Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  Ignas Staškevičius: „Iš pradžių man irgi kilo klausimas – kam ir kiek teks mokėti“

Algimantas Šindeikis, „Veidas“
2008 03 10

Praeitą savaitę įvyko rokiruotės nacionalinio investuotojo projekte dalyvaujančioje bendrovėje „NDX energija“. Prie jos vairo stojo buvęs prekybininkas, vėliau farmacijos tinklo vadovas Ignas Staškevičius.

Tuo pat metu „Leo LT“ akcininkai dėlioja kandidatus į „liūto“ stebėtojų tarybą ir valdybą. Stebėtojų tarybai esą galėtų vadovauti eksbankininkas Julius Niedvaras, tarp kandidatų į valdybos pirmininkus minimi pelningiausių šalies ir užsienio kapitalo įmonių vadovai Nerijus Eidukevičius, Gintautas Mažeika, Arūnas Šikšta, Antanas Zabulis.

„Veidas“ kalbasi su I. Staškevičiumi naujuoju „NDX energija“ vadovu, kuris minimas ir tarp kandidatų į „liūto“ valdybą.

„Veidas“: Iš esmės jūs tapote politine kompanija. Kol buvote prekybos kompanija, galėjote užsiiminėti kuo norite (aišku laikantis įstatymų). Bet dabar jūs įžengėte į kitą lygmenį, į labai didelį projektą, kuriame dalyvaujate su valstybiniu kapitalu ir tampate priklausomi nuo politikos, tampate priklausomi nuo visos eilės rinkimų. Taigi, kaip jaučiatės?

I. S.: Kadangi „VP grupė“ yra labai didelė verslo struktūra Lietuvoje, tai tiesą sakant, mus ir anksčiau kai kas kaltindavo politine įtaka. Nors tai visiškai prasilenkdavo su realybe, nes mes politikams nebuvome ir nesame skolingi.

Kalbant apie šiandieninę situaciją, tai aš į „NDX energiją“ ateinu dirbti direktoriumi ir žiūriu į šitą kompaniją kaip į holdingą, kuris dalyvauja nacionalinės energetikos bendrovės kūrimo procese kaip privataus kapitalo mažesnysis akcininkas. Aš ketinu vadovautis verslo argumentais ir neketinu nukrypti į betikslę simboliką, retoriką, kaltinimus ir įtarimus. Šiandien apskritai per mažai domimasi praktiniais „Leo LT“ dalykais, o krypstama į detales ar į neteisingus išvedžiojimus. Tarkime, po paskyrimo į „NDX energiją“ man skambino žurnalistai ir kalbino mane kaip „Leo LT“ vadovą. Bet aš juk juo nesu ir nebūsiu.

„Veidas“: Bet grįžkime prie to, kad jūs tampate priklausomi nuo politikos. Tarkime, ką jūs darysite, jei rinkimus laimės R. Pakso ir V. Uspaskicho partijos, jei jos suformuos valdančiąją koaliciją ir pareikš, jog „Leo LT“ traukinį reikia stabdyti ir versti nuo bėgių? Arba, kad viską reikia pradėti iš pradžių?

I. S.: Taip, rizika mums didžiulė. Bet imtis valdyti šitą riziką mes neturime nei teisės, nei pagrindų. Kita vertus, ir kitose srityse tos rizikos pakankamai. Tarkime, trejus metus dirbau vaistinių sektoriuje, tai ir ten rizikos veiksnių labai daug, nes reguliavimo įtaka šioje srityje labai didelė.

Kalbant apie „Leo LT“, jei pasikeis politinių jėgų išsidėstymas ir požiūris į šį projektą, mes tegalėsime į tai reaguoti tik teisinėmis priemonėmis ir ekonominiais argumentais. Mes paprasčiausiai turėsime įtikinti, kad destruktyviai elgtis neapsimoka.

„Veidas“: Kaip jūs įsivaizduojate „Leo LT“ valdymą. Ar jūs pats būsite valdybos narys?

I. S.: Jokiu būdu ne, tai neįmanoma teisiškai. O kalbant apie visą valdybą ir „Leo LT“ vadovą, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad juo turėtų tapti tokia figūra, toks vadybininkas, kuris įgytų pasitikėjimą ir Vyriausybės, ir įvairių politinių jėgų, na žinoma ir mūsų, kaip privataus akcininko. Bet „Leo LT“ vadovu tikrai netaps „NDX energijos“ kandidatas, kaip dabar kai kas gąsdina.

„Veidas“: „Leo LT“ valdyboje jūs turėsite dvi vietas iš penkių. Gal jau nujaučiate, kas jas užims?

I. S.: Ne. Jūs klausiate apie kandidatus, aš dar tikrai nuoširdžiai nenujaučiu.

„Veidas“: Dabar pakalbėkime apie valstybės pusę. Jeigu valstybės pusė į valdybą norės paskirti tarkime kandidatą iš kažkokios ministerijos. Kaip jūs įsivaizduojate tokios valdybos darbą?

I. S.: Aš galiu įsivaizduoti patį blogiausią scenarijų, galiu įsivaizduoti net siaubo scenarijų, bet tikiuosi, kad taip neatsitiks. Aš įsivaizduoju, kad tai bus problema ir apie tai reikės kalbėti.

Taip pat reikės kalbėti ir apie tai ar „Leo LT“ vadybos pirmininkas ir vadovas gali gauti rinkos atlyginimą. Ar tai bus priimtina valstybei, visai tautai ir mūsų politikams, aš nežinau. Bet mūsų pozicija yra ta, kad jis turi gauti rinkos atlyginimą.

„Veidas“: Vadinasi, gali būti net skelbiamas tarptautinis konkursas šiai vietai užimti ir šio vadovo alga gali būti keletas milijonų litų.

I. S.: Taip. Absoliučiai.

Jeigu mes norime turėti stiprų nacionalinį investuotoją, tai tiek stebėtojų taryba, jau nekalbant apie administraciją, turi būti itin profesionali ir tiesiogiai nepriklausoma nuo akcininko. Mes visi turėtumėme būti suinteresuoti, kad nacionalinio investuotojo valdymo organai būtų savarankiški.

„Veidas“: Tai jūs įsivaizduojate, jog „Leo LT“ bus valdoma panašiai, kaip skandinavų valstybinės bendrovės, tarkime, „Statoil“ ir kt.?

I. S.: Taip, žinoma. Taip pat norėčiau pridurti, kad tokių pavyzdžių gausu ne tik Skandinavijoje, jų galima iš dagiau išvardinti. Kita vertus, nemanau, kad man pirmam reiktų tai daryti, pirmiausia vyriausybė turėtų apie tai galvoti.

Aš tik paminėsiu, kad ne tik skandinaviškos ar apskritai vakarietiškos įmonės, bet net ir rusiškos įmonės nuėjo tuo keliu. Jeigu pasižiūrėtume į „Gazpromo“ valdybą, ten irgi labai daug diskutuojama ir kritikuojama, kad „Gapromo“ vadovai gauna rinkos atlyginimus. Ir jeigu Rusija sugebėjo tai pasiekti, tai manau, kad ir Lietuvai kitos išeities nėra.

„Veidas“: Šis projektas pats didžiausias Lietuvos istorijoje, tai milijardai litų. Ar tokiam projektui Lietuva visomis prasmėmis yra pasiruošusi? Ar nepadarysime didelės klaidos? Juk nuo šito priklausys ir Lietuvos įvaizdis. Tai rimtas iššūkis ir Europos prasme. Ar jūsų nekamuoja tokios abejonės?

I. S.: Gal mes neturėsime idealaus projekto. Bet manau, kad jis vis tiek gali būti vykęs. Galbūt mums nepavyks suformuoti pirmųjų valdymo organų kaip norėtųsi ir kokių būtų verta šita įmonė ir Lietuvos valstybė, bet tuomet reikės dirbti toliau ir taisyti šitas klaidas. Bet galutinis variantas nors ir nebus tobulas, bet bus sėkmingas ir naudingas valstybei, visiems Lietuvos žmonėms.

„Veidas“: Ar prieš artėjančius Seimo rinkimus jūsų grupė planuojate finansiškai remti kurias nors politines partijas?

I. S.: Mano asmenine nuomone, ne. Mano požiūriu, vargu ar Lietuvoje tokios investicijos atsiperka. Gal aš klystu? Bet visgi manau, kad jei reikia ką nors remti, tai geriausia daryti po rinkimų. Kita vertus, geriausia išeitis būtų, jei kaip dabar siūloma, politikų rinkiminė agitacija būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.

„Veidas“: Jūs esate kaltinami suaugimu su Vyriausybe. Ar nemanote, kad tai turi daugiau minusų nei pliusų?

I. S.: Žinoma, tai turi daugiau minusų negu pliusų. Tiesa, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbią detalę: tie mūsų dešimtuko žmonės, kurie dalyvavo „Leo LT“ projektavime, dirbo nuoširdžiai ir nevengė išsakyti savo idėjas bei jas siūlyti, todėl turbūt kartais perimdavo iniciatyvą, kalbėdavo ten, kur turėdavo kalbėti vyriausybės atstovai. Tai ir padidino suaugimo įspūdį.

Bet jeigu žiūrėtume giliau, jeigu kas stebi VP grupės raidą ir politinių jėgų raidą, tai vargu ar galima būtų kaltinti mūsų akcininkus socialdemokratinėmis pažiūromis ar tuo, kad jie susisaistę kažkokiais giminysčių ar įtakų ryšiais su dabartinės vyriausybės vadovais, nariais ar už jų stovinčiais žmonėmis.

Priešingai galbūt rastume daugiau pavyzdžių, kad VP grupės akcininkai, jų tėvai ir artimieji yra labiau dešiniųjų pažiūrų. Be to, labai norint kaltinti, visada galima rasti už ką. Juk „VP grupei“ ir prie kitų valdžių sekėsi nei kiek neblogiau, priešingai, ji suklestėjo tikrai ne prie šios valdžios.

„Veidas“: Lietuvoje linkstama manyti, kad visi mūsų stambieji projektai, kurie susiję su milijonais, jau nekalbant milijardais, visuomet susiję su „otkatais“ ir misteriais 5 proc. arba 10 proc. Taip pat manoma ir apie šį projektą. Taigi, kokio dydžio „misteris“ dalyvauja šiame projekte?

I. S.: Galbūt bus sunku tuo patikėti, bet jeigu šitoks projektas būtų grindžiamas korupcija, jis tiesiog negalėtų būti įgyvendintas. Jeigu jis būtų grindžiamas kažkokiais trumpalaikiais naudos siekimais, tai jis tiesiog žlugtų, nes šis projektas yra pernelyg ilgalaikis ir pernelyg sudėtingas.

Iš pradžių pokalbiuose su kitais dešimtuko partneriais akcininkais man irgi pirmas kilęs klausimas buvo, kiek gi čia viskas kainuos, kam ir kiek teks mokėti. Ir man buvo aiškiai pasakyta, kad to nebus. Esą vyriausybė ir valstybės atstovai turi aiškiai suvokti, kad šio projekto korupciniais pančiais apraizgyti nepavyks.

Paprastai ir galbūt net grubokai pasakysiu: jeigu būtų kalba apie tarpinius atsiskaitymus dėl sudėtingos politinės situacijos Lietuvoje mokėti reikėtų visiems ir kas savaitę. Tai neįmanoma. Todėl šitas projektas turi būti kitoks.

„Veidas“: Ir vis dėlto jis ne toks skaidrus ir tobulas. Juk kai kurios žiniasklaidos palaikymas jums vis tik kainavo ir kainuoja?

I. S.: Tai yra investicija į mūsų reputaciją. Aš manau, kad mes labai nukentėjome gindami šitą projektą. Nukentėjo Maxima, nukentėjo Akropolis, kurie čia niekuo dėti kaip struktūros.

Taigi mes investavome į savo reputaciją. Taip pat ir dabar aš investuoju savo laiką kalbėdamas su jumis apie tai. Bet tai yra normali projekto partnerio investicija. Lygiai taip pat ir dar daugiau turėtų daryti ir Vyriausybės atstovai, juk jie yra didesnysis akcininkas.

Beje, man labai skaudu, kai verslo žiniasklaida imasi populistinių priemonių ir savo antraštėmis ar rašinių turiniu dirbtinai griauna pasitikėjimą ir verslumo vertybes kaip tokias.

„Veidas“: Per pastaruosius metus jūsų grupės reputacija buvo stipriai pabjaurota. Ar nemanote, kad šiandien jūs apskritai turite per daug priešų? Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rinkose?

I. S.: Aš manau, kad jeigu žmogus turi nors vieną priešą, ir tai yra per daug. O kompanija - juo labiau. Na, tenka tik apgailestauti, kad taip atsitiko. Bet ne vien nuo mūsų tai priklauso, mus talžė ir šmeižė mūsų neklausdami. Tiesa, gal ir mes padarėme keletą klaidų.

„Veidas“: Kai jūs vadovavote „VP Market“, o po to 2005 metais buvote paskirtas „Eurofarmacijos vaistinių“ vadovu, tai buvo įvertinta, kaip Jūsų nužeminimas. Dabar panašiai atsitiko su Dariumi Nedzinsku, kuris iš „NDX energijos“ perkeltas į ankstesnį Jūsų postą. Kam tos rokiruotės daromos ir kaip dešimtuke vertinami tie stumdymai į aukštesnes ir žemesnes pozicijas?

I. S.: Kiekvienas turi savo nuomonę. Po paskyrimo vieni mane sveikino su naujom pareigom, kiti dalino užuojautas. Iš tikrųjų tas įspūdis dvejopas. Aš galiu pasakyti tik savo požiūrį ir savo įspūdį.

Tarkime, Eurovaistinių holdinge jaučiausi labai gerai, aš turėjau savo komandą, turėjau planų ateičiai keleriems metams. Juk mes buvome Europos didžiausių farmacijos tinklų penketuke. Paradoksalu, bet Maximai patekti į tokio lygio Europos sąrašą artimiausiu metu būtų turbūt neįveikiamas uždavinys.

Iš esmės vadovaudamas vaistinių tinklui aš jaučiausi labai gerai ir kaip žmogus, ir kaip vadovas, ir kaip akcininkas, ir tuo viskas pasakyta. Bet gavau naują pasiūlymą ir viskas keičiasi, nes aš jaučiu pareigą prieš kolegas, nes suprantu, kad jiems tai svarbu.

„Veidas“: ar jūs nebijote, kad Ž. Marcinkevičiaus kalbos ir pažadai dabar persekios jus. Tarkime, jis yra pažadėjęs, kad iki 2010 metų elektra nebrangs. Ar jūs taip pat manote?

I. S.: Na, tai be abejo, čia taip jau yra. Įsipareigojimus reikės vykdyti, tęstinumas juk turi būti. Ir aš šito vadovų pasikeitimo nepateikčiau kaip krypties keitimo ar įsipareigojimų atsisakymo.

O dėl elektros kainos aš šiandien tikrai nesiimčiau nieko teigti. Bet apskritai, jeigu reiktų kalbėti apie prielaidas ir principus, apie kuriuos kalbėjo Žilvinas, tai aš sutinku. Iš esmės tikrai yra rezervų elektros kainą išlaikyti tokią, kokia ji yra dabar. Bet ji priklauso ne nuo mano požiūrio ir juo labiau ne nuo mano pažadų. Ją lems valstybės politika ir bendroji pasaulio rinkų situacija.

„Veidas“: Norėtume sužinoti, kokį esminį tikslą jūsų dešimtukas išsikėlė šiame energetiniame projekte. Jau girdėjome, kad tai yra pelnas. Tad koks pelnas jus tenkintų, kad tikslas būtų pasiektas?

I. S.: Iš tiesų, kaip nebūtų paradoksalu, šito projekto tikslas nėra vien pelnas. Sprendimas eiti į šį projektą iš dalies buvo pagrįstas verslo skaičiavimas, bet labai didele dalimi tai buvo mano kolegų užsidegimas dalyvauti tokiame neeiliniame projekte. Pagrindiniai mūsų grupės akcininkai yra pakankamai pasiturintys žmonės (švelniai tariant) ir jų senai nebedomina vien finansiniai tikslai.

Aš manau, kad ir Žilvinui, ir Dariui buvo svarbu patenkinti ambiciją sugebėti sudalyvauti tokiame projekte. Grupės dešimtuką, žargonu sakant, tiesiog „vežė ir veža“ toks stambus projektas ir tokie sudėtingi partneriai.

Kita vertus, tai yra susiję ir su valstybiniais tikslais, nes vėlgi, nežinau kaip tai atrodo iš šalies, bet mes laikome save patriotais ir manome, kad siekti energetinės Lietuvos nepriklausomybės yra labai svarbu.

Vien verslo skaičiavimais, mano akimis, šitas projektas tikrai nėra išskirtinis pelningumo, rentabilumo ar prognozuojamo atsipirkimo prasme. Jeigu mes lygintume būsimas akcijų vertes ar kažkokią kapitalo grąžą su jau realizuotais Europoje panašiais projektais, ten nesimato gero atsipirkimo perspektyvų. Gero, jeigu lygintume kokie yra įprasti mūsų VP grupėje.

„Veidas“: Buvo užsiminta, kad ateityje Lietuvos gyventojams bus leidžiama įsigyti 5 ar daugiau procentų „Leo.LT“ akcijų. Kas, kada ir kaip galės tų akcijų įsigyti?

I. S.: Aš manau, kad šiandien sunku ir nereikalinga būtų kalbėti apie kažkokius tikslius akcijų pardavimo mechanizmus, ar akcijų vertę, nes pati įmonė dar neįsteigta.

Bet kaip idėja, manau, kad ji visai patraukli, nes apskritai būtų neblogai jeigu tas nacionalinis investuotojas būtų kotiruojamas vertybinių popierių biržoje. Tiesa, kad jis būtų kotiruojamas, kažkas turi paleisti į apyvartą akcijų. Ar tai darys vyriausybė, aš labai abejoju. Vadinasi, tai daryti gali tik privati pusė.

Taigi, mes ir kalbame, kad reikėtų išnaudoti galimybę parduoti tuos 5 proc. akcijų. Ir parduoti juos viešai. Tai galėtų būti įrankis, kuris padėtų spręsti ir įmonės valdymo klausimus, ir minimizuoti tą stereotipinę tradicinę valstybės įtaką siekiant ten pastatyti savo žmones ir vadovauti senais principais.

„Veidas“: Ankstesnis „NDX energijos“ vadovas D. Nedzinskas tikino, jog visai realu iki 2015 m. pastatyti naują atominę elektrinę, o jungtis iki Skandinavijos nutiesti per dvejus metus. Tačiau dabar pozicijos ir vizijos keičiasi. O kokia yra jūsų prognozė dėl konkrečių projektų įgyvendinimo datų?

I. S.: Kol kas aš nebūčiau drąsus prognozuotojas. Drąsesnis būsiu po kokių dviejų savaičių. Reikia suvokti, kad elektrinę statys ir jungtis ties ne „NDX energija“, nes to dar irgi daug kas nesuvokia. Ir net ne „Leo LT“, jeigu kalbame apie atominės elektrinės statybą. Tam turės būti įkurta dar viena įmonė, su mūsų partneriais.

Šiandien, kol šių įmonių dar nėra, visiškai neaišku, nei kas, nei kada statys. Todėl šiandien aš kelčiau klausimą, bent jau kada gi bus pilnai įsteigtas „Leo LT“, kada bus suformuoti jo valdymo organai.

Kai mes turėtume atsakymą į šį klausimą, tada jau galėsime kalbėti apie konkrečius terminus tų darbų, kuriuos „Leo LT“ turėtų įvykdyti.

„Veidas“: O koks yra tarkime jūsų dešimtuko tikslas iki pavyzdžiui šių metų gruodžio 31 dienos? Ką jūs norite ir tikitės nuveikti?

I. S.: Aš norėčiau, kad net ne iki gruodžio, bet per porą mėnesių būtų užbaigtas „Leo LT“ steigimas. Tuomet jau tos įmonės vadovybė ir valdymo organai turėtų pristatyti veiksmų planą stebėtojų tarybai ir akcininkams dėl terminų ir dėl tų veiksmų turinio.

Pokalbis publikuotas 2008 m. kovo 3 d. savaitraštyje  Nr. 9


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas