Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  A. Terleckas: valstybės priešus reikia išvesti iš Seimo (4)

Komentarai:

Pikasas4, 2016 04 27 13:25
Susitikimai A.Terlecko su saugumiečiais tęsėsi reguliariai. Reikalavimai parašyti apie vieną ar kitą asmenį buvo kartojami. Terleckas: (cituoju) „Išsikvietęs KGB pulkininkas N.Dušanskis pradėjo nuo klausimo, iš kur žinau, kad saugumiečiai skleidžia gandus apie mane. A.Terleckas: (cituoju) „Aiškinau, kad nepatogu kalbėti apie kitus. Buvau priverstas kai ką pasakyti... (...) Vertė rašyti paaiškinimą apie J.Tuminauskienę ir tuos žmones. Ramiai aiškinau, kad jie neturi juridinės teisės reikalauti to. „O moralinę?“ paklausė Česnavičius. „Atsakiau teigiamai.“

A.Terleckas: (Cituoju)„Darbe nutariau parašyti apie J.Tuminauskienę tai, ko reikalavo J.Česnavičius ir tas pulkininkas(N. Dušanskis). Pulkininkas norėjo priversti mane rašyti pas juos, bet kai paklausiau: „Čto eto? Ultimatum?“ („Kas tai? Ultimatumas?“) Jis greitai nusileido ir liepė atnešti trečiadienį 14 val.“Perskaitęs pranešimą J.Česnavičius paklausė, kodėl neparašiau apie E.Buroką.“ J.Česnavičius: (cituoju) „paprašė papasakoti apie santykius su Edvardu (Buroku). „Ar žinote , kur jis dabar? Atsakiau, kad žinau ir papasakojau viską, ką žinojau apie jo bylą(žinoma, kiek maniau žinantis apie ją)(...) daugiau neigiamai charakterizavau.“(lit. „25-ieji Lietuvos okupacijos metai“ 165,166,168, 176, 189, 189, 191, 194 psl.) (Vienas iš svarbiausių pasipriešinimo faktų buvo 1953 m.sukilimas Vorkutos Alač Jagos lageryje. Edvardas Burokas buvo atsakingas už sukilimo ruošimo saugumą ir ryšius.

A.Terleckas: (cituoju) „Savo paaiškinime apie laišką P.Skeiveriui pabrėžiau, kad fiziškai nepajėgiu duoti daugiau parodymų. Jis (J.Česnavičius) paklausė, ar aš nepasiruošęs kalbėti. Atsakiau, kad esu išvargęs. Jis stengėsi būti geras man, daug juokavo. O paskui, žinoma, siekė ištraukti iš manęs tai, kas jiems reikalinga žinoti. Akivaizdu, kad saugumiečiai naudojo įprastą gero ir blogo operatyvininko praktiką. Tai suprato ir pats A.Terleckas: (cituoju) „Pulkininkas (N.Dušanskis) užkietėjęs stalinietis, o kapitonas (J.Česnavičius)stengėsi būti malonus, draugiškas, nelinkintis man nieko blogo, o tik „vykdantis savo pareigą“. A.Terleckas: (cituoju) „Neseniai vadindavau juos kruvinais čekistais. Išėjau būdamas geresnės nuomonės. Jaučiau kažkokį palengvėjimą.“ A.Terleckas:(cituoju)„Man pasirodė, kad jis (J.Česnavičius) ėmė labiau gerbti mane. Pirmuose mūsų susitikimuose jis mėgindavo vadinti mane „tu“, o dabar tik „jūs“. Klausia: -Tai ar turėjote kokią nors naudą mūsų pasikalbėjimais? (...) Man atsakius teigiamai, jis pasirodė nuoširdus, mandagus, taktiškas. Išsakė mintį, kad mes dar susitikinėsime. Pasakiau, kad beveik viskas aišku, klausimų neturiu. O jei turėsiu, yra kam man išaiškinti: „Pas mus dirba buvęs jūsų darbuotojas Čiudinovas.“A.Čiudinovui A.Terleckas aiškina, kad: (cituoju) „jo (t.y.Terlecko) pažiūros nacionaliniu klausimu niekuo nesiskiria nuo komunistų pažiūrų.“

Susitikimai sovietiniame saugume vis tęsėsi. A.Terleckas tikina save: (cituoju) „kad turi neplepėti, kontroliuoti savo žodžius, nes jo žodžiai yra įrašomi į magnetofoną. Turėjau pasakoti apie visus pažįstamus iš lagerio“. Apie vienus A.Terleckas kalbėjo teigiamai apie kitus – neigiamai. (cituoju) „Palyginti neblogai atsakinėjau, turint galvoj, kad buvau išvargęs neišsimiegojęs. Bet nesugebėjau paaiškinti, kodėl nenoriu palaikyti santykių su Endriukaičiu. (...) Man patinka A.Stasiškis. Apie kitus kalbėjau taip, kaip juos vertinau. (...) Neigiamai atsiliepiau apie Ardžiūną. Teigiamai apie Bičiūną. Matyt duos ką nors „auklėti“. (...) Kai kur jis (kapitonas J.Česnavičius) pats padėjo suformuluoti mano atsakymą.“

A.Terleckas: (cituoju) „Turėjau duoti apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas“.(...)„Daug klausinėta apie Endriukaitį, A.Stasiškį, Bičiūną, J.Semėną. V.Filipavičiumi nelabai domėjosi.“ (...) „Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į „pokalbio“ pabaigą tas jausmas dingo“. A.Terleckas paaiškina: (cituoju) „Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laikė mane kažkuo, panašiu į „centrą“. A.Terleckas: (cituoju) „Grįžęs (iš saugumo) į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningai atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai...“Pats save A.Terleckas politiškai vertina taip: (cituoju)„Aš pusiau dešinysis, pusiau kairysis, gal daugiau kairysis.“ (lit. 25-tieji Lietuvos okupacijos metai. 109, 110, 173, 200, 210psl.)


Pikasas3, 2016 04 23 23:26
Išleistas iš nelaisvės metais anksčiau numatyto termino, A.Terleckas dirbo „Puntuko“ gamykloje dispečeriu, vyr. ekonomistu ir vyr. inžinieriumi.( lit. „25-ieji Lietuvos okupaciniai metai“.) Nepakęsdamas antisemitų A.Terleckas parašo straipsnį į LKP ruporą „Tiesą“, taip įsirašydamas į to laikotarpio teismų dėl žydų žudymo vajų bei taip atkreipdamas į save KGB dėmesį. Jis pats pripažįsta, kad to tikėjosi:(cituoju) „Neiškentęs neteisybės parašiau į „Tiesą“. A.Terleckas pakviečiamas į saugumą. KGB kapitonas J.Česnavičius ėmė priekaištauti, kad šis: (cituoju) „grįžęs iš lagerio neužėjo pas juos, jeigu buvo kuo nors nepatenkintas. Jis paaiškina pakviestam A. Terleckui: „Mes norim, kad jūs papasakotumėte viską, ką mes žinom ir ko nežinom.“ A.Terleckas: (cituoju)„Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose“ (draugams lageriuose) (...)„Norėjosi, kad pasibaigtų toji „santykių įtampa“ tarp saugumo ir manęs. Visa tai man kainuoja labai daug sveikatos, nervų.“
Pirmą kartą su savo būsimu saugumo kuratoriumi, tuometiniu KGB kapitonu (vėliau- KGB pulkininku) Juliumi Česnavičiumi Antanas Terleckas susitiko iškviestas į saugumą 1964 metų rudenį. Pokalbyje dalyvavo ir KGB pulkininkas Nachmanas Dušanskis. Atėjus A.Terleckui į saugumą, J.Česnavičius (cituoju) „pasiūlė parašyti, ką galvoju apie savo pažiūras ir t.t. Pykau ant savęs, kad nesugebėjau parodyti savo valios ir pasidaviau spaudimui paėmiau iš jo (J.Česnavičiaus) keletą popieriaus lapų.“

Tą ilgą „išpažintį“ A.Terleckas, suderindamas juodraščio tekstą ir su saugumiečiais, rašė visą savaitę.(cituoju) „Visą dieną rašiau saugumui. Rašiau, braukiau. Iki parašiau 6 lapus daug popieriaus suplėšiau. Ir tai neužbaigiau, nesu visiškai patenkintas. O ryt 9 val. reikia atiduoti. Darbe užbaigsiu (...) Penktadienį paskambinau J.Česnavičiui, kad nebaigiau rašyti savo „pasiaiškinimo“, prašiau palaukti iki šeštadienio ryto. Liepė ateiti su juodraščiu. (...) Iškvietus Česnavičių pakalbėti su kita „dūšia“, Dušanskis maždaug taip kalbėjo (A.Terleckui):„Žinom, žinom jūsų pareiškimą apie tai, jog būtumėt visada opozicijoj, nežiūrint kokia santvarka bebūtų – jeigu būtų valdęs Smetona, sakote, gal būtumėt buvęs komunistas...“Galvą skaudą bet rašyti reikia. Ryt gal vėl būsiu saugume. Noriu aprašyti praeitį. Kadangi valdžios nebuvo darbe, todėl ramiai perrašinėjau. (...)J.Česnavičius perskaitė viską. (...)A.Terleckas aiškina:(cituoju):„Pasiaiškinime ir pokalbiuose aptariami kaliniai P.Skeiveris, V.Petkus, draugas P. Ražauskas.“


Pikasas2, 2016 04 23 23:23
„45-ių Memorandumo“ teksto paruošiamasis darbas vyko taip: 1979 m. 07. 28d. A.Terlecko namuose (cituoju)„rašomaja mašinėle buvo atspausdintas pirmas kreipimosi tekstas. Apie tai antrame aukšte gyvenusios KGB agentės Elena ir Marija Bitinaitės pranešė KGB. Po kelių valandų atvyko prie buvusio partizano ir politinio kalinio Jono Pratusevičiaus prisistatęs 23 metus iškalėjęs ir KGB agentu užverbuotas V.B(Vytautas Bastys).Šis informavo KGB viską, ką sužinojo.“ Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas buvo atsargesnis dėl A.Terlecko siūlymo ir politinio dokumento nepasirašė. (cituoju) „Po poros mėnesių prasidėjo areštai. Vienus pirmųjų suėmė A.Lavutą, T.Velikanovą, V.Nakapetovą, M.Landą. Ištrėmė ir akademiką A.Sacharovą, o nuo 1984 metais tremtine tapo ir jo žmona E.Boner. Dauguma pasirašiusių šį raiškų dokumentą buvo nuteisti bei įvairiai represuoti arba slapta emigravo
2011 metais paviešintuose prisiminimuose A.Terleckas pristato save, kaip KGB slaptus darbuotojus besiryškinantį detektyvą. O buvo taip:
1978 metais (cituoju) „naktį į birželio 27 ar 28 d. rusiška mašinėle „atkaliau“ vienu pirštu Molotovo – Ribentropo pakto pasekmėms likviduoti komiteto nedidelės apimties deklaraciją, kurią tikėjomės apsvarstę tobulinti. Kadangi spausdinant mašinėlė tarškėjo, garsas buvo gerai girdimas palėpės kambarėly gyvenančioms Bitinaitytėms – neabejojau kad jos praneš, kam reikia. O tada bus atsiųsti KGB agentai ištirti, ką rašėm naktį. Šitaip mes nesunkiai nustatysime, kurie asmenys yra agentai. (Apie LLLorganizuotą mitingą 1987.08.23d. Apžvalga“ 2005.06.26“. G.Šidlauskas)
A.Terleckas:(cituoju) „...atėjo Koja mūsų pravardžiuojamas V.B. Jis buvo gan gudrus šnipelis, išdavęs daug savo draugų. (...) Kaip tik tą dieną Juliukas (Julius Sasnauskas) atnešė Šv. Jonų bažnyčios palėpėje „atkaltą“ pirmąjį „Vyčio“ numerį. Parodžiau jį V.B. Aišku, kad jau tą patį vakarą „Vytis“ gulėjo ant Lietuvos KGB pirmininko generolo Juozo Petkevičiaus stalo...“(lit. „Laisvės priešaušryje“ 1970-1986m.)
Beje, tai tas pats KGB agentas V.B. (Vytautas Bastys), kurio parašas puikuojasi ir prie „Memorandumo“ teksto, kuris fiksavo ir „Memorandumo“ kūrimo pradžią. Kaip visa tai suprasti? A.Terleckas netgi pats teigia, kad „neabejoja, kad jos (KGB agentės), praneš kam reikia“. Iš to kas pasakyta seka dar ir tai, kad A.Terleckas išryškino KGB agentą ir tada, tai žinodamas, supažindino jį ir su pogrindžio leidinio „Vyčio“ pirmu numeriu, o vėliau netgi pasiūlė jam pasirašyti po dokumento tekstu?


Pikasas, 2016 03 30 19:35
KGB darbuotojas A.Čiudinovas atkreipė A.Terlecko dėmesį,kad KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas papulkininkis Aleksandras Kordanovskij „draugiškame teisme“:(cituoju) „nesistengė nuteikti kolektyvo prieš A.Terlecką. Visi stebėjosi, kad saugumas taip taktiškai elgėsi su juo“. A.Terleckas:(cituoju) „Anksčiau man nepatiko Kordanovskij už savo grubumą. Po susirinkimo ėmiaus gerbti jį. Jis man tapo ne mažiau simpatiškas už J.Česnavičių.“
A.Terleckas teismo metu pakilęs į tribūną, pareiškė: „KGB rūmuose teko pabuvoti net keletą kartų.Ten turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir jog be jokio pagrindo jaučiau savyje pyktį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai, taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo... „Pripažįstu savo kaltę. Atsiprašau kolektyvo. Noriu žengti koja kojon su gyvenimu.“ „Teisme“ prašiau komunistų padėti man „persiauklėti“. (lit. „25-ieji Lietuvos okupacijos metai“ 197, 201, 211, 215, 287psl.)
A.Terleckas: (cituoju)„Susirinkime lapkričio 11d. pasakyta mano kalba suteikė man daug vilčių, kurias buvau beveik palaidojęs. Ėmiau tikėti, kad turiu gabumų politinei veiklai“.A.Terleckas kartais pristato „Puntuko“kolektyvui savo paskaitas, vadinamas „politvalandėlėmis“. A.Terleckas: (cituoju) „Kalbėjau protingai ir likau patenkintas. Veidmainiauti nereikėjo per daug. Juk tikiu, kad Rusija turi didesnes už Ameriką galimybes sukurti tvirtą ekonominę bazę.“
A.Terleckas patenkintas sovietine santvarka ir savo dienoraštyje aiškina taip:(cituoju) „Mūsų santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo. Taip! Šioji santvarka tiek man, tiek ir mano brangiajai Lietuvai davė labai daug. Kuo būčiau, jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą. O šiandien esu baigęs aukštąjį mokslą. Rusija grąžino Lietuvai Vilnių, atkovojo Klaipėdą ir išgelbėjo nuo visiško mūsų tautos išnaikinimo.”

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas