elektrinės ir paliktas kur kas mažesnis procentas. Manau, tai svarbus pasiekimas. Antra, manau, pasiektas pats svarbiausias tikslas, kad sukonstruota bendrovė savo dokumentuose, savo sutartyse aiškiai įrašo, kad jinai dalyvaus įgyvendinant Lietuvai svarbius strateginius objektus ir projektus – statys atominę elektrinę, ties elektros tiltus, taip pat įgyvendins kitus Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus darbus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, o kolegoms pranešu, kad mes bendru sutarimu gera valia tris kartu viršijom numatytą klausinėjimo limitą. Tris kartus. Taigi ačiū, ministre. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TSF). Prašyčiau savo kalbėjimo nelaikyti bendru sutarimu. Tai ar reikia, kad mes keltume kokį nors triukšmą? Visų pirma buvo neaišku, kiek žmonių spės paklausti per tą laiką. Buvo toks jūsų preliminarus pasakymas dėl pusvalandžio. Dabar aš frakcijos vardu prašau klausinėjimo laiką pratęsti dar bent 20 minučių, kad galėtų iš esmės visi paklausti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę. Viskas gerai. Kolegos, mes turim daug laiko. Rytoj šeštadienis yra laisvas, Seimo valdyba susirenka ir dar vieną posėdį, ir mes toliau klausinėjam. Gerbiamasis ministre, prašom nepabėgti. Kolegos, registruojamės ir tarsimės, ar dar lygiai 20 minučių klausinėjam. Prašom registruotis.

88. Dabar balsavimas bus toks: ar ministrą ir mūsų kolegą V. Navicką dar klausinėjam 20 minučių? Kas mano, kad reikia klausinėti toliau, tas spaudžia mygtuką „už“. Kas kitaip mano, kitaip ir balsuojame. (Šurmulys salėje) Kolegos, buvo klausinėjama 30 min. viršijant visas Statuto normas, taip pat reikia turėti supratimą. (Balsai salėje)

Už – 51, prieš – 25, susilaikė 9. Ministrą V. Navicką kviečiu į tribūną, buvusį sąrašą grąžinam ir einame pirmyn. Pirmasis klausia J. Razma – suinteresuotas asmuo. (Balsai salėje: „Palaukite, palaukite!“)

Tuo patikrinsime abu sąrašus. Minutėlę! E. Masiulis, tada – J. Razma. E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seime, kad sudarėte galimybę paklausti. Gerbiamasis ūkio ministre, kai pradedame klausti apie tai, ar egzistuoja kokie nors ekonominiai paskaičiavimai ir būsimosios atominės elektrinės verslo planas, tada dažniausiai išgirstame atsakymą, kad negalime šių skaičiavimų pateikti, nes nežinia, koks galingumas, koks bus pardavimas ir t. t.

Prašom pasakyti, bet kokiu atveju be pinigų šita atominė elektrinė nebus pastatyta. Kai nacionalinis investuotojas eis skolintis pinigų (ar kokiu nors kitu būdu juos planuoja gauti), jis bet kokiu atveju turės pateikti finansinėms institucijoms savo skaičiavimus ir turės pateikti grąžą, per kurią jis planuoja pajamas ir per kurią planuoja atiduoti tuos pinigus… Ar galite jūs šiandien pasakyti, ar tokie skaičiavimai yra? Jeigu jie yra, tai kokia yra preliminari vienos kilovatvalandės kaina…

PIRMININKAS. Laikas!

E. MASIULIS. …nes tai yra svarbu ne tik investuotojams, kurie planuoja pelnus, bet pirmiausia…

PIRMININKAS. Kolega, laikas! Išjungiame. Viskas.

E. MASIULIS. …mūsų žmonėms, mūsų gyventojams?

PIRMININKAS. Pusantros minutės! Nagi sąžinės reikia turėti. Prašom. (Balsai, šūksmai salėje)

V. NAVICKAS. Gerbiamasis kolega Eligijau Masiuli, buvo atlikta daug įvairiausių studijų, daug įvairiausių skaičiavimų. Paskutinė pati svarbiausia studija (dvi svarbiausios studijos) tai yra profesoriaus P.Gylio (iš Technologijos universiteto) vadovaujamo kolektyvo studija. Joje buvo aiškiai įvardyta atominės energetikos perspektyva ir buvo pateikti skaičiavimai, kad pagal tuo metu galiojusias statybos kainas ir pagal galiojusias kuro kainas prognozuojama elektros energijos kilovatvalandės kaina apie – 16 centų.

Aš galiu patvirtinti, kad profesorius buvo labai įžvalgus, nes dabar aš turiu Švedijos kompanijos (…) atliktus skaičiavimus, o juose sakoma, kad iš visų elektrinių rūšių atominės elektrinės gaminamos elektros kaina 5,6–6,2 euro cento. Tai yra panašūs skaičiai, kaip ir profesoriaus tuo metu atliktoje studijoje. Taip pat žurnalo „Euroelektric“ paskutiniame numeryje (leidžiamas toks žurnalas) yra atliktos prognozės iki 2030 metų, kokia gali būti atominių elektrinių elektros kaina. Prognozėse nurodyta, kad artimiausiais metais ji bus 16 lietuviškų centų. Tai yra visiškas sutapimas tų skaičių, kurie yra tarptautinėse studijose, tarptautiniuose tyrimuose, ir tai buvo patvirtinta Lietuvos mokslininkų anksčiau atliktose studijose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Razma. Pirmiausia turiu pranešti, kad kolega E. Masiulis klausė, pagal patikslintus duomenis, 55 sekundes. Šį sykį neviršijo limito, su tuo sveikinu. J. Razma.

J. RAZMA. Gerbiamasis ministre, aš manau, jūs puikiai atsimenate jūsų konsultanto banko „HSBC“ vertinimus, kiek maždaug padidėtų perdavimo tarifas, kai atskiriate Kruonį ir Kauno HES ir kai reikės rezervą pirkti aukcione. Ar turėsite drąsos visuomenei iš tribūnos paskelbti tą skaičių?

Antroji dalis mano klausimo. Aš vis dėlto norėčiau aiškaus pasakymo apie tas derybas. Jūs į mūsų frakciją atėjęs sakėte, kad iš esmės jokios derybos nebaigtos, nieko nesate susiderėję, jokių dokumentų nėra, tuo tarpu „NDX“ atstovai sako: derybos baigtos, viskas baigta, nieko negalima tęsti, laikas – pinigai. Kodėl, baigus derybas, abi pusės neturi net apytikrio verslo plano, kurį galėtų pridėti prie savo derybinių dokumentų?

V. NAVICKAS. Daug jūsų klausimų. Dabar klausimas dėl perdavimo tarifų padidėjimo po to, kai Kruonis ir HES bus atskirti. Galiu pasakyti, kad perdavimo tarifas nė kiek nepasikeis, nes Kainų komisija tvirtina rezervo kainą atskirai, tai yra atskira sudedamoji kaina, Kainų komisijos yra nustatoma kita kaina… Be abejo, mes turime kalbėti apie rezervo pabrangimą (Balsai salėje), ne apie perdavimo pabrangimą, o apie rezervo. Tai yra nustatyta įstatymų. Iš tiesų toks pasikeitimas bus. Kokį Kainų komisija patvirtins pagal pateiktus duomenis abiejų elektrinių, toks jis ir bus. Aš tokį jums aiškiai ir pasakysiu.

Dabar, kaip žinote, tos bendrovės dirba naudodamos sumažintą, nerealų tarifą, kai vidutinė elektros gamybos kaina, esant atominei elektrinei, yra maždaug 12 centų, jos parduoda „Lietuvos energijai“ už 1,2 ct savo elektrą, tai yra dešimt kartų mažiau negu yra vidutinė rinkos kaina. Šiluminėse elektrinėse gaminamos elektros kaina yra apie 20 ct, Elektrėnuose yra apie 29. Maždaug galima įsivaizduoti, kokia bus Kruonio arba HES kaina, kai ji taps tikrai rinkos kaina, ne tokia, kokią dabar gamino ir parduodavo „Lietuvos energijai“… esamos sudėtinės sistemos dalimi. (Balsai salėje)

Dėl derybų, taip? Aš galiu atsakyti. Jūs taip pat klausėte… „NDX“ kalba apie derybų pabaigą ir rezultatus, kad jie sutarti, o aš kalbu apie tai, kad nėra sutarta ir nėra patvirtinta. Iš tiesų jie supranta ir aiškina (jie patys tą galės pasakyti), kad aptarti visi klausimai, ir jų pozicija aiškiai išdėstyta šiuose dokumentuose. Tačiau aš traktuoju tam tikrus dokumentus arba sutartis tik tada sutartomis ir suderėtomis, kai jos yra aprobuotos ir yra jų atitinkamas patvirtinimas. Iki šio momento nėra jokių patvirtinimų ir jų negali būti, nes tai yra sutartys, kurios pritaikytos tam variantui, jeigu Seimas pakeis įstatymo projektą ir jis įsigalios. Tik tada jos galės būti nagrinėjamos ir grįžtama po tvirtinimo ar parafavimo. Čia tik po to tas veiksmas galės įvykti. Todėl, manau, kad procesas yra tokios būklės: yra derybinės nuostatos, jos išdėstytos sutartyse, todėl Vyriausybė prašo Seimo pareikšti savo nuomonę, ar tos derybinės pozicijos Seimo nariams yra priimtinos, nesvarbu, kokiose sutartyse jos galės būti įrašytos tam tikra teisine forma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Čilinskas, ruošiasi kolega J. Sabatauskas.

K. ČILINSKAS (TSF). Ačiū. Ministre, norėčiau paklausti… Šis projektas ir Atominės elektrinės įstatymas yra kuriamas ant nelabai teisinių pagrindų, jie gali turėti labai neigiamas pasekmes mūsų elektros energijos vartotojams. Pirma, yra pažeidžiami Europos Sąjungos teisės reikalavimai ir mūsų Konstitucijos reikalavimai, draudžiantys privataus kapitalo neproporcingą koncentraciją vienose rankose. Antra, yra pažeidžiama direktyva, draudžianti tam pačiam asmeniui ir skirstyti, ir valdyti elektros energijos šaltinį. Dar yra viena aplinkybė yra ta, kad Skirstomieji tinklai jau dabar yra atiduoti, jų byla yra Europos Teisingumo Teisme dėl to, kad jie nepagrįstai pas mus padaryti privalomais skirstytojais.

PIRMININKAS. Laikas!

K. ČILINSKAS. Kaip jūs manote, ar tai neatsilieps ateičiai, jų kapitalo vertinimui, jeigu dar neaišku, koks jų kapitalas, ir dėl to yra bylinėjamasi?

V. NAVICKAS. Supratau, gerbiamasis Seimo nary, jūs keliate klausimą, pirmas dalykas, dėl koncentracijos, kad prieštaraus Konstitucijai, ir tai bus…

PIRMININKAS. …europinei teisei.

V. NAVICKAS. Taip, pirmiausia konkurencijos klausimai ir koncentracija. Galiu pasakyti, kad pagal nustatytus įstatymus dar rugsėjo mėnesį yra pateiktas prašymas Konkurencijos tarybai pareikšti savo nuomonę, kaip yra numatyta įstatymuose, dėl atliekamų veiksmų. Konkurencijos tarybai patikslintas pranešimas yra išsiųstas sausio 8 dieną ir Konkurencijos taryba išduos leidimą arba neišduos jo tokiai koncentracijai. Pagal preliminarius pokalbius nėra problemų, kad tokio kapitalo koncentracija būtų galima, ir čia nepažeis jokių nei Europos, nei Lietuvos teisės normų, kurios susijusios su konkurencijos ir koncentracijos klausimais.

Antroji klausimo dalis dėl europinių direktyvų įgyvendinimo arba realizavimo, kai bus sukurtas tas darinys, galiu atsakyti taip. Yra atliktas Europos teisės biuro šių dalykų, šio įstatymo įvertinimas, kai įstatymas buvo teikiamas Seimui birželio mėnesį, tas pats vertinimas atliktas ir tų pataisų, kurios dabar yra teikiamos. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, kurios dabar galioja, reikia atlikti tik vieną veiksmą – iš skirstymo bendrovių išgryninti skirstymo operatorius ir tai po reorganizavimo iš karto, kai antrinės įmonės bus įkurtos… naujų Europos Sąjungos direktyvų, kurios būtų susijusios, sakykime, pagal nuosavybę atskyrimu… perdavimo sistemos operatoriaus nėra priimta. Vasario mėnesį bus pristatomos naujos aštuonių šalių grupės iniciatyvos, kaip galima būtų pertvarkyti perdavimo sistemos operatorius, kad jie labiau atitiktų konkurencines sąlygas ir Europos Sąjungos energetikos rinkos plėtrą. Neaišku, kokios bus priimtos nuostatos galbūt šiais, galbūt kitais metais dėl tolesnių šios sistemos pertvarkų. Dabar kalbėti apie tai, kad būsimoms dar nepriimtoms Europos teisės normoms dabar prieštarauja tam tikri dalykai, tikrai, manau, dar per anksti, reikės palaukti tų dokumentų, kai jie atsiras. Mes esame preliminariai įvertinę ir įgyvendinę tas nuostatas, kurios bus priimtos, nebus jokių teisinių problemų ir tas yra tam tikrose schemose ir dokumentuose pavaizduota.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi kolega P. Jakučionis.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, pavasario sesijos pabaigoje, kai jūs stovėjote šioje tribūnoje ir teikėte šį įstatymą, Seimas iš esmės beveik be pakeitimų priėmė jūsų siūlomo įstatymo projektą, tų nuogąstavimų, kuriuos dabar išdėstė, jūs nematėte, aš turiu omenyje dėl smulkių Lietuvos akcininkų… Seimas, priimdamas įstatymą, nustatė, apibrėžė derybinę poziciją, kuria jūs turėjote vadovautis. Derybų metu, jeigu keitėsi ir matėsi, kad situacija darosi kitokia, jūs turėjote ateiti tada su siūlymu keisti įstatymus. Iš esmės jūs neįvykdėte derybinės pozicijos ir pažeidėte įstatymą. Tačiau prieš įstatymą lygūs visi. Privatininkai taip pat. Todėl kelti nepagrįstų reikalavimų jie negalėjo.

V. NAVICKAS. Tai klausimas, į kurį aš jau atsakinėjau. Galiu dar kartą atsakyti, kad derybinės nuostatos, kurios yra aptartos su kita derybine puse, nesuderėtos iki galo, nes jos nėra parafuotos ar patvirtintos vienokia ar kitokia forma, jos tinka ir galiojančiame įstatyme, kuris buvo priimtas Seimo birželio mėnesį, taip pat jos gali būti labai lengvai įrašytos į tuos sutarčių projektus, kurie čia pateikti prie įstatymo pakeitimo projekto. Derybos vyko dėl nuostatų, ne dėl tam tikro, sakykime, modelio, kokiomis teisinėmis sąlygomis šios nuostatos galėtų būti realizuotos. Aišku, kita derybų pusė pareiškė savo iniciatyvą arba savo nuomonę, kad, jų manymu, logiškiau ir teisingiau būtų šias nuostatas įgyvendinti naujos bendrovės atžvilgiu.

Aš, kaip derybų grupės vadovas, kreipiausi į Vyriausybę su prašymu nutraukti derybas, nes kita pusė nesutinka pratęsti ir priimti susitarimo „Lietuvos energijos“ pagrindu, arba priimti sprendimą, kad pakeistų įstatymą, ateitų čia, į Seimą, ir užbaigtų procesą. Vyriausybė pritarė tokiam keliui ir dabar aš esu čia, Seimo tribūnoje, ir mes tariamės, kaip toliau elgtis, pakeisti įstatymą ir realizuoti nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimą naujos bendrovės pagrindu ar nutraukti derybas ir ieškoti kito modelio nacionaliniam investuotojui sukurti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Jakučionis. Ruošiasi kolega R. Kupčinskas.

P. JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Pone ministre, kai kurie elektros energijos gamybos ir tiekimo specialistai atkreipė Seimo narių dėmesį į tokį dalyką, kodėl šiame įstatymo projekte nėra keliamas klausimas dėl Lietuvos elektros tinklų atjungimo nuo „RAO JES“, nes šie tiltai arba jungtys su Švedija ir Lenkija iš esmės sujungia su Europos tinklais, tačiau neatjungia nuo „RAO JES“, taip pat nuo Volgos kaskados elektrinių galingumo įtakos. Sakykite, kodėl tas aspektas nebuvo svarstomas ir kodėl jo nėra įstatyme, nors tai turėtų būti vienas iš pagrindinių tikslų?

V. NAVICKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad birželio mėnesį, kai priiminėjome įstatymą, yra tame įstatyme atitinkama nuostata. Baigiamojoje dalyje parašyta, kad visi darbai, kurie vykdomi dėl šio projekto arba susijusių projektų, turi būti organizuoti taip, kad Lietuva integruotųsi į UCTE sistemą. Be abejo, ir šis projektas, arba ši bendrovė, taip pat yra modeliuojama taip, kad ji galėtų dirbti būtent Vakarų Europos sistemoje kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Bet integravimasis į UCTE yra ne vienos bendrovės reikalas, tai yra visos mūsų energetikos, elektros energetikos sistemos klausimas. Tam egzistuoja patvirtinta energetikos strategija ir patvirtintas specialus planas, pagal kurį yra vykdomi tam tikri prisijungimo prie šios sistemos darbai. Galėčiau tik pasakyti, kad praeitų metų liepos mėnesį trys Baltijos premjerai pasirašė bendrą dokumentą ir nusiuntė į Europos Komisiją su prašymu, kad trys Baltijos šalys nori kartu integruotis būtent į šią UCTE sistemą.

Europos Komisija palankiai įvertino tokį valstybių prašymą ir energetikos komisaras Andris Piebalgas gruodžio 3 d. Energetikos Taryboje informavo, kad jis derybose su Rusija iškėlė tokį Baltijos valstybių norą atsijungti nuo rusiškos sistemos ir integruotis į europinę sistemą. Komisaras ministrų posėdyje taip pat pasakė, kad Rusija neišreiškė kokio nors protesto, kad Lietuva galėtų atsijungti ir dalyvauti toje sistemoje, ir dabar yra parengta studija, vyksta tam tikri derinimai su Lenkija, nes pagal nustatytą tvarką į tą UCTE priežiūros komitetą Lietuva, Latvija ir Estija, nors gali prašyti kartu, bet turi juos rekomenduoti… gali atsijungti ir pereiti į šitą sistemą du nariai, esantys dabartinėje sistemoje. Lenkai sutiko mums padėti šiame procese ir jie pasitinka mus, jau raštus yra pateikę, dabar Priežiūros komitetas ieško dar dviejų Europos Sąjungos narių, arba esančių toje sistemoje narių, kurie galėtų patvirtinti mūsų norą. Sausio 24 d. vyks Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvaus visų trijų Baltijos bendrovių atstovai ir bus numatomi veiksmai ir sąlygos, pagal kurias ir kokiu grafiku bus atsijungiama nuo rusiškos sistemos ir pereinama prie UCTE sistemos. Galiu tik pasakyti, kad tai gana ilgas, nelengvas ir nemažai kainuosiantis kelias, bet tai yra mūsų strateginiai siekiai, mūsų strateginiai tikslai ir mes intensyviai žengiame visus žingsnius, kad tą pasiektume.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi kolega J. Ramonas.

R. KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dalį klausimų, kuriuos aš norėjau paklausti, paklausė ankstesni klausėjai, bet aš norėčiau paklausti, vis dėlto kodėl numatytas toks didelis naujos atominės elektrinės galingumas? Kiek žinau, ir žiniasklaidoje buvo minėta, Suomija stato elektrinę, kurios galingumas 1600 megavatų, tai gana didelė elektrinė. Be abejo, statant didesnę elektrinę reikalingos ir didesnės investicijos. Dar vienas dalykas, ar tikrai, kai dabar kai kurie mūsų senieji partneriai pareiškė tam tikrų abejonių, reikalingas toks didelis galingumas – 3200, jeigu neklystu?

Ir dar vienas dalykas. Ar prieš pateikiant įstatymo pataisas nereikėjo gauti aiškaus Konkurencijos tarybos atsakymo dėl konkurencingumo? Ačiū.

V. NAVICKAS. Tie vertinimai dėl įstatymo buvo pateikti ir prieštaravimų nebuvo. Konkurencijos tarybos vadovas dalyvavo Vyriausybės posėdyje priimant sprendimą ir tikrai dėl konkurencijos, dėl koncentracijos jokių problemų nebus.

Dabar dėl jūsų kitos klausimo dalies dėl reaktorių galingumo ir partnerių pozicijos galėčiau pasakyti, kad oficialiai nė vienas iš mūsų kitų trijų partnerių nėra pareiškęs, kad jie apsigalvojo, nedalyvaus tame projekte. Buvo žiniasklaidoje paskleisti tam tikri faktai arba nuomonės, kad galbūt čia lenkai abejoja, galiu patvirtinti, kad tikrai jokių abejonių nėra. Kaip minėjau, Lenkijos ministras patvirtino, kad vasario 4 d. atvyksta susitikti kartu su keturiais Baltijos ministrais, ir mes kalbėsime ir apie šį projektą, ir apie veiksmus, kaip būtų galima paspartinti šių projektų įgyvendinimą.

Dabar dėl reaktoriaus galingumo. Kaip minėjau, yra daromi tam tikri darbai dėl pasirengimo statant atominę elektrinę, kaip minėjau, taip pat yra lenkiamas grafikas. Poveikio aplinkai įvertinimo programa, kuri turėjo būti pabaigta 2009 metais, mane informavo ir aš turiu dokumentus, bus baigta šių metų rugpjūčio mėnesį, t. y. metais anksčiau. Poveikio aplinkai studija atsakys į patį svarbiausią klausimą, kiek toje vietovėje, kokio galingumo toje vietovėje reaktorių (keletą ar vieną) galima statyti. Tai bus atspirties taškas visiems kitiems mąstymams, visiems kitiems dokumentams. Dabartiniu metu mes, aišku, negalime apsispręsti, kokio skaidymo laipsnio, jeigu galima būtų taip pasakyti, reaktoriai gali būti. Atsižvelgiant į mūsų sistemos rezervavimo galios galimybes, bus taip pat modeliuojamas tam tikras arba keleto reaktorių, arba vieno reaktoriaus galingumas, tai yra kompleksinis skaičius.

Aišku, dabar paminėti vieną kokį nors reaktorių, kuris galėtų būti toje vietovėje pastatytas, ir jo galingumą yra gana rizikinga, nes tai būtų ženklas, arba signalas, konkretiems gamintojams, kad štai Lietuvoje būtent apie tokį reaktorių yra mąstoma. Dėl to jie kainą, dalyvaudami konkurse, galėtų pasiūlyti gana didelę, ir mes šioje vietoje praloštume. Bus tarptautinis konkursas, bus atrenkamas pats efektyviausias tai vietovei ir mūsų sistemai reaktorius. Galiu informuoti, kad „Lietuvos energijos“ vadovai, specialistai lankėsi visose bendrovėse, kurios gamina reaktorius tiek Kanadoje, tiek Amerikoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse, čia bus pastatytas būtent pats tinkamiausias ir efektyviausias reaktorius.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia J. Ramonas. Prašom, kolega. Jau baigėsi 20 minučių. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar nėra čia koks slaptas protokolinis susitarimas, kad padarytas toks žingsnis norint atjungti Kauno hidroelektrinę ir Kruonį ir sumažinti būsimos bendrovės privataus investuotojo akcijų kiekį? Po to bus kitas žingsnis, prisidengiant nacionaliniu saugumu ir kitais dalykais, – privatizavimas, tada, privatiems investuotojams privatizavus visą Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroelektrinę, nacionalinis investuotojas turės daugiau kaip 50% tos bendrovės akcijų ir jis valdys visą energetikos ūkį?

V. NAVICKAS. Galiu pasakyti, kad jūsų daroma išvada neteisinga, nes Kruonis ir Kauno hidroelektrinė bus atskiros akcinės bendrovės, kurių akcijos priklausys ne nacionalinio investuotojo bendrovei, bet priklausys vienai iš valdžios institucijų, ar tai būtų Ūkio ar kita ministerija, ar tai būtų Valstybės turto fondas. O kaip su tomis akcijomis galėtų elgtis valstybė, ar jas privatizuoti, ar jas laikyti, tai valdžios reikalas, tai privatizavimo įstatymų reikalas. Jokiu būdu per privatizavimą jokio sąryšio nėra, kad nacionalinio investuotojo bendrovės akcinis kapitalas privatininkų bus padidintas. Nėra jokio teisinio pagrindo, kad tai galėtų įvykti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Mielieji kolegos, dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. B. Vėsaitė – pirmoji. Prašom, kolege.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, įvykusios derybos ir teikiamas įstatymo projektas yra realus žingsnis į atominės energetikos tęstinumą Lietuvoje. Noriu pasveikinti ūkio ministrą su daug palankesnėm sąlygom, išsiderėtom Lietuvos valstybės naudai, ypač dėl Kruonio ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo. Jeigu šie objektai šiandien ir negeneruoja didelių finansinių srautų, tai po penkerių metų jie, ko gero, įgaus penkeriopai ar šešeriopai didesnę vertę. Įstatymo priėmimas ir pagaliau pasiektas tarptautinis susitarimas būtų realus žingsnis atnaujinti derybas dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo.

Dar noriu pasakyti, kad mūsų greitesnių sprendimų laukia latviai, estai, lenkai, nes jiems irgi reikia apsispręsti dėl savo energetinės nepriklausomybės. Todėl delsimas yra, sakyčiau, netgi nusikalstamas. Pritariu įstatymo svarstymui skubos tvarka. Labai skatinčiau kolega pritarti jam po pateikimo ir baigti visas procedūras dar šioje sesijoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalba R. Smetona. Kita nuomonė. Prašom.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad Vyriausybės pasiūlymai, čia teikti ministro, vis dėlto deramai neapgina valstybės interesų, mūsų šalies strateginių tikslų, nekeičia įstatymo taip, kad jiems būtų galima pritarti. Net ir balsavę už šį įstatymą gerbiamieji kolegos ir frakcijos, tikiuosi, pasibaigus šiam derybų etapui mato, kad kai kurios įstatymo nuostatos yra suprantamos ir interpretuojamos pernelyg laisvai arba iškreiptai. Čia pavyzdys, kaip ir su alkoholio gamintojų logotipų rodymu. Jeigu kam neaišku, ar juos galima rodyti, tai pakeisime įstatymą taip – įrašysime, kad leidžiama. Tai ir šiuo atveju įstatyme turi būti įtvirtinta šalia kitų pataisų, kaip dėl akcijų pasiskirstymo ir panašiai, visų projekto dalyvių, visos bendrovės narių prievolė pastatyti atominę elektrinę, nutiesti elektros jungtis. Įstatyme, o ne sutartyje ar jų prieduose, kaip čia kalbėjo ministras, ir ne siekiant sau naudos dalyvauti, statyti, o pastatyti. Jeigu kam būtų nepriimtina tokia įstatyme numatyta sąlyga, tai jis tiesiog užleistų vietą kitam, tai būtų paprasta ir, manau, teisinga. Tai toks turėtų būti įstatymas ir tokius pasiūlymus turėtų teikti Vyriausybė, jeigu ji iš tiesų gina valstybės nacionalinius interesus. O šiam projektui, deja, pritarti negalima.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašome susikaupti. Pirmiausia registruojamės. (Balsai salėje) Prašau. A. Kubilius nori tarti žodį dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A. KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarstome labai svarbų klausimą, jau šioje stadijoje labai svarbu ne tik pats turinys, ką mes svarstome, bet ir procesas, kaip mes tai svarstysime. Aš dabar girdėjau B.Vėsaitės kalbą, kad vis tiek bus bandoma laužti Seimui rankas, forsuoti visų sprendimų priėmimą. Mūsų tai visiškai netenkina. Mes manome, kad yra dalykų, kuriuos reikia taisyti ir įstatyme, ir sutartyse, tam paprasčiausiai reikia laiko. Turiu pasakyti, kad mano pozicija balsuojant dėl pateikimo priklausys nuo to, kaip yra matomas visas svarstymo procesas. Todėl turiu pasakyti, kad mes, keturi frakcijų atstovai: P.Auštrevičius, ponia V.Baltraitienė, V.Mazuronis ir aš, esame pateikę ir įregistravę protokolinio nutarimo projektą, kurį aš labai greitai perskaitysiu. Jeigu jisai dabar būtų priimtas, jisai leistų mums visiems kur kas komfortiškiau jaustis apsisprendžiant ir dėl pateikimo, ir dėl visų svarstymo datų.

Protokolinio nutarimo tekstas yra štai toks, jis jums visiems tuoj pat bus išdalytas: „Lietuvos Respublikos Seimas, svarstydamas Atominės elektrinės įstatymo projekto pataisas bei derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatus, nutaria laikytis tokio svarstymo grafiko: iki sausio 18 d. apsispręsti ir priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas dėl Seimo teisės tvirtinti pagrindines sutarčių nuostatas, vadinamosios P. Auštrevičiaus pataisos. Antras punktas, iki sausio 18 d. priimti Seimo nutarimą dėl rekomendacijų Vyriausybei, kokias sutarčių ar kitų teisės aktų nuostatas reikia tobulinti. Trečias punktas, prašyti Vyriausybės iki vasario 10 d. pateikti galutinių sutarčių variantus ir kitų teisės aktų projektus, kuriuose būtų atsižvelgta į Seimo rekomendacijas. Ketvirtas, numatyti galimą neeilinę Seimo sesiją vasario 11–23 dienomis, kurios metu būtų galutinai apsispręsta dėl sutarčių bei Atominės elektrinės įstatymo.“ Datos šioje vietoj, aišku, yra sąlyginės. Gali būti vasario 1 d., gali būti vasario 10 d., bet esminis dalykas yra pats procesas.

Aš siūlau jau Seniūnų sueigos metu aiškiai susitarti dėl to, kaip tai bus svarstoma. Deja, turiu apgailestauti, kad valdančioji koalicija nepaklausė. Šiuo atveju aš dabar siūlau daryti pateikimo pertrauką, jeigu galima per valandą susitarti ir priimti štai tokį protokolinį nutarimą, tai jį ir priimti, o po to grįžti prie pateikimo ir užbaigti. Jeigu negalime, tai tada darome pateikimo pertrauką iki antradienio. Ir tada sutariame dėl proceso. Dar sykį kartoju, koks bus sutarimas dėl proceso, jeigu bus bandoma forsuoti, tai jau pateikimo stadijoje mes galime balsuoti prieš. Jeigu bus sutarta dėl proceso štai tokio, konstruktyvaus, racionalaus ir išmintingo, tai tada kitaip žiūrėsime ir į dabartinius veiksmus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, primenu, kad Seniūnų sueigoje buvo siūlymas savaitę pratęsti iki 25 d. ir per tą laiką apsitarti. Dabar iš eilės. P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Mielieji kolegos…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausome, nes mums tikrai reikia apsispręsti svarbiu procedūriniu klausimu. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS. Iš tikrųjų aš pritarčiau pertraukai pateikimo stadijoje, iki bus priimtas, bent jau minimaliai, šis protokolinis nutarimas. O gerbiamajai kolegei Birutei aš noriu pasakyti. Mieloji Birute, per jūsų entuziazmą Lietuvoje vos nebuvo nustotas rodyti krepšinis. Jūs tik nepradėkite entuziazmo rodyti energetikos srityje (Salėje šurmulys), mes neturėsime tuoj ir šviesos. O visiems kolegoms aš primenu, mielieji kolegos, šešiolika iš mūsų yra susipažinę su protokolais. Beveik vienas dešimtadalis. Tai kokį kokybinį sprendimą mes norime priimti? Turėkite gėdos prieš tautą. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar kartą norima sužlugdyti atominės elektrinės statybą, o jos laukia ne tik Lietuva, kad galėtų nuvykti į Briuselį ir derėtis dėl pratęsimo, nes mes turime turėti su kuo nuvykti. Bet ir šiandien mes ką tik buvome susitikę su Latvijos Seimo Pirmininku. Latvija irgi išreiškė susirūpinimą ir norą kuo greičiau pradėti šitą projektą, ką jau kalbėti apie Estiją, kuri 2016 metais nustos vartoti degiuosius skalūnus. Kiekvieną kartą mes atidėliojame. Jeigu mes dabar vėl paklausysime ir atidėsime trims mėnesiams, po to vėl kažkas išdygs, dar trims mėnesiams, ir taip be galo, be krašto. Todėl aš siūlau vis tiek per šį pratęsimą išspręsti šį klausimą, kad būtų visiems aišku. Nekišti visokių protokolų, visokių tokių. Čia dar kartą parodo, kad Lietuvoje rimto objekto, negalima spręsti rimto klausimo, nes tas užkeiktas pavydas, užkeiktas kažkoks įtarumas visą laiką trukdo mums spręsti eilinius klausimus.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, šiek tiek išsikalbėkime, tada aš pasiūlysiu protokolinį sprendimą, kaip mums išeiti iš tos situacijos. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS. Gerbiamasis Seimo narys B.Bradauskas aiškina, kaip laukia šio įstatymo latviai, estai, lenkai. Mes tokias kalbas girdėjome gerbiamojo G. Kirkilo, kuris pasakė, kad priimkime įstatymą, už poros dienų atvažiuoja visi ministrai ir bus pasirašyta sutartis. O Seimo nariai paklausė, o kas bus, jeigu nepasirašys. Jis Seimo plenarinių posėdžių salėje prisiėmė atsakomybę. Ir, deja, atvažiavę latvių ir estų premjerai nepasirašė sutarties. O Lenkijos premjeras net neatvažiavo. Apie tai… Tai kiek mus gali apgaudinėti? Nei latviai, nei estai, nei lenkai nelaukia šitokio aferistinio įstatymo. Aš manau, kas yra… Mes darykime pertrauką, priimkime protokolinį nutarimą ir ieškokime kiek galima naudingesnio varianto ne trigalviam slibinui ir „Vilniaus prekybai“, bet visiems Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš, reaguodamas į ką tik išgirstą mintį, noriu pasakyti, kad naudingesni variantai priimami ne šitoje posėdžių salėje, bet toje darbo grupėje, kuri tą problemą svarstė. Tas variantas yra visapusiškai svarstytas. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, man atrodo, labai svarbu, aš tai šiandien pasakiau Užsienio reikalų komitete, kalbėdamas šia tema. Mielieji kolegos, aš manau, kad yra kitų erdvių tam tikram politiniam kapitalui kaupti, bet nespekuliuokite šita tema, kuri valstybei iš tiesų yra gyvybiškai aktuali. Aš labai prašau – nepridenkime valstybiškai svarbių dalykų, deja, rinkimų dalykais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys ir po to I. Degutienė. E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS. Pirmiausia aš esu tikrai pritrenktas Užsienio reikalų komiteto vadovo kalbos, kad svarbiausius valstybės reikalus reikia svarstyti ne Seime, o kažkur kažkokiose grupėse ir dar gerai užgeriant alum, tada tikrai bus puikūs sprendimai. Seimą iš viso eliminuoti iš politinės erdvės. O Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui norėčiau pasakyti, kad nereikia klaidinti. Mes tai suprantame, bet pirmiausia nereikia klaidinti žmonių ir sakyti, kad bus susitarta Briuselyje dėl atominės elektrinės veiklos pratęsimo, nes reikia tartis ne su Briuseliu, o reikia tartis su visomis Europos Sąjungos senosiomis šalimis, kad jos visos pritartų šitam projektui. Tai yra nerealu, nes veikla baigiama 2009 m. sausio 1 dieną. Kolegos socialdemokratai, neklaidinkite ir negalvokite, kad tauta yra kvaila. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal jūs neišgirdote, ką kalbėjo A. Kubilius, kad yra pateiktas Seimo protokolinis nutarimas ir kad iš tikrųjų mes turėtume konkretų veiksmų planą, konkretų grafiką, buvo paprašyta frakcijos vardu pertrauka. Aš dar kartą prašau, Tėvynės sąjungos frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, Darbo partijos frakcija ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – mes, keturios frakcijos, prašome daryti pertrauką, kol bus parengtas konkretus veiksmų grafikas, kuris bus pateiktas Seimui.

PIRMININKAS. Minutėlę, dabar yra dalijamas protokolinis nutarimas. Ar kolegos S. Pečeliūnas ir G. Šileikis būtinai nori kalbėti ir dar A. Salamakinas? Ne. Pirmasis S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš labai trumpai. Aš labai noriu paprašyti mūsų kolegų, ir konkrečiai pono J. Karoso, paskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir neperduoti Seimo galių kokioms nors grupėms, darbo ar nedarbo. Mes jau turėjome valstybininkų situaciją, nepropaguokite tokios praktikos ir toliau. Seimas atsako už viską, o ne kokios nors darbo grupės. Seimas turi teisę susipažinti su šitais dalykais ir priimti sprendimus. Ir jokių darbo grupių priimti kokie nors sprendimai negali šitų dalykų pakeisti. Neklaidinkite nei savęs, nei kolegų, nei visuomenės, kitaip mes turime keisti Konstituciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, bet neužmirkime, kad pagal mūsų Konstituciją atsakomybė padalinta tarp trijų valdžių. G. Šileikis. Prašom.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties aš manau, kad neturėtume pasiduoti spaudimui privataus kapitalo, taip pat šantažo nuotaikom, kurios sklinda iš Vyriausybės narių ir kai kurių Seimo narių. Aš manau, po J.Karoso kalbos įgauna visai kitokį atspalvį Indrės Makaraitytės straipsnis, jog susitarimai, ko gero, pasiekiami stebint krepšinio rungtynes, kuriose dalyvauja mūsų patys žymiausi, aukščiausi pareigūnai, ir po to tie susitarimai yra teikiami Seimui su dideliu spaudimu, labai akivaizdžiu kai kurių grupių, kaip buvo paminėta, interesu, yra verčiama priimti Seime. Kolegos, susimąstykime, ir aš manau tam šantažui ir spaudimui neturime pasiduoti. Ačiū. (Balsas salėje: „Ar galima?“)

PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar žodį suteikiu A. Salamakinui. Ir prašau prie mikrofono, kad būtų greičiau, prieiti arba I. Degutienę, arba A. Kubilių, nes tarsimės dėl procedūrinių sprendimų. Dabar A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš susidariau tokį vaizdą, kad opozicinė dauguma bando pati save įtikinti, kaip čia viską blogai padarė. Mes priimame jūsų šituos siūlymus, kuriuos A. Kubilius parengė. Diskutuotina dėl ketvirto, bet čia nemanau, kad reikia laukti 4 punkto, laužyti iečių, balsuojame. O jūs dabar penkiese koneveikiate neaišku ką. Patys save ar mus, nesuprantu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš kaip tik dabar ir noriu pasiūlyti. Ar pertrauka dabar būtina, nors šiaip ji turės būti pagal mūsų darbotvarkę, ar pertrauka būtina, ar galime mes iš karto balsuoti dėl protokolinio nutarimo? Jeigu jį priimame, balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Prašom. A. Kubilius.

A. KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai pritariu A. Salamakinui, tik dar kartą pakartoju, kad man šiek tiek gaila, kad mes neišmokstame konstruktyviau dirbti. Dėl tokio nutarimo galėjome per Seniūnų sueigą ir apsispręsti. Aš siūliau dėl to nutarti, dabar išėjo kitaip. Jeigu Seimas yra pasiruošęs balsuoti dėl šio nutarimo dabar iš karto, tai tada nereikia jokių pertraukų.

PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis Kubiliau, mes šiuo protokoliniu nutarimu prisiimam atsakomybę priimti tam tikrus sprendimus. O kaip Seimas balsuos, dar nežinia. Štai 1 punktas: „Apsispręsti ir priimti pataisas“. Jeigu apsispręsti – aš sutinku. Dabar nutarimas dėl rekomendacijų. O kokios tos rekomendacijos? Ar jūs sutinkate?

A. KUBILIUS. Tuoj kalbėsiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Ar sutinkate, kad tas protokolinis nutarimas galėtų būti redaguojamas, ar mes į jį žiūrėsime taip, kaip mes toliau tarsimės? Prašom.

A. KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, aš ir siūlau padaryti minimum valandos pertrauką, o jeigu reikia, ir iki antradienio. Jeigu iš principo pritariame šio protokolinio nutarimo dvasiai, tai nėra ko skubėti su visais kitais procesais. Darome ministro anksčiau pateikto įstatymo pateikimo pertrauką, suredaguojame protokolinį nutarimą, susitariame dėl viso proceso ir tada ramia sąžine baigiame pateikimo procedūrą. Siūlau daryti pertrauką, nes… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Yra kitas klausimas. Pagal grafiką yra du jūsų nutarimai, tai yra jūsų ir kolegės B. Vėsaitės. Tada ir jie vėliau?

A. KUBILIUS. Ne, tai juos galima pateikti, nes jie nieko bendro neturi su įstatymu.

PIRMININKAS. Gerai. Kitą nuomonę pasakys J. Veselka. Prašom, J. Veselka, po to ministras.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip ekonomistas, galiu pasakyti. Jeigu jūs bet kuria kaina norite su „NDX energija“ derėtis, nieko jūs daugiau neišsiderėsite. Arba mes turime priimti principinį sprendimą, kad ieškome kito investavimo varianto, tada galime daryti pertrauką. Jeigu jūs visi už „NDX“ kaip vienintelį partnerį, tai nieko daugiau neišsiderėsite. Bus kitokios formuluotės, bet esmė ta pati.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai ir aiškiai. Dabar kolega V. Bogušis. Prašom.

V. BOGUŠIS (LCSF). Pritardamas pono J.Veselkos išsakytoms mintims, manyčiau, kad tokios redakcijos protokolinio nutarimo mes šiandien niekaip negalime priimti, nes 2 punkte, gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikalaujama visų sutarčių revizavimo. Tai yra neįmanoma, tai yra įvykęs faktas. Mes šito tikrai negalime priimti.

Toliau dėl datų aš irgi nesutinku. Seniūnų sueigoje buvo aiškiai pasiūlyta ir kalbėjome, kad sesiją reikėtų pratęsti kitą ir dar kitą savaitę, iki 26 dienos. Mano galva, iš principo mes šiandien turime apsispręsti, ar mes po pateikimo pritariame Atominės elektrinės įstatymo pataisoms ar nepritariame. Nuomonių yra įvairių ir, aš suprantu, kai kurie Seimo nariai yra pikti ant kai kurių prekybos centrų, nes jie uždraudė ir neleidžia prekiauti tam tikrais koldūnais ar kitomis savo prekėmis. Tas man yra suprantama. Baigdamas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau atmesti šį protokolinį pasiūlymą kaip nestatutinę normą ir balsuoti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Ar ministras nori pasakyti savo žodį? Ne. P. Auštrevičius, A. Paulauskas ir eisime toliau.

P. AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, matydamas tokią sumaištį, nors yra ir gerų pasiūlymų, aš siūlau daryti pertrauką, kad mes iki galo nesusipyktume nesuprasdami, dėl ko ir kodėl, esant tik šešiolikai perskaičiusių, iki kito posėdžio. Taip pat sudaryti darbo grupę šiam protokoliniam nutarimui arba apskritai sutarimui dėl svarstymo eigos ir grafiko. Siūlau iš karto iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Idėja. Dar A. Paulauskas.

A. PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas labai panašus į P. Auštrevičiaus. Iš tiesų aš matau, kad daugelis Seimo narių yra pasiruošę pritarti po pateikimo. Mes nedarydami pertraukos, staiga eidami buldozeriu, nesuteiksime jiems galimybės balsuoti. Aš irgi siūlyčiau tada padaryti valandos ar pusantros pertrauką, pabandyti susitarti dėl to nutarimo, nes ne viskas čia yra priimtina, ir tada vėl grįžti į salę ir apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, rutuliojasi tam tikri siūlymai. Dar S. Pečeliūnas patikslins. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, sutikdamas su tuo, ką sakė P. Auštrevičius ir kiti kolegos, su vienu dalyku, ką sakė ponas V. Bogušis, negaliu sutikti. Sutartys, nors ir pasirašytos, šiandien prieštarauja įstatymui, šiandien jos yra niekinės, kol Seimas nepataisė įstatymo. Prašom neklaidinti Seimo, kad mes nieko negalime daryti. Jeigu Seimas nepataisys įstatymo, tai tos sutartys ir liks niekinės. Todėl reikia daryti pertrauką, reikia sudėlioti grafiką. Jeigu reikės, reikės gal ir sutartis pataisyti. Nieko čia blogo nėra. Bet turime dirbti skaidriai, aiškiai ir žinoti tikslus, ko mes siekiame, ir neklaidinti vieniems kitų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ieškokime sutarimo. Dėmesio, ir kairė, ir dešinė, ir centras! Ar galime sutarti, kad pateikdami šį klausimą (pateikimas neužbaigtas) darome vienos valandos pertrauką, per kurią įgalioti asmenys, frakcijų atstovai, pabandytų patikslinti teikiamą protokolinį nutarimą. Tai yra vienas variantas. Kitas variantas – nukelti šį klausimą iki antradienio rytinio posėdžio. (Balsai salėje) Gerai. Tada teks balsuoti, nes aš girdžiu kitus balsus.

Gerbiamasis A. Kubilius. Pašom. Yra du siūlymai: arba valanda, arba nukelti iki antradienio rytinio posėdžio. Prašom.

A. KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau padaryti paprastą dalyką, atidėti antradieniui. Jūs pažiūrėkite į darbotvarkę: dar du energetikos klausimai, po to alkoholio reklama. Kokiu būdu mes sugebėsime per valandą suderinti šį nutarimą? Aš siūlau labai ramiai atidėti antradieniui, jeigu yra bendra valia neforsuoti sprendimų, antradienį baigsime pateikimą, suderinę visą procesą labai ramiai, nesiversdami per galvą. Šiuo momentu turiu pasakyti, kad nė iš vienos opozicinės frakcijos negirdėjau, kad ji siūlytų valandos pertrauką. Visos frakcijos siūlo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pasiaiškinsime. Socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes siūlėme valandos pertrauką, regis, ir patys konservatoriai taip siūlė ir pritarė. Patį klausimą galime spręsti, kai apsvarstysime alkoholio reklamos klausimus, Alkoholio kontrolės įstatymą. Arba galime palikti darbotvarkės pabaigai. (Triukšmas salėje) Aš suprantu, kad kiti darbotvarkės klausimai taip pat svarbūs, ir nė viena frakcija nenorės, kad jų atstovai dirbtų derybose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau labai aiškias alternatyvas: arba valandos pertrauka, arba iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Atsiprašau, valanda buvo pasiūlyta iš pradžių, o po to kitas posėdis. (Balsai salėje) Gerbiamasis Gražuli, tamstai žodis nebus suteiktas. O E. Klumbiui, kaip nuosaikesniam, – prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau neužsiiminėti demagogija. Jūs man turite suteikti žodį, nes aš atsistojau, ir jūs privalote man suteikti. O apie mano ar Petro nuosaikumą jums nederėtų kalbėti. Noriu pasakyti, kad pirmiausia buvo gerbiamojo A. Kubiliaus siūlymas frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tai yra pirminis siūlymas ir prašau taip formuluoti. Antras pasiūlymas, kurį jūs pats pasakėte, buvo valandos pertrauka, todėl tai turėtų būti alternatyvus pasiūlymas.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega A.Kubilius kalbėjo ir apie trumpą pertrauką, per kurią turėtume susitarti, ir po to toliau balsuoti ar nebalsuoti. Kolega A. Čaplikas. Prašom.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, mes čia truputį susipainiojome. Toks įspūdis, kad kas nors nori truks plyš pademonstruoti jėgą ir neleisti šiandien pritarti po pateikimo. Toks įspūdis, kad kažkas kažkam lyg ir raportuotų, kad pamatytų. Kas įvyktų, jeigu šiandien mes pritariame po pateikimo, po to nagrinėjame protokolinį nutarimą ir pabaigiame procedūrą kitą savaitę? Dėl ko mes čia stumdomės? Toks įspūdis, kad būtinai (…) mikrofono, nes kažkas stebi, ir būtinai pasakyti, kad mes kariaujame su kažkuo. Su kuo? Pabaikime procedūrą.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar galime sutarti, kad klausimą atidedame iki antradienio ryto, kad nereikėtų balsuoti ir kad mes pademonstruotume minimalų sutarimą? (Balsai salėje) Tinka? Ačiū. Viskas.

Dabar nepaisydamas to, kad seniai pertraukos laikas, bet prašom turėti kantrybės ir mokytis iš nuosaikiausių, kviečiu į tribūną A. Kubilių. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų su UAB „NDX energija“ dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808. Pateikimo stadija. 10 minučių pranešimui, 10 minučių klausimams.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų su UAB „NDX Energija“ dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808 (pateikimas)

A. KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu galėčiau paprašyti jūsų dėmesio, nes manau, kad svarstome tikrai labai svarbius dalykus, todėl nuosaikumas ar kaip čia jį pavadinti visiems mums yra reikalingas. Noriu padėkoti ir Č. Juršėnui už tai, kad rado sprendimą, kaip čia mums sutarti dėl tolesnių procesų. Tam reikia, kad dar šiandien susirinktų kokia nors frakcijų darbo grupė, kuri suderintų visą tą protokolinį nutarimą, kad antradienį galėtume jį priimti.

Dabar dėl mano siūlomo nutarimo. Išties visi mes turime šiandien svarstyti ne tiktai įstatymo projektą, kurį pateikė Vyriausybė, tai yra Atominės elektrinės įstatymo projektą, bet turime svarstyti ir tai, ką pavyko pasiekti per Vyriausybės derybų delegacijos ir UAB „NDX energija“ derybas dėl nacionalinio investuotojo formavimo. Dokumentai, kuriuos Vyriausybė suderėjo, nors dar nepasirašė ir taip ir neaišku, ar tos derybos baigtos, ar nebaigtos, jums taip pat yra prieinami, žinomi ir galima juos atidžiai nagrinėti. Tiek nagrinėjant tuos dokumentus, tiek ir nagrinėjant visą diskusijų eigą, visus kitus dalykus ir tokių žymių Lietuvos valstybės veikėjų bei energetikos specialistų kaip A. Brazauskas ar akademikas Jurgis Vilemas kalbas, iš tiesų iškyla daug klausimų, į kuriuos norisi matyti labai aiškius atsakymus.

Turiu pasakyti, kad, skaitant derybų rezultatus, sutarčių projektus, tų atsakymų, bent jau visiškai akivaizdžių ir aiškių, nepavyksta rasti. Aš noriu priminti, kokie yra tie klausimai, dėl kurių tenka ieškoti tam tikrų papildomų argumentų ir papildomų nuostatų, kurios leistų aiškiai suvokti, kaip toliau klostysis visi procesai.

Pirmas dalykas, į ką norisi atkreipti dėmesį, tai yra tai, kad ir sutartyje, ir dabar galiojančiame įstatyme, kaip rodo mūsų visų patirtis, ypač po A. Brazausko ir, kaip sakiau, kitų ekspertų kalbų, kyla daug abejonių, ar iš tiesų yra aiškios garantijos, kad kuriamas nacionalinis investuotojas tikrai įgyvendins tuos svarbiausius strateginius projektus, tarp jų ir atominės elektrinės statybą, taip pat ir kitus svarbius projektus, tai yra tiltų statybą ir jungimąsi į UCTE, nes jeigu nėra tokių garantijų, o po, aš dar sykį kartoju, įvairių kalbų tų abejonių, ar bus statoma atominė elektrinė, darosi tiktai daugiau, po Socialdemokratų partijos vidinio referendumo tų abejonių yra dar daugiau. Iš tikrųjų tada kyla klausimas, kam yra kuriamas nacionalinis investuotojas. Todėl pirmas dalykas, kurį, mano įsitikinimu, Seimas turi siūlyti svarstyti Vyriausybei ir papildomai siekti, kad derinamuose susitarimo projektuose ir kituose teisės aktuose būtų sutarta dėl aiškių dalykų, yra tai, kad ar sutartyse, ar kituose teisės aktuose nebūtų tokių dviprasmiškų nuostatų, kurias būtų galima traktuoti kaip tokias nuostatas, kurios leistų privačiam investuotojui blokuoti atominės elektrinės statybos projektą arba kurios leistų galvoti, kad atominės elektrinės projektas gali būti iš viso nerealizuojamas.

Aš noriu jums priminti Akcininkų sutarties 2 straipsnį, kuriame yra iš tikrųjų gana sunkiai suvokiami ir suderinami du dalykai. 2 straipsnio A dalyje yra pasakyta, kad „Leo LT“ turi siekti savo veiklos tikslo, tai yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“, o C punkte yra pasakyta, kad „šalys, tai yra Vyriausybė ir privatus investuotojas, įgyvendins „Leo LT“ akcijų suteikiamas teises bendradarbiaudamos ir siekdamos, kad „Leo LT“… Siekdamas savo veiklos tikslo, „Leo LT“ dalyvauja įgyvendinant strateginius elektros energetikos projektus. Kitaip sakant, jeigu pasirodys, kad tų strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimas kuriuo nors momentu nėra toks įgyvendinimas, kuris suteikia naudos akcininkams, tuo atveju privatus akcininkas gali blokuoti visą atominės elektrinės projekto įgyvendinimą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti paprastą situaciją. Pavyzdžiui, tuo metu, kai mes svarstome visus atominės elektrinės statymo reikalus ir „Leo LT“ turi apsispręsti dėl atominės elektrinės statymo, mūsų kaimyninė „Inter RAO JES“ pasiūlo Lietuvai sutartį 20 metų pirkti tariamai pigią elektros energiją. Taip, kaip dabar yra sudėliotos šios nuostatos, privatus investuotojas galės labai aiškiai pasakyti, kad yra kur kas daugiau naudos pirkti iš Rusijos elektrą, ir Stokholmo arbitraže ginčyti bet kokius sprendimus, kurie susietų su atominės elektrinės statyba.

Antras dalykas. Vienas dalykas, dėl ko tikrai reikia labai aiškiai apsispręsti, kaip tai turi būti sureguliuota, kad niekam nekiltų abejonių. 2 punktas, kuris taip pat kelia abejonių, – Akcininkų sutarties 7 straipsnis „Akcijų perleidimo apribojimai“. Kaip jūs žinote, akcijų perleidimo apribojimai yra numatyti tiktai tokie, kad jeigu iškiltų kokių nors abejonių arba jeigu privatus investuotojas nutartų parduoti savo akcijas, valstybė turėtų teisę nusipirkti iš „NDX energijos“ 5% akcijų. Tuo būdu šis apribojimas, šis saugiklis veiktų tik tuo atveju, jeigu valstybė savo rankose turėtų ir dabar turimus 62% akcijų, nes tie papildomi 5% akcijų reikštų, kad valstybė įgyja 2/3 akcijų. Bet tai reiškia, kad visą laikotarpį, kol galioja Akcininkų sutartis, tai yra iki 2015 metų, Vyriausybė tam tikra prasme gal ir netiesiogiai, bet bus suvaržyta spręsti, kaip naudoti savo 62% akcijų, ir bus suvaržyta, pavyzdžiui, apsispręsti sumažinti savo akcijų dalį, parduodama 10% kokiam nors kitam strateginiam investuotojui. Taigi saugikliai yra sukonstruoti taip, kad iš esmės jie apsaugo „NDX energiją“ nuo kitų didelį akcijų paketą turinčių investuotojų atsiradimo nacionaliniame investuotojuje. Manau, kad tai nėra visiškai racionalu ir teisinga.

Trečias dalykas, kurį taip pat turime svarstyti ir spręsti ir tai siūlome nutarime, turi būti labai aiškiai numatyta, kokiais būdais, sukūrus nacionalinį investuotoją, bus realizuojami galimi Europos Sąjungos teisės normų, reglamentuojančių elektros rinkos reguliavimą, pasikeitimai.

Ketvirtas dalykas, kuris taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžtas, nes visi deklaruoja, kad apsisprendimas statyti atominę elektrinę yra labai aiškus ir, nepaisant A. Brazausko abejonių, atominė elektrinė bus statoma ir nacionalinis investuotojas yra kuriamas kaip tik tam… Tai iš tikrųjų kyla klausimas, kad jau šiandien reikia arba sutartyse, arba įstatymuose matyti labai aiškų sprendimą, kaip bus derinami kriterijai renkantis branduolinės jėgainės reaktorius ir jungimosi į europinę UCTE sistemą reikalavimai. Dėl to, aš manau, diskusijos taip pat turi būti baigtos iki tol, kol priimsime visus galutinius sprendimus dėl įstatymo ir dėl sutarčių.

Galų gale mes taip pat siūlome, kad iki pat mūsų galutinio apsisprendimo turėtų būti aiškiai apibrėžta būsimoji Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės veiklos teisinė ir finansinė aplinka, jeigu šios kompanijos yra atskiriamos nuo „Lietuvos energijos“. Iš tiesų šiandien visiškai neaišku, kaip jos veiks ir kokias pasekmes tai turės Lietuvos energijos vartotojams.

Aš manau, kad tokios ar dar kokios nors rekomendacijos, papildomai įtrauktos į Seimo nutarimą, būtų mūsų Seimo vertingas indėlis į tą bendrą darbą, kuriuo siekiama geriausių rezultatų. Manau, kad būtų prastai, jeigu Seimas vien tiktai imtųsi arba pritarti sutartims, arba joms nepritarti. Seimas gali aktyviai dalyvauti visame procese ir nematau jokių priežasčių, kodėl neturėtų kelti kai kurių klausimų, neturėtų siūlyti Vyriausybei papildomai apsvarstyti ir ieškoti tinkamų sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiek tiek sutaupėt. Jus nori paklausti septyni Seimo nariai. Tikiuosi, kad per nustatytą laiką jie paklaus. Pirmoji klausia B. Vėsaitė, ruošiasi kolega E. Klumbys.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūsų nutarimas reiškia, kad vėl Vyriausybė turi atnaujinti derybas su „NDX“. Tačiau aš teigiu, kad iš esmės šitą buvo galima padaryti ir darbo tvarka siūlant komitetuose pataisas, ir mes tikrai nebūtume priversti rinktis į dar vieną pratęstą ar neeilinę sesiją. Aišku, suprantu, kad jums nebūtų buvę, tarkime, šios viešosios ryšių akcijos. Bet, tiesą sakant, kiekviena diena prarasta dabar, nes mes iš tikrųjų nieko per daug nepasieksime, mus vis labiau tolina nuo tikslo turėti atominę energiją ir naują atominę elektrinę.

A. KUBILIUS. Aš, tiesą sakant, čia neišgirdau klausimo. Tiktai nesuvokiu, kaip jūs įsivaizduojat, kad komitetų svarstymo metu būtų galima pasiūlyti pataisas, pavyzdžiui, sutartims ir tos pataisos būtų priimtos neatnaujinus derybų. Bet kuriuo atveju, manau, jeigu iš tikro yra ką siūlyti ir ką taisyti, tai tuo atveju vienaip ar kitaip turi susėsti Vyriausybė ir privatus investuotojas ir dėl tų dalykų sutarti. Galim to nevadinti derybom, galim vadinti sutarimu ar dar kaip nors, bet dėl tų dalykų reikia sutarti. Dabar dėl laiko gaišimo. Žinot, aš turiu pasakyti, kad dėl kai kurių dalykų esu tiesiog šokiruotas ir nustebęs, ir, mano įsitikinimu, iš tikrųjų reikia laiko tam, kad išsiaiškintume ir visus kitus niuansus. Štai savo rankose aš turiu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko praeitų metų lapkričio mėnesį atliktą studiją. Joje yra išnagrinėta, kaip veiks Lietuvos elektros energetikos ūkis po 2009 metų, ką Lietuva turi padaryti ir Elektrėnų elektrinėje, ir Kaune, ir statant atominę elektrinę, ir tiltus, ir kiek tai kainuos. Atlikta analizė vadinamuoju kaštų analizės metodu, suskaičiuoti 20 ar 30 scenarijų, ši studija yra jau parengta lapkričio mėnesį, parengta už Ignalinos uždarymo fondo pinigus. Tai, aš suprantu, dalyvaujant ir Ūkio ministerijai. Tačiau apie tokią studiją nežinojo nei premjeras, nei Užsienio reikalų ministerija, kuri važiavo į (…) ir prašė, kad jie atliktų studiją, kaip atrodys Lietuva po 2009 metų. Tai vien tam, kad šią studiją išnagrinėtume, mums reikia laiko. Ir manau, kad rasim labai daug argumentų, kurie mums padės galų gale šiame chaose susivokti. Mano siūlymas paprastas – patvirtinti tą studiją kaip veiksmų planą ir eiti į priekį. Nes kitu atveju aš matau, kaip yra blaškomasi ir kiek iš tikrųjų yra kažkokių neracionalių veiksmų, taip pat kairei rankai nežinant, ką daro dešinė ranka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Tik gal būtumėt malonus trumpiau atsakinėti net ir į svarbius klausimus. Ačiū. E. Klumbys. Ruošiasi kolega G. Šileikis. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo nutarimo projekto konstatuojamojoje dalyje teigiate, kad „Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „NDX Energija“ derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo eigą ir derybų rezultatus“. Ir toliau siūlote. Tai sakykite, kaip galima šitą dalyką rašyti į nutarimo projektą, jeigu Seimas išvis dar tokio dalyko nesvarstė? Tai ar jums neatrodo, kad pirmiausia reikėtų siūlyti apsvarstyti šį nutarimo projektą?

A. KUBILIUS. Nutarimo projektas ir bus svarstomas, matyt, ir komitetuose, ir frakcijose. O aš konstatuoju tai, ką mes turim svarstyti. Turim svarstyti ne tik Atominės elektrinės įstatymą, bet ir akcininkų sutartį, ir kitus dokumentus, kurie yra pridėti kaip priedas prie Atominės elektrinės įstatymo. Seimas tokią teisę jau buvo išsikovojęs ankstesniu Atominės elektrinės įstatymu, kad visa informacija bus pateikiama Seimui. Tą informaciją mes gavom, čia galim padėkoti Vyriausybei. Aš tikiuosi, kad Seimas pritars ir įstatymo pataisai, kuri suteiks teisę Seimui tvirtinti sutartis. O dabar turim galimybę pasižiūrėti į tą informaciją, kuri pateikta kaip derybų rezultatas, ir pateikti savo siūlymus. Tai aš matau, ką galima tuose derybų rezultatuose dar taisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis, ruošiasi kolega P. Auštrevičius.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, išties jūs savo nutarime teisingai siūlote, kad nebūtų dviprasmiškų nuostatų ir kiek įmanoma būtų suprantamai ir skaidriai atlikta visa nacionalinio investuotojo kūrimo procedūra. Bet ar jums nepanašu, kad jau yra užkulisiuose susitarta, nes toks spaudimas, galingas spaudimas, kai Seimas verčiamas skubėti, priimti valstybei nenaudingas pataisas, galime teigti, kad siekiama kažkokio rezultato, kuris gali atnešti naudą labai mažai grupuotei, labai akivaizdžiai ir įkyriai siūlančiai šias pataisas…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

G. ŠILEIKIS. …siūlančiai svarstyti Seime. Ar jums nepanašu, kad jau yra susitarta užkulisiuose?

A. KUBILIUS. Ne, aš tikiu sveiku protu. Manau, kad visi mes turim suvokti, kad ir pats svarstymo procesas yra labai svarbi viso reikalo dalis. Ne tik turinys, bet ir kaip svarstoma. Ar svarstoma paknopstom, bėgant, ar svarstoma taip, kaip, pavyzdžiui, teko skaityti, buvo svarstoma Suomijos parlamente atominės elektrinės statybos reikalai, kai dvi paras, beveik be naktinės pertraukos, Suomijos parlamentas svarstė, klausydamasis visų – žaliųjų ir visų kitų, ir tik tada priėmė sprendimą. Prieš tai, be abejo, ilgai tarėsi komitetuose ir frakcijose. Iš tikrųjų aš nematau, kur reikia strimgalviais skubėti. Ir šičia, kadangi jau girdėjau ir A. Salamakino, ir Č. Juršėno lyg ir tokį palankų požiūrį dėl protokolinio nutarimo, aš suprantu, kad iš tikrųjų pradedama suvokti, kad spaudimas, arba bandymas forsuoti visus sprendimus, gali duoti tik priešingą rezultatą. Todėl žiūriu pozityviai į tai, kaip mes toliau galėtume čia viską svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai, P. Auštrevičius klausia, ruošiasi kolega P. Gražulis.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, matyt, visa ši diskusija ir ypač šios dienos situacija Seime man bent jau asmeniškai akivaizdžiai patvirtina, kad tamsiuoju metų laikotarpiu Lietuvoje priimami svarbūs ir strateginiai sprendimai yra labai rizikingi. Mes ne tik nesugebame jų išanalizuoti, bet kartais ir pasiklystame tarp kelių pušų. Aš noriu, gerbiamasis pranešėjau, paklausti, kaip jūs vertinate vis dažniau ir dažniau, dar nepriėmus strateginio sprendimo dėl nacionalinio investuotojo formavimo ir visų kitų kriterijų, kalbas apie branduolinės jėgainės reaktorius, apie jų dydžius ir panašiai. Jūs labai teisingai sakote, kad turi būti apibrėžti kažkokie kriterijai, bet kaip jūs tai įsivaizduojate? Kiek detaliai šis klausimas iš tikrųjų turi būti išspręstas šiuo metu?

A. KUBILIUS. Be abejo, čia yra du dalykai. Tai yra vadinamoji poveikio aplinkai vertinimo studija, kuri bus baigta, matyt, tiktai šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Ir kadangi elektrinė yra statoma toje pačioje gamtinėje aplinkoje, kokioje veikia dabartinė, tai galim įsivaizduoti, kad maždaug iki dabar veikiančios elektrinės galios ribų galima galvoti apie naujos elektrinės galią. Bet yra kitas dalykas, kurį visi jau dabar gerai žinom, – tai branduolinių reaktorių dydžio ir reikalavimų jungimuisi į UCTE sistemą suderinamumas ir pačių procesų suderinimas. Kada mes jungiamės į UCTE – ar prieš pastatant elektrinę, ar po to, kai pastatom, ir daug kitų dalykų. Tai vėlgi aš noriu atkreipti dėmesį į šią studiją, kurią turiu rankose. Tie dalykai irgi yra čia panagrinėti. Ir aš matau iš tikrųjų gana keblių dalykų, kuriuos reikia aiškiai žinoti – arba taip, arba taip. Aš neturiu dabar atsakymo ir recepto, kurį variantą rinktis, bet turim žinoti ir aiškiai apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū.

A. KUBILIUS. Ir tuos dalykus reikia žinoti, ar tai suderinama, laikas ir parametrai, ar dar kaip nors kitaip, darant sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis, ruošiasi kolega J. Sabatauskas.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime iškėlėte daug abejonių, ar iš principo yra ketinama statyti naują atominę elektrinę. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Kokie yra tikrieji tikslai? Viena kalbama, bet jūs, įsigilinęs į dokumentus, į esmę, kaip manote, dėl ko šiuo metu kuriamas nacionalinis investuotojas? Jūs iškėlėte daug abejonių, kad ne tam, jog būtų statoma nauja atominė elektrinė.

A. KUBILIUS. Mano abejones sukelia visų pirma Algirdo Brazausko abejonės. Antras dalykas, mano abejones sukelia ir tai, ką aš perskaitau sutartyse, nes aš nematau tokių aiškių įsipareigojimų ir aiškių garantijų. Aš matyčiau vienintelį tikslą, dėl kurio reikia kurti nacionalinį investuotoją, tai dėl visų strateginių projektų realizavimo. Kaip sakiau, jeigu skaitytume štai šitą studiją, kur sudėti visi projektai, kokius Lietuva turi realizuoti iki 2020 metų ir kur yra suskaičiuota visų tų projektų kaina, tai yra apie 10 mlrd. eurų, ir kur yra parodyta, kad elektros iš kitur greičiausiai mes negausime, nei iš Rusijos, nei iš Švedijos (parodytas Suomijos pavyzdys), tai štai iš šio konteksto aš matau, kam reikia nacionalinio investuotojo. Jeigu nacionalinis investuotojas kuriamas kam nors manant, kad nestatysime elektrinės arba nedarysime kitų svarbių dalykų, tada man kyla abejonių, kam reikia to nacionalinio investuotojo? Turime turėti labai aiškias garantijas, labai aiškų planą, ką toliau darome, kokius projektus tikrai realizuojame, su kokiais pinigais ir kokiomis datos.

PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar reikėtų suprasti šį nutarimą kaip pakeitimą to projekto dėl atominės elektrinės, kuris šiandien buvo pateiktas?

A. KUBILIUS. Ne, jokio pakeitimo nėra. To įstatymo mes čia neliečiame, mes labiau žiūrime į derybų rezultatus. Kaip sakiau, į tai, kad yra tam tikrų garantijų arba saugiklių trūkumas. Kai kurios iš tų papildomų garantijų gali atsirasti sutartyse, bet aš jau girdėjau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstymo metu buvo galvojama ir apie tai, kad kai kurias garantijas reikia įrašyti į Atominės elektrinės įstatymą. Tai irgi sprendimo variantas. Todėl mums reikia apsispręsti, kokias rekomendacijas siūlome Vyriausybei, po to išgirsti Vyriausybės nuomonę, kaip ji mano tas rekomendacijas realizuoti, kiek jų realizuoti pakeičiant sutartis, kiek realizuoti ieškant dar kokių nors papildomų pataisų Atominės elektrinės įstatyme, tada viskas bus aišku.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes jau viršijome limitą, bet liko nepaklausęs vienas Seimo narys. Padarykime jam išlygą. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiai žinote, kad energetikos sistemoje yra gana daug valstybinio kapitalo, kad be NDX galime sukurti nacionalinį investuotoją be jokių problemų. Be jokių problemų. Taigi klausimas – ar jūs matote variantą, kad nacionalinis investuotojas galėtų būti sukurtas be NDX partnerio?

A. KUBILIUS. Tuos dalykus turėtų skaičiuoti finansininkai. Dabar yra pateikti kompanijų vertinimai: Rytų skirstomųjų tinklų – apie 2 mlrd., „Lietuvos energijos“ turbūt netoli 2 mlrd., atitinkamai dar šalia Kruonis ir Kauno HES, kurių kainą būtų galima nustatyti. Tuos dalykus galima sudėti iki kokių 5, 6 milijardų. Šalia to yra, kaip sakiau, studija, suskaičiavusi, kiek kainuoja projektai, t. y. 10 mlrd. eurų. Čia mes skaičiuojame 2 mlrd., kur vardijau, litais. Tada supraskime – vienoje pusėje turime maždaug 6 mlrd. litų, kitoje pusėje turime kaštų litais apie 30 mlrd. Kaip tuos projektuos realizuoti ir kokiais būdais, aišku, skaičiuos finansininkai ir ekonomistai.

Aš nesu toks didelis specialistais, bet žiūrėdamas į tuos didelius projektus, kurie mūsų laukia, aš tam tikrą nacionalinio investuotojo prasmę matau. Galbūt galimi ir kiti variantai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų 1 – už, 1 – prieš. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš džiaugiuosi vienu dalyku, kad šiandien svarstant mūsų valstybei strategiškai labai svarbius klausimus Seimas galų gale prakalbo ir vyksta diskusijos. Ir neįvyko taip, kas įvyko birželio 28 dieną, kai 107 Seimo nariai balsavo už Lietuvos atominės elektrinės įstatymą. Ačiū Dievui, kad Seimas, bent dalis Seimo, praregėjo ir pradeda svarstyti esminius klausimus.

Dabar, mano manymu, tai, ką kalbėjo J.Veselka, jeigu mes ar vieną trečdalį, ar daugiau kaip vieną trečdalį akcijų paliksime tik vienam privačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nesvarbu, jis visada darys įtaką valstybei. Jeigu mes, padarę pertrauką, iš esmės peržiūrėtume nuostatas ir dalyvautų ne mažiau kaip 10 privačių kompanijų, jeigu to reikia, tokiu atveju įtaka privataus kapitalo, kurio pagrindinis tikslas ne atominės elektrinės statyba, bet siekimas naudos…

Gerbiamieji kolegos, kad privatus kapitalas siekia naudos, suprantama, bet kaip mes galime balsuoti už tokias įstatymo nuostatas, kai parlamentas turi atstovauti Vyriausybei siekiant ekonominės naudos? Mes pritarėme tokiai nuostatai, kad bus siekiama vien tik naudos akcininkams ir privačiam kapitalui, o ne valstybei ir Lietuvos gyventojams. Tai yra ydingas įstatymas. Aš manau, kad reikėtų pritarti po pateikimo šiam siūlymui ir teikti pataisas. Mano įsitikinimu, gali pastatyti 4 valstybės be privataus kapitalo, laisvai gali pastatyti atominę elektrinę, ir jos tikslas būtų tarnauti visuomenei. Jeigu jau mes to neišvengiame, tai siekti, kad kiek galima didesnis skaičius juridinių asmenų dalyvautų statant atominę elektrinę.

PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šio nutarimo projektas reikalingas. Man nekyla abejonių dėl tų penkių siūlomų punktų. Vis dėlto aš negaliu sutikti su tokia nutarimo projekto redakcija. Aš kalbu apie teisinę logiką. Manau, ji yra svarbi priimant dokumentus, kai yra teigiama, kad Seimas, apsvarstęs, dar kartą kartoju, Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „NDX energijos“ derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo eigą ir derybų rezultatus, ir toliau, kaip parašyta tekste, šito nebuvo. Šito Seimas nesvarstė.

Taigi aš esu už tai, kad toks svarstymas čia, Seime, būtų. Ir to svarstymo rezultatas būtų tokio nutarimo priėmimas. Mes šiuo atveju, kaip jau įprasta sakyti, statome vežėčias prieš arklį. Aš manyčiau, kad šitas nutarimo projektas turėtų būti arba tokio svarstymo rezultatas, arba teksto konstatuojamoji dalis turėtų būti pakeista. Manyčiau, projektas yra redaguotinas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas procedūras. Taigi ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos derybų su UAB „NDX energija“ dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų.“ Prašom balsuoti. Balsuojame, ar pritariame. Mygtukas „už“, kas mano kitaip, kitus mygtukus spaudo.

Už – 38, prieš – 15, susilaikė 29. Nepritarta. Atiduodame tobulinti? (Balsai salėje) Atiduodame tobulinti. Atmetame? Kolega J. Veselka, matyt, ką nors…

J. VESELKA. Aš repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Minutėlę. Tada turime susitarti, ar atiduodame tobulinti, ar atmetame? Gerai. A. Kubilius. Prašom. A. Kubilius, minutėlę, tada B. Bradauskas.

A. KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, šiek tiek nustebęs, pasirodo, nieko čia toliau nenorima daryti ir nenorima svarstyti. Toliau jūsų apsisprendimo reikalas. Tikrai esu šiek tiek nustebęs dėl to, kad bandėme ieškoti bendro sutarimo ir racionalaus sprendimo, toks veiksmas, koks yra dabar, mane stebina. Tai galiu pasakyti, kad toliau galėsite daryti taip, kaip norite, ir nuo jūsų toliau viskas priklausys. Mes toliau šiame žaidime galime ir nedalyvauti. Arba persvarstome iš naujo balsavimą ir Seimas rimtai svarsto visą reikalą, arba jūs darykite taip, kaip norite.

PIRMININKAS. J. Veselka.

J. VESELKA. Ar jau po balsavimo?

PIRMININKAS. Balsavimas buvo, tik mes dabar spręsime, ką darome toliau.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausau aš čia visų tų ginčų ir galvoju, kaip gerai klausyti jūsų, bet kažkodėl mes paprasto dalyko nežinome: Ignalinos atominės abejiem blokams modernizuoti reikia vieno milijardo 200 mln. litų, ir galime saugiai eksploatuoti ją dar 20 metų. Tuo tarpu naujos… Taip, čia sutinku, aš negaliu detaliai visko aiškinti. Tuo tarpu nauja jėgainė mums kainuos apie 25–28 milijardus. Mes tik žinome, kad mažai mums moka, apie 8 mlrd. litų reikės. Kiek kainą reikės pakelti? Dar blogiau, gerbiamieji. Po 20 metų atsiras naujos energetinės technologijos, mes įšaldysime senas energetines technologijas. Todėl jeigu mes, visas Seimas, taip ryžtingai imtumės modernizavimo klausimų Europos Sąjungoje, aš dar kartą galiu pasakyti, mes galėtume apginti šį interesą, nes nė viename Europos Sąjungos steigimo ar kokiame kitame dokumente nėra suteikta Europos Komisijai teisė nurodyti atskirai valstybei, kaip su paskira įmone elgtis – uždaryti, modernizuoti ar pratęsti. Todėl ta sutartis pažeidžia pačius Europos Sąjungos principus. Bet mes užstrigome prie tų 50 mln. litų kyšio ir to žingsnio niekaip negalime atsikratyti. Man labai gaila.

PIRMININKAS. B. Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš noriu gerbiamajam kolegai A.Kubiliui pasakyti, kad nėra čia didelės tragedijos, jeigu nepritarta šiam nutarimo projektui. Juk tamsta esate pateikęs kitą nutarimo projektą, kuris bus svarstomas, manau, kad ten jūs surasite kompromisus ir surasite reikiamus sprendimus. Jokios čia tragedijos nėra.

O antrą dalyką noriu pasakyti Juliui. Jeigu mes galėtume derėtis Europos Sąjungoje dėl pratęsimo, aš visiškai pritariu. Bet kai tuščiomis rankomis ateisi derėtis, niekada su tavimi niekas nesiderės. Lygiai taip vakar pasitarime buvo pasakyta: jeigu nori pratęsti banke paskolą, tu ateini pasakai, kad aš turiu tą, tą, tą, ir prašai pratęsti. Bet jeigu tu ateini ir pasakai, kad aš viską pravalgiau ir nieko nenumatau, ir prašai pratęsti, tai su tavimi niekas nekalbės. Todėl jeigu mes nueisime ir pasakysime, kad mes turime sprendimą, kad mes štai sukūrėme investuotoją, mes štai statysime atominę elektrinę, po tiek metų ji bus, su mumis gali kalbėtis, bet ne kitaip. O dėl naujų technologijų, Juliau, tai naujas reaktorius atsiras tik po 40 metų. Aš labai įdomiai norėčiau tavęs paklausti: ką mes darysime, 40 metų lauksime naujo reaktoriaus ir dar 20 metų jį statysime? Po 60 metų niekam nebus reikalinga nei ta atominė elektrinė, nes mes būsime suvalgyti. Todėl galvokime, ką mes kalbame ir ką mes darome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes vis tiek turime apsispręsti, kokia procedūra. Gal atiduodame tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) O kokiu pagrindu perbalsuoti, gerbiamieji? Jokio pagrindo nėra ir balsų skirtumas yra. (Balsai salėje) Nieko. Prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, ar atiduodame tobulinti, ar atmetame. Gerai. A. Kubilius.

A. KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad gal koks nors dangaus užtemimas šiek tiek čia problemų sukelia. Prieš tai bendru sutarimu visi sutariame, kad štai yra protokolinis nutarimas, kurį galime svarstyti ir pagal jį apsispręsti. Taip pat ir dėl viso proceso, kad Seimas svarsto, kokias rekomendacijas galėtų pasiūlyti Vyriausybei, kad Seimas apsisprendžia tvirtinti sutartis. Iš viso to lyg ir atrodė, kad jau randame tą bendrą sutarimą. Aš pasiūliau variantą, kokias rekomendacijas Seimas galėtų teikti Vyriausybei. Tas rekomendacijas toliau reikėtų svarstyti. Seimas galėtų apsispręsti, ar siūlo ką nors, ar nesiūlo. Dabar pateikimo stadijoje sakoma, kad Seimas nieko nesvarstys, bet to protokolinio nutarimo taip pat nebereikia. Tada jūs kitą savaitę taikykite ypatingos skubos tvarką ir priimkite įstatymą, ir tvirtinkite sutartis. Žiūrėsime, kas iš to išeis, nes mes nematome, ką toliau čia reikia daryti. Nieko svarstyti jūs nenorite, nieko taisyti nenorite, tai apie ką tada kalbame? Kam tada tas protokolinis nutarimas? Aš frakcijos vardu siūlau dar sykį pagalvoti ir po 15 minučių perbalsuoti, nes matau, neužteko jums proto ir išminties. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, mums vis tiek reikės balsuoti ar taip, ar taip. Ir dabar jau paskutiniai kalbėtojai: P. Gražulis, A. Skardžius ir J. Karosas, tada balsuojame.

P. GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau, nes vėl įvyko nemažai diskusijų, dar kartą imti ir balsuoti. Manau, jeigu mes kalbėjome apie bendrą sutarimą, o šituo nutarimu ir siekiama to bendro sutarimo, tai gal Seimo nariai nebuvo įsigilinę ir tikrai čia nieko neatsitiktų, jeigu perbalsuotume. Dabar aš noriu gerbiamajam B. Bradauskui truputėlį pasakyti.

PIRMININKAS. Užtenka, B. Bradauskas tada vėl kalbės. Ačiū. A. Skardžius.

A. SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti pono A. Kubiliaus, Europos reikalų komiteto pirmininko, kodėl šiandien, kai jau baigtos derybos, pateiktos pataisos, mūsų pagrindinio Europos reikalų komiteto pirmininkas staiga atsibunda ir tiesiog demonstruoja savo aktorinius sugebėjimus? Manau, jis galėtų į tai atsakyti, juk derybinis procesas buvo kontroliuojamas Europos komiteto, o dėl to nebuvo surengta nė vieno posėdžio. Tad prašau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai nėra reikalo aiškintis, nes A. Kubilius sąmoningai buvo pasirinkęs fiziką, o ne konservatoriją. J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti, priešingai nei gerbiamasis A. Kubilius, kad užteko sveiko proto nesugriauti to, kas šiandien tą problemą sprendžiant yra padaryta. Juk iš esmės tai, ką siūlė gerbiamasis A. Kubilius, reiškė to, kas padaryta, nurašymą, t. y. nepasitikėjimą Vyriausybe, jos sudaryta darbo grupe, kurioje dalyvavo gerbiamasis A. Ažubalis. Manau, kad sprendimas teisingas, mes iš tiesų turime turėti galvoje vieną aplinkybę, aš ją noriu pakartoti – mes turime pasikliauti mūsų valstybės institucijomis, kurios svarstė techninę reikalo pusę, o mes demonstruojame savo politinę iškalbą. Manau, to nereikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, tada balsuosime, nors gal galime bendru sutarimu atiduoti tobulinti? Ne? (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės, tada dar sykį paklausiu. Registracija.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Mygtukas „už“ – atiduoti tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti. Bet prieš skelbdamas balsavimą aš dar kartą noriu paklausti, o gal galime bendru sutarimu atiduoti tobulinti, nes vis tiek mes turėsime nagrinėti protokolinį nutarimą? (Balsai salėje) Galime atiduoti tobulinti? (Balsai salėje) Gerai, balsuojam. Mygtukas „už“ – atiduodam tobulinti autoriui, o mygtukas „prieš“… Minutėlę! Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – tobulinam, mygtukas „prieš“ – atmetam.

Už – 36, prieš – 39. Atmesta. (Balsai salėje: „Perbalsuojame!“) Šįsyk tikrai galime perbalsuoti. Dėmesio! Dar kartą registruojamės. Trumpoji registracija. Prašome sąmoningai ir už save registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Taigi alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – atiduodam tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmetam.

Už – 45, prieš – 41. Atiduodam tobulinti. Tuo šis klausimas baigiamas. Dabar mums lieka… Minutėlę! Lieka keli momentai. Dar turi būti B. Vėsaitės teikiamas projektas. Turi būti mūsų susitarta dėl darbo grupės. Kolegos čia operatyviai pateikė po vieną Seimo narį nuo kiekvienos frakcijos ir prieš suteikdamas žodį S.Pečeliūnui noriu pakviesti toliau pirmininkauti Seimo Pirmininką V. Muntianą. Prašom. O dabar S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai atsiprašau, bet jūs verčiate mane daryti tai, ką jūs turėjote padaryti, bet kažkodėl nepadarėte. Ponas J.Karosas vėl pasakė visišką netiesą. Tikrai mes galėjome elgtis taip, kaip jisai sakė, jeigu Vyriausybė būtų derėjusis griežtai laikydamasi Seimo priimto įstatymo. Deja, jinai derėjosi visiškai nežiūrėdama į įstatymą, todėl atsirado įstatymo pataisos. Taigi ta sutartis, kuri yra pasirašyta, kol nepataisytas įstatymas, yra juridiškai niekinė. Ir sakyti, kad mes turime pasitikėti tais, kurie sudarė niekinę sutartį, juridiškai, tai yra ne visai sąžiningas kalbėjimas. Seimas, prisiimdamas atsakomybę, vis tiek turi tuos dalykus sutvarkyti, bet pasakyti, kad gali tvarkyti kas nors kitas, o ne Seimas ir turim tais tvarkytojais, kurie jau nesilaikė įstatymo, pasitikėti, na, žinote, taip Lietuvoje neturėtų būti ir bent jau šitaip čia neturėtų būti kalbama. Ypač iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko, seno, patyrusio parlamentaro, lūpų girdėti tai, žinote, net nesmagu. Apgailestauju, kad ponas Č. Juršėnas, turėdamas tokią patirtį, savo bendrapartiečio nesudrausmino, kad jis čia niekų nekalbėtų.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Atskirai sudrausminsim.

PIRMININKAS (V. MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, aš noriu paskelbti darbo grupės sudėtį protokoliniam nutarimui parengti. Liberalų ir centro sąjungos frakcijai atstovaus S. Lapėnas, frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ – V. Mazuronis, Tėvynės sąjungos frakcijai – A. Kubilius, Liberalų sąjūdžio frakcijai – P. Auštrevičius, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijai – V. Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai – Z. Balčytis, Darbo partijos frakcijai – V. Baltraitienė, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijai – V. Navickas ir Mišriai darbo grupei, bet jo nėra, matyt, apie jį, žinoma, ir nekalbėsime, V. Žiemelis, jis tik vienas ir liko.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX Energija“ dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo rezultatams“ projektas Nr.XP-2808A (pateikimas)

Darbotvarkės 1-5c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX Energija“ dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo rezultatams“ projektas Nr.XP-2808A. Pranešėja – B. Vėsaitė, Ekonomikos komiteto pirmininkė. Pateikimas. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas atsirado dėl to, kad P. Auštrevičius buvo pateikęs dabartiniam Atominės elektrinės įstatymui pataisą dėl to, kad reikia pritarti ne tik pataisytam įstatymo projektui, bet ir esminėms sutarties nuostatoms. Kadangi taisomame įstatyme neliko tų punktų, prie kurių būtų galima pridėti P. Auštrevičiaus pataisą, todėl ir atsirado šis nutarimas. Jis nieko kito nesako, kaip tiktai pritarti esminiams derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB VST kontrolinį akcijų paketą turinčio akcininko UAB „NDX Energija“ dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir įstatinio kapitalo didinimo rezultatams, nuostatoms, nurodytoms nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarties, akcininkų sutarties ir nacionalinio investuotojo įstatų projektuose. Būtent siūloma pritarti keturioms nuostatoms, t. y. dėl įstatinio kapitalo ir akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų, tarp investuotojų veiklos tikslo ir pagrindinių uždavinių, dėl Kauno ir Kruonio atskyrimo nuo AB „Lietuvos energija“ ir dėl disponavimo nacionalinio investuotojo akcijomis. Aš įsivaizduoju, kad šitą nutarimą mes priimsime apsvarstę būtent teikiamas įstatymo pataisas.

Dabar aš siūlau A. Kubiliui tikrai nenusiminti, nes Teisės departamentas yra pateikęs paketą savo pastabų ir pasiūlymų. Prie jų grįš pagrindinis, t. y. Ekonomikos, ir papildomi komitetai. Mes taip pat matome, kad kai kur galbūt net ir trūksta saugiklių. Taigi mes siūlysime Vyriausybei pataisyti ne tik įstatymo projektą, bet ir akcininkų sutarties nuostatas. Taigi visas procesas vyks. Aš nematau jokių problemų, tikrai jokių problemų, viskas tai vyks. Kolegos, aš manau, kad nėra ko čia tęsti laiko. Man labai apmaudu, kodėl mes šiandien nepritarėme po pateikimo, kodėl mes vėl papildomai turėsime rinktis vieną savaitę, nes visa tai būtume galėję padaryti per ateinančią pratęstos sesijos savaitę.

Dėl J. Veselkos pastabų. Aš labai nuoširdžiai noriu, kad kuo greičiau realiai prasidėtų statyba, kad mes galėtume kreiptis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo scenarijaus modifikavimo. Mo-di-fi-ka-vi-mo, nes mūsų šalies ūkiui būtina pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Pats, Juliau, žinai, kad, kad ir kiek modernizuotum, techninės Ignalinos atominės elektrinės galimybės vis dėlto apie penkioliktus metus yra ribotos ir nėra jokių kitų galimybių. Taigi statyti jėgainę reikia.

PIRMININKAS. Ačiū.

B. VĖSAITĖ. Kolegos, siūlau pritarti siūlomoms įstatymo nuostatoms. Manau, jos yra protingos, o jeigu A. Kubilius nori dar ką nors, tarkime, savo pasiūlyti, tai būtent šio nutarimo pagrindu visa tai galima daryti. Ačiū, kad išklausėte.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Jūsų nori klausti daug kolegų Seimo narių. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamais Pirmininke, aš nesuprantu, ką mes čia svarstome, dar nėra pateikto įstatymo projekto, pagal kurį neteisėtai įvykusios derybos, o mes jau pateikinėjame sutarties pritarimo kažkokį projektą. Tai yra nonsensas, ką mes dabar darome. Tai yra nesąmonė, ponia Birutė turi atsiprašyti visų, kad sugaišino laiką, kukliai atsisėsti, ir mes turime dirbti toliau.

B. VĖSAITĖ. Galima?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pagal vedimo tvarką dabar B.Vėsaitė turi atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmas klausia „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Ką gi, pagal tokią vedimo eigą galima tik konstatuoti, kad Seimas yra „NDX energijos“, „Vilniaus prekybos“ tik patariamasis organas. Kadangi jie jau pasirašė sutartis ir užsitikrinę, kad bus pateiktos tos įstatymo pataisos, priimtos. Bet ar bus šitos sutartys teisėtos, jeigu šiandien, gerbiamoji Vėsaite, mes jau tvirtiname, dar nepriėmę įstatymo pataisų? Pateikimo metu mes padarėme pertrauką, o šiandien mes pritariame toms sutartims. Kaip tai atrodys teisiškai?

B. VĖSAITĖ. Atsakau. Šiandieną jūs patys nusprendėte nepritarti įstatymo projektui po pateikimo. (Triukšmas salėje) Mielieji kolegos, nusprendėte nepritarti įstatymo projektui po pateikimo. Jūs patys mušate, patys rėkiate. Iš pradžių P. Auštrevičius sako, reikia saugiklių, kad mes Seime pritartume. Gerai. Nutarimo projektas, jo pateikimo procedūra. Mes projektui pritarsime arba ne tik po to, kai apsvarstysime įstatymo pakeitimo projektą. Apie ką jūs kalbate? Patys mušate, patys rėkiate.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. Garbaravičius.

R. GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, ministras kelis kartus primygtinai pakartojo, kad jokių susitarimų nėra, jokioms nuostatoms darbo grupė nepritarė, jų nėra. Ką mes tvirtinsime? Arba nėra ką tvirtinti, arba ministras meluoja, tai vienas iš dviejų variantų.

B. VĖSAITĖ. Palaukite, pirmiausia yra sutartys. Kas kas, o kolega R. Garbaravičius jas tikrai matė, skaitė tiek savo frakcijoje, tiek Ekonomikos komiteto pasitarime. O kas kaltas, kad jūs šiandien pateikimą nukėlėte iki antradienio?

PIRMININKAS. Kolege Vėsaite, kadangi padaryta pertrauka, galbūt reikėtų nukelti ir šito klausimo pateikimą?

B. VĖSAITĖ. Jūsų valia, bet pagal buvusį scenarijų buvo visiškai logiška tik pateikti… (Triukšmas salėje) Neatsiimu. Kolegos, balsuokite. Mes šiandieną nepriimame dokumento, mes jį tik pateikiame. Ir pateikiame tai, ko prašė P. Auštrevičius, kuriam jūs pritarėte, kad reikia pritarti esminėms sutarties nuostatoms.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Aš manau, kolegos skaitė Teisės departamento išvadą dėl šito projekto. Manau, kad skaitė ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Šiandien yra galiojantis Atominės elektrinės įstatymas. Sutartys, apie kurias čia kalbama, prieštarauja tam įstatymui, kartu prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, klausimai, prieštaraujantys Konstitucijai, Seimo salėje negali būti net pateikiami. Kai pataisysime įstatymą, tokio pavadinimo nutarimo ar ko nors nereikės, nes sutartys neprieštaraus Seimo priimtam įstatymui ir neprieštaraus Konstitucijai. Seimui tuo klausimu nebus kas veikia, nes Vyriausybė bus įvykdžiusi Seimo valią. Kol kas yra ne taip, todėl kalbėti apie tai, kas prieštarauja mūsų Konstitucijai ir Seimo priimtam įstatymui, yra tiesiog nepadoru iš Seimo tribūnos. Ačiū už dėmesį. Aš tikrai siūlyčiau poniai B. Vėsaitei eiti dabar į vietą, Pirmininkui daryti pertrauką ar ką nors ir sugrįžti, jeigu reikės, prie šito klausimo, kai jis neprieštaraus įstatymams, Konstitucijai ir Statutui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar prašau dėl vedimo tvarkos – R. Dagys.

R. J. DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien aiškiai išgirdome iš ministro, ir mūsų frakcijoje jis tą patį pakartojo, kad nėra pasirašyta jokių sutarčių, jokių rezultatų, parafuota jokių dokumentų, vadinasi, tokio dokumento kaip ir nėra. Paprašyta pakeisti įstatymus, kad būtų galima pabaigti ir pasirašyti tuos visus dalykus. Jeigu nėra tokio susitarimo, nėra tokio dokumento, tai mes neturime ką ir svarstyti. Kai jis bus, tai mes jį ir svarstysime, nes dabar tiesiog svarstome nutarimą apie neegzistuojantį dokumentą. Galbūt yra kažkoks projektas, dar kas nors, bet parafuoto daikto nėra, todėl nėra kam pritarti. Ką mes čia iš viso darome?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Z. Balčytis. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vis dėlto būtų prašymas, kad jūs reaguotumėte į atitinkamus nemandagius Seimo narių pasiūlymus Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkei eiti į savo vietą. Yra Statutas, jos yra įregistruotas nutarimo projektas. Gerbiamieji kolegos, mes neturime teisės vienas kitam taip nurodinėti, yra Statutas. Mes turime apsispręsti, kaip ir numato Statutas. Prašom reaguoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos – V. Navickas.

V. NAVICKAS. Iš tiesų daugelis, kurie kalbėjo apie tai, kad čia galbūt yra tam tikras nesuderinimas su tuo įstatymu, kuris buvo pateiktas ką tik šiandien, manau, čia reikėtų į šio nutarimo pateikimą žiūrėti kiek kitokiu žvilgsniu. Jeigu paskaitysite tekstą, yra parašyta, kad čia yra pateikiama ir prašoma Seimo pritarti derybų rezultatų principinėms nuostatoms, ne sutartims, ne kažkokiems susitarimams, o būtent derybinėms nuostatoms. Tos derybinės nuostatos yra adekvačios toms, kurios galėtų būti pritaikytos ir dabar galiojančio įstatymo ribose, jeigu būtų kuriamas nacionalinis investuotojas. Vienintelė teisinė problema yra, mano supratimu, galbūt aš nevisiškai teisiškai gerai galiu interpretuoti tą klausimą, bet jeigu šį nutarimą papildytume nuostata, kad tos derybinės nuostatos, jeigu jos patvirtinamos šiuo nutarimu, įsigalioja tada, jeigu priimamas ir patvirtinamas tas įstatymo pakeitimas. Tada, man atrodo, čia kolizijos su įstatymo pakeitimu nebūtų. Bet, aišku, spręsti turbūt reikėtų teisės ekspertams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos. Prašau. A. Kubilius.

A. KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau iš tikrųjų logiška būtų tokį nutarimą pateikti tada, kai yra aiškūs visi procesai: ir įstatymas priimtas, ir sutartys sutartos. Dabar pati B. Vėsaitė ką tik sakė, kad štai komitete ji siūlys kai kuriuos dalykus sutartyse taisyti. Tai kam dabar tuo nutarimu mus visus nervinti, grubiai tariant. Kai bus galutinai visi dalykai sutarti taip ar kitaip, nežinau, ar derybos, bijoma tų žodžių „atnaujintos derybos“, tai gal be derybų bus sutarta taisyti. Tada bus aišku, dėl ko balsuojame. Mano siūlymas šiandien, jeigu įmanoma, neforsuoti, per šitas dienas išsiaiškinti iki antradienio, tada apsispręsime dėl visų dalykų.

PIRMININKAS. Birute, jūsų nuomonė.

B. VĖSAITĖ. Aš manau, kad ūkio ministro siūlymas dėl įsigaliojimo datos iš tikrųjų labai realus. Galbūt dabar darome pertrauką ir grįšime prie šio klausimo vėliau. Nors praktiškai buvo tikrai geriausi ketinimai, atisižvelgiant į opozicijos norą, iš esmės pritarti esminėms sutarčių nuostatoms. Dabar jūs, dar sykį kartoju, patys mušate, patys rėkiate.

PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys dėl vedimo tvarkos.

E. KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dabar susidarė labai įdomi situacija. Jūs leidote pradėti klausimus. Du Seimo nariai uždavė klausimus, ir dabar staiga atsiranda diskusija. Mes pirmiausia turime nutarti. Jeigu darome pertrauką, vadinasi, pradėsime kitą svarstymą, po to bus G. Šileikio, J. Veselkos, E. Klumbio ir P. Auštrevičiaus klausimai. Aš siūlyčiau dabar baigti klausimus pranešėjai ir po to daryti pertrauką. Šis klausimas bus baigtas ir mes antradienį tik balsuosime dėl pritarimo ar nepritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Siūlyčiau, kad būtų daugiau tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie užsirašė paklausti, turės tokią galimybę. Dabar siūlau balsuojant apsispręsti dėl pasiūlymo daryti pateikimo pertrauką. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Prašom balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad darytume pateikimo pertrauką iki antradienio?

Už – 58, prieš – 4, susilaikė 1. Darome nutarimo projekto pateikimo pertrauką iki antradienio.

Darbotvarkės 1-6 klausimas. (Šurmulys salėje) Prašau. E. Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašyčiau klausiančiųjų eilę išsaugoti iki antradienio. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę yra numatyta dešimties minučių pertrauka. Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau padaryti ilgesnę pertrauką, nes matau, kad žmonės pavargo. Reikia truputį pailsėti, nes tiek laiko dirbame net vandens neatsigėrę. (Balsai salėje, juokas)

PIRMININKAS. Sutinku. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas