Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  Didžioji iliuzija

Gintaras Aleknonis
2008 02 14

Šiandienos globaliame pasaulyje pats terminas „lietuviška elektra“ kelia tik šypseną. Alternatyvūs energijos šaltiniai ir jų tiekimo keliai Lietuvai būtinai reikalingi, tačiau kaina, kurią siūloma už šias iliuzijas mokėti – pernelyg didelė.

Ar nepriklausomybės aušroje nepadarėme klaidos 1975 m. įkurtą Sniečkaus miestą pervadindami Visaginu?

Nesunku suprasti kone prieš dvidešimt metų sprendimus priėmusiųjų gerus norus padėti tautai greičiau pamiršti praeities nuoskaudas, Stalinui ir jo įpėdiniams ištikimai tarnavusiųjų vardus.

Nepriklausomybės Sąjūdžio metais Sniečkaus miestas buvo viena silpniausių mūsų kovos grandžių, tačiau sugebėjome gana sklandžiai išspręsti ten gyvenusių kitataučių problemas.

Būta nemažai nerimo, bet Sniečkaus gyventojai tapo ne penktąja kolona, o visaginiečiais.

Prisiminti svarbiau, negu pamiršti. Pakeisdami pavadinimą Sniečkaus ir Ignalinos jėgainės problemų iki galo taip ir neišsprendėme.

Tą šiandien akivaizdžiai liudija veidmainingai ir aukštai iškelta energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos vėliava.

Prezidento lengva ranka palaiminto „Leo LT“ projekto kritikai garsiai abejoja, ar bus statoma Ignalinos jėgainė. Į klausimą, kas statys, atsakoma aptakiai – gal prancūzai, gal amerikiečiai...

Viskas esą priklausys nuo konkurso rezultatų. Nors jau dabar aišku, kad naująją elektros jėgainę Ignalinoje statys rusai arba kinai. Ir nereikės jokių konkursų.

Didžiuosius projektus įgyvendina didžiosios bendrovės, bet rankų darbą atlieka paprasti žmonės. Naujosios jėgainės statyboje dirbs ne šimtai, o tūkstančiai. Juk Visaginas ir išaugo kaip statybininkų ir energetikų gyvenvietė.

Šiandien didelė dalis mūsiškių triūsia Londono, Dublino, Mančesterio ar Birmingemo statybose. Gal pamenate, kuri bendrovė skundėsi, kad jau neturi kas už minimalią algą dirbtų jos maksimaliai po visą Lietuvą išsibarsčiusiose parduotuvėse ir ragino vyriausybę leisti kviestis darbuotojus iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos...

Kaip rodo patirtis, vyriausybė į šios bendrovės vadovų žodžius labai įdėmiai įsiklauso.

Anuomet, sovietmečiu, didžiąsias statybas organizuoti buvo paprasčiau. Komjaunimui pašaukus suvažiuodavo komunistinio darbo spartuoliai iš visos plačiosios tėvynės.

Prieš trisdešimt metų vos vienas kitas mūsų tautietis važiavo statyti atominės. Kas patikės, kad atsivėrus Vakarų darbo rinkai padėtis pasikeitė?

Neverta „NDX energijai“ pavydėti pelno. Laikas viską sustatys į savo vietas. Tačiau ir nereikia leisti savęs mulkinti.

Šiandienos globaliame pasaulyje pats terminas „lietuviška elektra“ kelia tik šypseną.

Alternatyvūs energijos šaltiniai ir jų tiekimo keliai Lietuvai būtinai reikalingi, tačiau kaina, kurią siūloma už šias iliuzijas mokėti – pernelyg didelė.

Tautos atgimimo metais regis visi suvokėme, kad Ignalinos jėgainė – ne tik energetikos, bet ir socialinė problema, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiais pragmatiškais laikais nesunku pamiršti dainuojančios revoliucijos idėjas, bet neturėtume paminti principų ir leisti, kad kelių gobšuolių turto troškulys už nosies vedžiotų visą šalį.

Lietuvos prichvatizavimas tęsiasi. Įkūrus „Leo LT“, tokios anksčiau ne kartą linksniuotos operacijos kaip „Draugystė“ ar „Alita“ netrukus atrodys kaip dėmesio nevertos smulkmenos.

Bet nepamirškime, kad šias operacijas atlikusių veikėjų nebaudžiamumas ir padėjo pamatą naujajai prichvatizacijos bangai, kuri iš karto pakilo į kitą lygmenį.

Žarstant milijardus jau reikia specialių įstatymų ir prezidento palaiminimo. Gal ir gerai – tauta turi žinoti savo didvyrius.

Vidurio ir Rytų Europoje revoliucijos vyksta vidutiniškai kas trisdešimt metų. Lietuvoje paskutiniuosius kelis šimtus metų visi sąjūdžiai dažniausiai turėdavo tautinio išsivadavimo atspalvį.

Gal dėl to, kad buvome valdomi svetimųjų, retas pagalvodavo apie socialinius perversmus.

Nors turtiniai skirtumai Lietuvoje vis didėja, o socialinės atjautos tenka ieškoti su žiburiu, revoliucijų baimės valdžia nejaučia. Kol kas garas išleidžiamas – potencialūs revoliucionieriai emigruoja.

Bet ką darysime, kai paaiškės, jog tautinė, lietuviška elektros energija gerokai brangesnė už svetur pagamintą. Verslas yra globalus, o mes dar gyvename sovietinio mąstymo šešėlyje.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas