Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
LR Seimo posėdžių stenogramos
 
  2008 m. sausio 29 d. LR Seimo posėdžio stenograma

2008 01 29

Penkiasdešimt septintasis (378) posėdis

2008 m. sausio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KUBILIUS

<...>

PIRMININKAS (A. KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Žiūrėsime, ar galime priimti šį įstatymą. Trumpoji registracija. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Galime priiminėti įstatymą. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas, balsuoja už. Prašome balsuoti. Įstatymo priėmimas.

Už balsavo 65, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Atominės elektrinės įstatymo 1, 2 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2799A (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-10 kompleksinis klausimas, atominis. Pradedame nuo įstatymo pataisų. Kiek mane informavo, P. Gražulis ir K. Čilinskas, du pranešėjai, sutaria, kad bus pradėta nuo K. Čilinsko įstatymo projekto. Jeigu niekas neprieštarauja, kviečiu K. Čilinską į tribūną pristatyti Atominės elektrinės įstatymo 1, 2 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.

K. ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Bendros pastabos dėl dabartinio įstatymo būtų tokios: jame įrašyta viena privati bendrovė, kaip kažkokias teises įgyjanti, bet, kaip žinome, pagal Europos Sąjungos teisę valdžia negali reglamentuoti privačių bendrovių veiklos. Vadinasi, tiek, kiek mes į tą įstatymą dabar įrašome blogo tai bendrovei, įpareigojančio, jai visa tai negalioja. Jeigu ką nors veltui duodame, ji pasiima. Dovanoti valstybė gali, bet atimti ar reikalauti iš privačių bendrovių negali. Problema yra tokia, kad kitais atvejais būna paskelbiami tam tikri konkursai. Jeigu valstybė savo verslo dalį nori atiduoti ar sujungti ir panašiai, vyksta konkursas. Per konkursą įmonė, privati bendrovė įsipareigoja, pasirašo dokumentus, paraiškas, užstatus duoda, sutartis pasirašo, tada atitinkamai tas įstatymas ją dėl kai ko įpareigoja. Todėl neatsitiktinai dabar bendrovė protingai kalba, ką mes norėsime, tą mes darysime. Įstatymas jos negali varžyti, kol ji nėra pasirašiusi jokių dokumentų. Dabar niekas nieko nėra pasirašęs, tik Seimas savo balsais gali duoti, neduoti. Čia yra padaryta gana protingai, nes tas davimas yra labai rizikingas, galbūt kai kam už jį teks ir atsakyti. Todėl jokių parašų nėra padėta, jokių sutarčių nėra pasirašyta, jokių įsipareigojimų niekas nėra pasirašęs nė vieno žodžio. Yra tiesiog visokios versijos, prirašyta popierių, po kuriais niekas nepasirašęs.

Dabar pats dovanojimas. Kas čia yra dovanojama? Yra du dovanojimo variantai. Vienas variantas yra per nacionalinį investuotoją, kuris dar išsaugomas kaip „Lietuvos energija“, o „Lietuvos energija“ visur yra įrašyta į mūsų teisės aktus kaip nacionalinis investuotojas, ne tik šiame kol kas dar galiojančiame įstatyme. Aš, žinoma, siūlau jį palikti kaip nacionalinį investuotoją, labai daug teisės aktų reikėtų keisti, jei kurtume LEO LT, nes visose Seimo patvirtintose energetikos programose ir t. t., visur nacionalinis investuotojas yra mūsų nacionalinė bendrovė. Tai visiškai suprantama, kodėl mes turime atiduoti kam nors nacionalinio investuotojo teises? Pagal įstatymo variantą, dar be Vyriausybės pataisų, tai tie nacionalinio investuotojo turto 38% atiduodami už tam tikra tvarka suskaičiuotą akcijų skirtumą VST. Tada labai brangus pasidaro VST turtas ir labai pigi pasidaro valstybės energetika, visas mūsų nacionalinis turtas, kad VST akcijų dalis, truputį daugiau kaip pusė akcijų, yra 38% mūsų visos energetikos tai yra ekvilibristikos dalykas. Aišku, kad taip nėra, man neteko, kad kas nors matytų kainas, kiek mūsų energetikos verslas kainuoja, kokia bus jo kaina, sakysime, po 5, 10 metų, kiek galima gauti pajamų iš jo. Žodžiu, be jokių skaičiavimų, mes taip aklai pagal tą įstatymą tarsi atiduodame tą dalį. Pagal įstatymo variantą.

Pagal Vyriausybės siūlomų pataisų variantą yra dar didesnis, geresnis atvejis apdovanotojams, nes apdovanotojas gauna… sunaikinus „Lietuvos energiją“ kaip nacionalinį investuotoją, „Lietuvos energija“ įtraukiama į LEO LT ir tos LEO LT vėl 38% nacionalinės energetikos atitenka privačiai bendrovei už tą simbolinį, sunkiai nusakomą akcijų skirtumą, kurio niekas dar nėra suskaičiavęs iš viso, ar jos yra brangesnės net už Rytų skirstomuosius tinklus, ar panašiai. Čia atiduodama 38% be jokių įsipareigojimų, nes, kaip minėjau, įstatymas negali įpareigoti šiuo atveju apdovanotojo. Valstybė šiuo atveju gali tik dovanoti, bet ne įpareigoti ką nors. Be abejonės, mano siūlymas būtų, jeigu mes 38% atsisakytume vardan atominės elektrinės statybos, ne kad tik šiaip atiduotume, tai tada reikėtų atsisakyti skelbiant konkursą. Būtent įstatymo projektas dėl to ir yra, kad skelbtume viešą konkursą, kad apie tai sužinotų ir Latvijos, ir Estijos, ir Švedijos, ir Norvegijos valstybės, jų bendrovės. Kitaip labai sunku tikėti, kad jos į tą juodą projektą įsitrauktų. Tai viena tokia idėja.

Kitas motyvas yra dėl to, kad, atiduodant vienai bendrovei be jokių konkursų, būtų stipriai pažeidžiama Europos Sąjungos teisė: nuostatos, kurios liečia sąžiningą konkurenciją, nuostatos, kurios liečia laisvąjį kapitalo judėjimą, nes visi gali sakyti, kokiomis sąlygomis jie dalyvautų įsigydami tą Lietuvos energetikos dalį – 38%. Galbūt dauguma sakytų, kad ne už simbolinį akcijų skirtumą, o už labai gerą sumą. Kaip žinome, LOE dokumentuose (…) įvertinama 8 mlrd. litų. VST dalį savo akcijų atiduoda ir staiga tampa 8 mlrd. litų bendrovės (38% nuo 8 mlrd.) savininke. Manau, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos teisėje numatytam laisvojo kapitalo judėjimo principui. Dar yra ir dominuojanti padėtis, kurią įgyja privati energetikos bendrovė. Būtent yra speciali energetikos srities direktyva, kur nustatyta, kad jei viena privati bendrovė jau turi gabaliuką, tai tada nebegali visokiais gudriais būdais gauti dar vieną kitą gabalą iš energetikos ūkio tam tikrų dalių. Niekaip gudraudama ji to negali gauti. Kiekvienu tokiu atveju reikia turėti Europos Sąjungos Komisijos sutikimą. Kaip žinome, tokio sutikimo nėra ir negali būti.

Būtent tokie motyvai lėmė, kad siūloma daryti skaidrų, šviesų ir visiems suprantamą konkursą, kurio metu būtų žiūrima, kas atitiktų mūsų eurointegracijos ir nacionalinius interesus, kas daugiau duotų už tą teisę įsigyti 38 dalis, 38%, perdavimo ir skirstomųjų tinklų. LEO LT yra perdavimo ir skirstomųjų tinklų valdymo bendrovė, nieko bendra su atominės elektrinės statyba.

Dabartinis Atominės elektrinės įstatymas nėra Atominės elektrinės įstatymas, nes, kaip pripažįsta ir patys Vyriausybės atstovai, bent jau Teisės komitete taip jie kalbėjo, tai yra įstatymas, kai mes sujungiame kapitalus su VST bendrove, kiek ir kam naudinga, tą padarome. Sujungiame kapitalus, rezultatą turime. Kažkodėl tą reikia labai padaryti, sujungti kapitalus, o po to jau, kaip sakoma, valstybė pradeda rūpintis, o kaip mes statysime atominę elektrinę, iš kur imsime pinigų ir t. t. Kad taip nebūtų, tai būtent mano siūlomame projekte, kuriame yra ne vien mano idėjos, o yra pateiktos ir Seimo narių siūlomos idėjos, taip pat ekspertų, visuomenės atstovų išsakytos mintys, siūloma, kad visos valstybės institucijos kuo skubiau vykdytų Seimo nutarimą dėl energetikos programos, ten yra būtent atominės elektrinės skyrius, ir priimtų reikiamus sprendimus. Reikėtų, kad Vyriausybė patvirtintų koncepciją, aš siūlau, kad ji dar atiduotų Seimui ją tvirtinti, nors tai diskusijos reikalas, bet kad visi žinotų, kaip, kas, iš ko stato elektrinę. Ir ten visi matytų, kas yra tas investuotojas, kaip skelbiami konkursai, Vyriausybė patvirtintų konkursų nuostatus. Būtų sukuriama nacionalinė taryba naujos atominės elektrinės statybai. Kadangi visokiems reikalams turime prikurtų, o čia yra labai stambus valstybės projektas, daugybė milijardų, nuo jo priklauso valstybės ateitis, todėl turi būti nacionalinė taryba, kuri stebėtų, kaip ginami nacionaliniai interesai. Duotų rekomendacijas mūsų valstybinėms institucijoms, kad viskas būtų skaidru, ekologijos dalykai, kad būtų kuo sparčiau statoma ir t. t. Tai būtų rekomendacijos ir stebėjimo funkcijos. Tokie būtų pagrindiniai dalykai šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame klausimus. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinomos Teisės departamento išvados, kurios jums, kaip teisininkui, turėtų būti gana rimtos. Jūs siūlote Atominės elektrinės statybos nacionalinės tarybos įstatymo projektą, kai žinote, kad patariamosios institucijos teisinis statusas neturėtų būti reglamentuojamas įstatymu. Antras dalykas. Jūs imperatyviai reikalaujate, kad iki 2015 m. būtų pastatyta elektrinė, tačiau iš tikrųjų realybė yra tokia, kad vargu ar pagal jūsų siūlomą projektą tai būtų įmanoma vien todėl, kad patronuojanti bendrovė siūloma ne „Lietuvos energijos“ pagrindu, nes yra tam tikri kreditoriniai įsipareigojimai. Jūsų tie būsimieji juridiniai investuotojai, akcininkai lygiai taip pat galėtų būti įsipareigoję kreditoriams, ir tai nukeltų šį terminą galbūt į 2025 m., ne tik į 2015 metus.

K. ČILINSKAS. Aš nieko negaliu parašyti, kas neparašyta Seimo. Seimas seniai yra priėmęs Energetikos programą, kur yra įrašyti tie metai. Jeigu Seimas keis nutarimą, aišku, reikės grįžti prie įstatymo. Esu teisininkas. Jeigu Seimas taip yra nusprendęs, aš negaliu sugalvoti kitos datos. Tai ir yra esmė, kad dabartiniame įstatyme ignoruojami Seimo priimti teisės aktai. Aš vadovaujuosi tuo ir cituoju tuos metus, kurie parašyti. Jeigu jie blogi, tai reikia peržiūrėti tą programą ir joje rašyti ne 2015 metus. Bet tada viską reikia peržiūrėti, nes jeigu mes viename gale rašome vienaip, kitame kitaip, sukuriame daugybę teisės aktų ir visur parašome skirtingai, tai blogai. Aš rašau vienodai, kaip ir parašyta. Aš sutinku su jumis, kad gal per anksti. Tada padiskutavę visur pakeiskime. Todėl aš ir kalbu apie koncepcijos sukūrimą.

Dabar dėl tarybos, ar reikia įstatymo. Tai yra diskusijos klausimas. Iš tikrųjų įstatymuose dažnai tos tarybos įrašomos. Tai ir Eismo saugumo taryba, Nacionalinė sveikatos taryba. Na, galime įstatyme nerašyti, bet, mano manymu, jokio teisės akto tai nepažeidžia, tai yra, kaip sakoma, skonio reikalas. Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Kaip mes įrašėme Eismo saugumo įstatyme Eismo saugumo tarybą, taip galime įrašyti į Atominės elektrinės įstatymą Atominės elektrinės statybos tarybą.

Dėl kreditorinių įsiskolinimų. Be abejo, tai būtų numatyta koncepcijoje, kurią parengtų Vyriausybė, ir visi tie dalykai būtų nuspręsti. Galbūt AB „Energija“ turi kokių nors problemų, bet parengti mūsų konkursų nuostatai turėtų numatyti, kad negali dalyvauti konkurse tie, kurie turi kokių nors problemų ir negali investuoti, negali statyti atominės elektrinės. Tai užtikrintų, kad tai būtų parašyta konkurso nuostatuose.

PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes dabar turime situaciją, kurią sukūrė tiek vadinamoji derybinė grupė, tiek Vyriausybė, kuri nesilaikė įstatymų. Ar nereikėtų vienoje iš konkurso sąlygų aiškiai parašyti, kokią dalį, be derybų, kad nustatytų Vyriausybė, kuri dalis yra atiduodama privačiam akcininkui, sakysime, 20% ar 15%. Ir tai būtų viena iš sąlygų, kai ateitų į konkursą privatus kapitalas, kad valstybė elgtųsi solidžiai, o ne derėtųsi ir tos derybos nevirstų anekdotu?

K. ČILINSKAS. Labai geras pasiūlymas. Dabar mes įstatyme to negalime įrašyti, tos dalies. Manau, kad bus parengta koncepcija ir konkurso nuostatai, dar du teisės aktai. Kaip jūs sakėte, tai galėtų būti konkurso nuostatuose arba, jeigu mes tvirtinsime koncepciją, aš siūlau, kad Seimas tvirtintų statybos koncepciją, tada ten taip pat tai aptartume. Kur yra problema? Šiuo metu Vyriausybė… nieko nekaltinkime, bet atiduodame 28% visiškai neįvertinę to, ką atiduodame, tai yra tų pajamų, kurios bus pastačius atominę elektrinę, iki pastatymo per tiek metų, kiek iš viso tai duoda milijardų litų. Mes to verslo neįvertinome, tiesiog atiduodame, o paskui gal kas nors įvertins. Tai tą reikėtų padaryti, tada skaičiuoti, kiek mums trūksta, kiek mums reikėtų atominės elektrinės statybai ir kiek duos 28%, o gal užteks 20%, nes pardavus galima gauti daug milijardų. Be to, dar suinteresuojant bendroves dalyvauti statyboje, nes mes per konkurso nuostatus jas priverčiam. O šiaip, kai dabar įrašom privatų asmenį, mes jo niekaip negalime priversti.

PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Iš esmės norėčiau pratęsti gerbiamojo E. Klumbio klausimą. Jūs įvardijote, kad įstatyme negalime įrašyti tam tikro akcijų skaičiaus, kokį akcijų skaičių sau pasilieka valstybė. Juk dabar galiojančiame įstatyme yra įrašyta ne mažiau kaip 51%. Bet iš principo tas vadinamasis trigalvis slibinas turi veto teisę šiame įstatyme ir gali diktuoti savo sąlygas. Ar nereikėtų vis dėlto rasti galimybę įrašyti, kad du trečdalius akcijų turi Lietuvos valstybė? Jeigu mes to neįrašome, o tai vienas iš esminių klausimų, nemanau, kad ką nors rimtai sprendžia ir jūsų pataisos.

K. ČILINSKAS. Būtų galima tai konkrečiai įrašyti. Peržiūrėjus visus straipsnius, Vyriausybės dalis lyg ir matyti, bet yra netiksli investicijų dalis. Sakoma, kad (…) daugiau kaip pusė. Neaišku, kiek įneša savo akcijų. Ko gero, ir čia būtų galima labai tikslai pasakyti kiek, bet kadangi tas variantas dabar nebetinka, tai nereikia. Kiek išlieka būtent valstybei ir kiek mes pasirengę parduoti, tai tą būtų galima įrašyti. Bet tam, kad mes protingai tai įrašytume, reikia, kad kas nors pateiktų skaičius. Ne (…) advokatai, bet mūsų Valstybės kontrolė, kuri padarytų auditą ir gerai apskaičiuotų, kokį verslą mes atiduodame, kiek kainuoja ir kiek procentų mes jo norime parduoti konkurse. Dabar kol kas tie skaičiavimai neatlikti. Jeigu patvirtintume tą senąjį įstatymą, jo pataisas, tai pirktume katę maiše. Todėl aš dabar tame įstatyme ir nerašau, bet sakau, kad tvirtinsime koncepciją ir koncepcijoje viską suskaičiuosime. Iki koncepcijos tvirtinimo viskas turi būti suskaičiuota, ką mes atiduodame, kiek tas verslas kainuoja. Bet galime elgtis ir kitaip, galime iš karto įstatyme rašyti, kad mes taip nustatome, o po to įkainoti. Galime ir taip.

PIRMININKAS. G. Šileikis.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad tikslingiausia būtų tiek aistrų sukėlusiu klausimu, kad diskusija būtų racionalesnė, pirmiausia Konstituciniame Teisme išsiaiškinti atitiktį Konstitucijai, nes ir Vyriausybės žingsniai ir sprendimai, ir Seime galima padaryti klaidų ir po to turbūt visi turėtume nepatogumų, pridarę klaidų, jas taisyti. Šiuo metu mūsų frakcija registruoja tokį siūlymą, kad Seimas kreiptųsi. Seimo sprendimas būtų labai operatyvus ir greitas ir turėtume tinkamą išvadą. Ačiū.

K. ČILINSKAS. Dabar dėl Konstitucinio Teismo. Tiesą sakant, aš buvau pradėjęs rengti kreipimąsi, bet supratau, kad tai būtų… Jeigu Seimas kreiptųsi, aišku, būtų greitesnis atsakymas, bet vis tiek mes nieko nelaimėtume. Bet kuriuo atveju reikia priimti sprendimą. Jeigu prieštarauja Konstitucijai, tai prieštarauja, jeigu neprieštarauja, ar mes sutinkame su tokiu variantu. Koks yra Seimo sprendimas? Svarbiausia dėl šio dažnai užduodamo klausimo, kaip bus greičiau, nes ir dabar klausiant buvo paminėta.

Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad jeigu bus palikta taip, kaip dabar yra Atominės elektrinės įstatyme, tada viskas užtruks labai ilgai, nes tikriausiai jūs esate susipažinę su Europos teisės departamento išvada, su mūsų Teisės departamento išvada, kuriose yra parašyta, kad, kol šiame projekte bus VST, „NDX energija“, tai negali vykti. Negali vykti, nes kol kas nėra Europos Komisijos leidimo. Kol to leidimo nebus, projektas turi sustoti. Vien tiktai atidavimas jiems dar vienos energetikos ūkio dalies stabdo projektą. Vadinasi, pradžios negali būti.

Kita vertus, šis įstatymas, koks dabar yra, jeigu nedarytume tų pataisų, kurias mes čia siūlome, vis tiek nesprendžia dėl atominės elektrinės statybos. Niekas nejuda į priekį, o mums reikia kaip nors pajudėti į priekį. Todėl ir siūlome, ką darom – koncepciją, nuostatas, ir greitai pradedam judėti dėl atominės elektrinės statybos, o ne dėl kapitalo dalies atidavimo šiai vienai bendrovei, kuri, atrodo, ir taip jau nėra labai socialiai remtina. Manau, kad… Be to, ir kitos šalys dabar nelabai dalyvauja mūsų projekte, nes tai yra labai neskaidrus projektas. Vadinasi, jos net gali statyti atskirą atominę elektrinę, nes Lietuva labai slaptai kažkur su kažkuo tariasi, neaiškios dalys, neaiškūs vertinimai ir t. t.

PIRMININKAS. Kolegos, laikas kaip ir baigėsi. Tokiu atveju V. Žiemelis būtų paskutinis. Prašom.

V. ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Čilinskai, 1 straipsnyje jūs siūlote nustatyti nuostatas dėl naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, sudaryti teisines sąlygas, finansines, organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti. 2 straipsnyje siūlote kviesti konkurse dalyvauti Europos Sąjungos valstybes. Sutikite su tuo, kad procesas prasideda iš naujo ir užsitęs ilgai.

Aš pritariu šioms nuostatoms, kad tai reikia daryti, tačiau ar nebūtų kur kas geriau, jeigu mes būtume tai padarę praėjusių metų birželio mėnesį? Labai gaila, kad Seimo nariai, kurie balsavo už šį įstatymo projektą, jeigu neklystu, 108, balsavo žinodami, kad nacionalinis investuotojas yra ir Vakarų skirstomieji tinklai. Ar nepadarė klaidos tie Seimo nariai, kurie balsavo beveik prieš metus laiko?

K. ČILINSKAS. Aš manau, kad dabar… Apie praeitį kalbėti tikrai nenorėčiau. Aš nedalyvavau posėdyje, nežinau motyvų, nežinau diskusijų. Ko gero, nevertėtų dabar prie to grįžti. Man, žinoma, svarbiausia, ką mes dabar galime padaryti. Daug kas išaiškėjo. Galbūt ne viskas buvo aišku, gal buvo labai daug tokio tikėjimo, kad kas nors duos pinigų, kas nors statys. Dabar visiems aišku – neduoda pinigų, nestatys, Vyriausybei reikia skolintis, jeigu ji neparduos tos savo dalies, o atiduos veltui. Dabar viskas aišku. Dabar jau kažkaip yra sunkiau… gal lengviau apsispręsti, aš taip pasakyčiau.

Tuometinės situacijos aš nenorėčiau vertinti. Aš manau, kad buvo problema, kad nebuvo didelių diskusijų. Aš tada dar buvau nevyriausybinės organizacijos narys. Mes tikrai norėjome, kad būtų diskusija dėl to projekto, bet, kaip žinote, buvo didysis Rentų įstatymas ir visi diskutavo apie rentas. Kitą dieną sužinojo, kad Atominės elektrinės įstatymas jau yra priimtas taip ir nepadiskutavus, už kiek, kas kainuoja, kokie akcijų skirtumai, kodėl tiek daug vienam, kodėl neviešai, neskaidriai. Tik po to prasidėjo diskusijos, o dabar priimame sprendimus. Kitaip nieko negalime padaryti. Kuo greičiau priimsime įstatymą dėl statybos, tuo greičiau baigsime, o jeigu dar klimpsime gilyn, stovėsime vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. E. Klumbys nori kalbėti už. Prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip rodo visa šia „atominė“ epopėja, Seimas atsidūrė labai apgailėtinoje situacijoje. Tą situaciją pirmiausia sukūrė Vyriausybė, kuri derėdamasi nesilaikė mūsų birželio mėnesį priimto Atominės elektrinės įstatymo. Ji, atvirai sakant, sukūrė savas žaidimo taisykles ir dabar nori, kad Seimas jas patvirtintų. Tačiau, matydami tokią situaciją, mes galime (o tai yra tik Seimo valia) tas žaidimo taisykles sustiprinti, sugriežtinti, nes pagal tą Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą (aš noriu priminti, kad buvau vienas iš kelių, kurie balsavo prieš, ir dabar galiu ramiai apie tai kalbėti) mes, Seimas, sukūrėme ne nacionalinį investuotoją, o nacionalinį reketuotoją. Apie tai kalba vienos iš koalicinių partijų vadovas, apie tai kalba ir buvęs, dar esantis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Tiesą sakant, mes neturime didelio pasirinkimo. Mes iš tikrųjų turime priimti šį siūlomą įstatymo projektą, dar turime jį pakoreguoti, įrašydami tą dalį, kurią mes, tarkim, apsisprendžiame atiduoti privačiam kapitalui ir dėl tos dalies skelbti konkursą. Viskas, viskas atsistos į savo vietas. Tada nacionalinio reketuotojo berniukams bus pakirsti visi sparnai.

PIRMININKAS. Laikas!

E.KLUMBYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, savo aiškinamajame rašte K. Čilinskas išreiškė abejonę, ar apskritai bus statoma atominė elektrinė, ar apskritai bus tiesiamos jungtys. Aš noriu paklausti konservatorių. Jūs galbūt susitarkite savo frakcijoje. Mes pritarėme A. Kubiliaus pataisoms, įtraukėme į visas 8 straipsnio dalis, numatėme tiek saugiklių, kad iš tikrųjų Lietuvos Vyriausybė, o ne nacionalinis investuotojas yra įpareigotas pastatyti elektrinę, tiesti jungtis, integruotis į Vakarų Europos energetinę sistemą. Palaukite, ką jūs čia darote? Tikrai susitarkite, gerbiamieji konservatoriai. O K. Čilinsko siūlomas projektas implikuoja, kad atominė arba iš viso nebus pastatyta, arba geriausiu atveju 2025 metais, kai pasibaigs teismų maratonas. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame K. Čilinsko pateiktam Atominės elektrinės įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Registruojamės!

Užsiregistravo 100 Seimo narių.

Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 42, prieš – 26, susilaikė 24. Pirmajam siūlymui pritarti po pateikimo ir pradėti projekto svarstymo procedūrą nepritarta. Lieka du variantai: arba atidėti projekto pateikimo procedūrą ir tobulinti įstatymo projektą, arba atmesti. Prašom. B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, aš balsavau prieš, prašau įskaityti mano balsą prieš, ne tą mygtuką paspaudžiau. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, siūlau atmesti, nes daugiau nieko čia nesugalvota, tiesiog norima vilkinti laiką, kad mes nepastatytume atominės elektrinės, ir tie, kurie labai jau myli Lietuvą, dešinę pusę aš turiu omeny, visą laiką daro atvirkščiai, t. y. nori, kad mes priklausytume nuo ko nors. Jeigu norime nepriklausyti dėl energetikos, greičiau spręskime tuos klausimus. Todėl siūlau atmesti ir negaišti laiko. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra dvi alternatyvos. Apsisprendžiam balsuodami alternatyviai. Prieš tai – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi ponas B. Bradauskas šiandien jau kelintą kartą nesugeba naudotis elektronine balsavimo sistema, aš siūlau jam asmeniškai organizuoti kursus ir išmokyti galų gale poną B. Bradauską naudotis šia sistema, kad jis negaišintų Seimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašytume tuo ir užsiimti. Registruojamės ir apsispręsim alternatyviai. Registruojamės. Balsavimas už bus už grąžinimą tobulinti iniciatoriams, balsavimas prieš – už atmetimą. Kas remia siūlymą grąžinti tobulinti, balsuoja už. Prašom, vyksta balsavimas. Balsuojam dėl to, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Atmetimui reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių. Daugumos.

Už – 46, prieš – 50. Taigi įstatymo projektas atmestas. Gerbiamieji kolegos, J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis balsavimas už K. Čilinsko projektą, kuriuo buvo siūlomas skaidrus svarbiausių energetinių reikalų sprendimas, labai aiškiai parodė, kad ankstesnis trigalvio projektas aiškiai turi gana tvirtą Darbo partijos frakcijos paramą, nepaisant labai rėksmingų jų lyderio pareiškimų, nes ši frakcija K. Čilinsko projekto, deja, nepalaikė. Taip pat aš abejoju ir libcentristų nuoširdumu, kurie labai jau viešai protestuoja prieš „NDX“ dalyvavimą. Balsavimas už K. Čilinsko projektą kaip tik yra galimybė pademonstruoti tokios pozicijos tikrumą ir nuoširdumą. Deja, tik du libcentristų nariai dalyvavo posėdžių salėje. Jeigu būtų dalyvavę visi, jų balsų iš esmės būtų pakakę, kad būtume pritarę po pateikimo.

PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašom repliką. Prašau.

E. KLUMBYS. Repliką po balsavimo. Deja, dar kartą mūsų Seime buvo patvirtinta taisyklė, kad realiai tos aiškios ribos tarp pozicijos ir opozicijos nėra. Ši atominė afera dabar yra gelbstima Darbo partijos rankomis. Tas yra akivaizdu. Aš tiktai noriu atkreipti galbūt visų dėmesį į tolesnius galimus santykius ir sandorius kalbant apie ryšį Socialdemokratų partija – Viktoras Uspaskich.

PIRMININKAS. Ir V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, konservatoriai tegul pasižiūri patys, kaip jie balsuos, kai balsuosime už galutinį variantą, ir tada galėsim spręsti, kas už ką balsuoja. Darbo partijos frakcijos nariai balsuoja taip, kaip jiems atrodo, ir tikrai mums nenurodinės nei konservatoriai, nei socialdemokratai. Deja, ne mūsų balsai nulėmė šį balsavimo rezultatą. Pasižiūrėkit į savo.

PIRMININKAS. Tik socialliberalai gali nurodyti. Taip, prašom. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sakyti, kad kuri nors frakcija prieštarautų dėl šių visų mūsų teikiamų projektų, bet aiškiai pastebėjom, jeigu dar žvilgtelsit į balsavimo rezultatus, jog teisinė argumentacija sprendžiant tokius klausimus yra vis dėlto ignoruojama. Labai apgailestauju.

Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-2700 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi einam toliau. Kviečiu P. Gražulį pateikti Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra dar viena galimybė ištaisyti padarytą klaidą. Dar kartą apeliuoju ne tik į A. Bosą, kuris parėmė tą nuostatą, kad tobulintume K. Čilinsko įstatymą, bet ir į kitus darbiečius, kad mano įstatymo nuostatai būtų pritarta. Išties darbiečiai visą laiką laikėsi gana principingai ir saugumo klausimais, ir kitais, ir šiandien, man atrodo, labai svarbu, kad ne tik žiniasklaidoje, bet ir čia, Seimo salėje, kai priimami sprendimai, atstovautume žmonėms.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, jeigu trigalvis slibinas „Vilniaus prekyba“ nebūtų suskaičiavęs balsų, nebūtų nusipirkęs Seimo narių, tai šiandien nebūtų neeilinės sesijos. Aš esu taip įsitikinęs. Taigi šis įstatymas iš principo, jo pati pradžia yra ydinga, kaip namas, pradėtas statyti ant sugriuvusių pamatų. Nėra padėti geri pamatai. Šita atominė elektrinė, kurios tikslas – užtikrinti kokybišką, ekonomišką elektros energijos tiekimą mūsų valstybei, patirs fiasko. Svarbiausia, aš nesuprantu, kaip tokius žodžius galima įrašyti Atominės elektrinės įstatyme, kai yra socialinis projektas, kuris kalba apie kiekvieną vartotoją, apie mūsų valstybės interesus, o rašoma, kad pagrindinis tikslas – ne žmogus, ne valstybės interesai, bet to trigalvio slibino pelnas.

Kokią galima iš to daryti išvadą? Tas trigalvis slibinas turi milžinišką apetitą, nepasotinamą apetitą, ir pamatysit, baigsis Seimo rinkimai, ir jie pakels, duok Dieve, kad 10 centų elektros energiją, jie pakels 50% elektros energijos kainas, ir mokėsit jūs, jūsų vaikai, jūsų anūkai, ir mokėdami keiks visus. Jūs atiduodat į šio trigalvio slibino su liūto galvomis save, savo vaikus ir pasmerkiat juos jų vergijai. Aš jums tai kartoju. Prisiimkit atsakomybę.

Dabar pažiūrėkit, ką jie darys. Jie paprasčiausiai įkeis tą turtą, greičiausiai dar valstybė duos garantą, bus suteiktas valstybės garantas, iš bankų pasiims paskolas, ir mes, vartotojai, mokėsim palūkanas, mes mokėsim brangiau už elektros energiją, o atominė elektrinė bus jų, gerbiamieji. Ne tautos bus atominė elektrinė. Aš kalbu jums, žiūriu į jus, ypač į darbiečius (nesiskirstykit) ir į centristus, kurie parengė gerą nutarimą, ir tikrai paremkit šį projektą.

Aš manau, kad parengtas K. Čilinsko įstatymo projektas… vienam žmogui per savaitę arba per dvi savaites parengti tobulą įstatymo projektą tikrai nėra lengva. Todėl jeigu pritartumėt šiam įstatymo projektui, kad laikytume negaliojančiu, ir, kaip siūlau, Seimo nutarimui pritartumėt, sudarytume darbo grupę ir parengtume naują įstatymą. Vienas variantas yra tas, negi keturios valstybės yra nepajėgios pastatyti atominę elektrinę be „Vilniaus prekybos“? Nejaugi „Vilniaus prekyba“ galingesnė už Latviją, Lenkiją, Estiją ir Lietuvą? Ką čia kalbėti? Valstybės tikslas, principinis tikslas – valstybės tarnavimas žmogui, o ne kapitalo ir naudos sau siekimas. Šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jos nuostatoms, net ir Teisės departamentas tai patvirtino. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas patvirtino, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Dabar tie bandymai lopyti, jeigu mes perduosim tinklų… ne tinklų, bet jungčių su Švedija ir Lenkija… statybai „Lietuvos energijai“, tai neprieštaraus Konstitucijai. Tai absurdas, tai savęs apgaudinėjimas. Juk į nacionalinio investuotojo sudėtį įeina ir „Lietuvos energija“. Tai tas pats savininkas. Ar mes išvengiame monopolio? Monopolio čia neišvengiame. Aš manau, yra galimybė, yra šansas padarytas klaidas ištaisyti, pasidėti baltą popieriaus lapą ir iš naujo rašyti.

Taigi aš vis dėlto tikiu, pagrindinis dalykas. Jeigu Seimas nusprendžia, kad vis dėlto turi dalyvauti privatus kapitalas, sutikčiau ir su tokiu kompromisiniu variantu, bet turėtų būti ne daugiau kaip vienas trečdalis akcijų, ir tie investuotojai turi būti parenkami skaidriai viešojo konkurso būdu, o ne kažkokiais užkulisiniais susitarimais po kilimu. Tai būtų naudinga visiems mūsų valstybėje. Ir tegul jie konkuruoja, kas didesnius pinigus sumokės, kad galėtų turėti didesnį akcijų skaičių, tai būtų visiems mums naudinga. Kodėl mes einame tokiu keliu? Kodėl mes pažeidžiame Konstituciją? Net Konkurencijos tarnybos taip pat nėra išvadų. Nėra išvadų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai tikiu, kad jūs pritarsite šitoms įstatymo pataisoms ir ištaisysite padarytą klaidą, priimtą šį įstatymą, kuris buvo priimtas šių metų birželio 28 dieną, kai 107 Seimo nariai balsavo. Kas tada jus užhipnotizavo? Kas? Nejaugi eurais buvo užklijuotos akys ir ausys? Dabar yra galimybė išsivaduoti patiems ir išvaduoti tautą iš nacionalinio reketuotojo.

PIRMININKAS. Septyni Seimo nariai nori klausti. E. Klumbys – pirmasis.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, mes matome, kokia nesveika ir ydinga atmosfera klostosi apie atominę elektrinę, kuri iš principo virsta pagrindiniu, aš jau tą matau, Lietuvos žmonių apiplėšimo įrankiu. Ji tokia bus. Sakykite, ar nereikėtų svarstyti tokio varianto – apskritai atsisakyti atominės elektrinės?

P. GRAŽULIS. Mano pozicija būtų tokia. Jeigu bus statoma, bet aš manau, kad nebus, Egidijau, statoma atominė elektrinė, net jeigu… Žiūrėkite, mes įstatyme griežtai įrašome žodžius: „pagrindinis tikslas – pastatyti atominę elektrinę.“ Bet nėra numatyta jokių sankcijų. Na, ir kas, nestatome. Manau, privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, „prichvatizuojant“… Jeigu mes gerai įsigilinsime, kaip buvo „prichvatizuoti“ Vakarų skirstomieji tinklai, kažin ar valstybė jiems dar nesumokėjo už Vakarų skirstomuosius tinklus, nes dar šiandien niekas nežino, kiek tuo metu išskaidytoje „Lietuvos energijoje“ buvo grynųjų pinigų ir kokia dalis grynųjų pinigų atiteko Vakarų skirstomiesiems tinklams. Šitas klausimas dar šiandien yra valstybės paslaptis.

Iš principo į tavo klausimą taip, Egidijau, atsakysiu. Jeigu statoma remiantis šio įstatymo nuostatomis, tai geriau jau tos atominės elektrinės nebūtų, negu šią atominę elektrinę atiduotume „Vilniaus prekybai“, kuri neturi saiko ir kurios bus išnaudojamas žmogus ir tauta, tiesiog bus energetiškai pavergta „Vilniaus prekybai“.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote vieną straipsnį savo įstatymo projekte – Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, ir daugiau nieko nesiūlote. Mano klausimas, kurios trečiosios valstybės interesams, tamsta, atstovaujate?

P. GRAŽULIS. Mieloji ponia, aš esu pasiūlęs šitą įstatymą laikyti negaliojančiu, nes, mano manymu, jis yra ydingas ir neatstovauja Lietuvos interesams, o atstovauja tik privataus kapitalo interesams. Tai jūs rašote savo įstatyme, kad pagrindinis tikslas – siekimas pelno visų Lietuvos žmonių sąskaita. Taip, tokia nuostata yra pateikta Vyriausybei įstatyme. Priėmus šį įstatymą, yra mano užregistruotas Seimo nutarimas, kuriuo siūloma sudaryti Seimo darbo grupę ir parengti naują įstatymą, kad atominė elektrinė būtų statoma nedalyvaujant privačiam kapitalui. Esu giliai įsitikinęs, kad keturios valstybės: Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, atominę elektrinę gali pasistatyti ir be trigalvio slibino. Tokiu atveju būtų siekiama, kad elektros energija, kiek įmanoma, būtų pigesnė.

Dar vienas esminis dalykas, būtų siekiama, kad energetiškai nuo Rytų, t. y. nuo Rusijos, mes būtume nepriklausomi. Štai strateginiai tikslai.

PIRMININKAS. V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs labai aistringai pateikėte savo projektą, tiksliau, ne tiek projektą, kiek kalbą išrėžėte. Dabar šiek tiek jau paaiškinote, kad jūs esate apskritai prieš privataus kapitalo dalyvavimą atominės elektrinės statyboje, bent taip suprantu.

Noriu paklausti, ar iš tiesų valstybė bus pajėgi pastatyti iš savo lėšų, aš nekalbu apie tą blogiausią variantą – nestatyti. Aš manau, jeigu įstatymą priimsime, tai statys. Ar yra tas privatus kapitalas, ar, kaip siūlė kolega K. Čilinskas, kad kažkas kitas galėtų atsirasti su savo pinigais. Jūsų nuomone, ar valstybė būtų pajėgi ir ar tai turėtų reikšmės kainai? Vis tiek kainas kada nors, ar po 15, ar po 20 metų, tvirtins turbūt kas nors kitas, ne pati įmonė nustatys. Ar turės reikšmės žmonėms, kas statys tą elektrinę? Kad ji būtų pastatyta, taip, bet ar turi reikšmės, ar vien valstybė iš savo lėšų, ar priimant ir privatų kapitalą?

P. GRAŽULIS. Aš manau, yra esminis skirtumas. Privataus kapitalo esmė – pelno ir naudos siekimas. Valstybės kitas tikslas – tarnystė tautai ir žmogui. Štai visiškai filosofinis kitas požiūris į šio objekto statybą. Pažiūrėkime, kas yra, mes vien tik į tai, leidome „prichvatizuoti“ Vakarų skirstomuosius tinklus, ir kiekvienais metais elektros energijos kaina vis didėjo. Didėtų ir šiemet, jeigu ne rinkimai.

Dar vienas dalykas. Ar jūs žinote, kad Kainų ir energetikos komisija Vakarų skirstomiesiems tinklams viršutines kainų ribas nustatė didesnes negu Rytų skirstomiesiems tinklams? Ar jūs tą žinojote? Štai kokį spaudimą privatus kapitalas daro valstybinėms institucijoms siekdamas sau naudos. Štai šiandien Seimas posėdžiauja dėlto, kad reikia tam trigalviui slibinui. Šiandien dirbsime tol, kaip Vyriausybė dirba šeštadienį, sekmadienį ir naktį, nes šio įstatymo reikia trigalviui slibinui, jiems reikia naudos. Jų vienas tikslas – tik nauda, o ne tarnystė žmogui.

PIRMININKAS. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, štai socdemai pagrindinį kaltinimą jums meta, kad jūs atstovaujate trečiajai šaliai, dėl to, kad neva kažkas nori sulėtinti arba apskritai nestatyti atominės elektrinės. Ar jūs nemanote, jeigu būtų priimtos įstatymo nuostatos, kad Atominės elektrinės įstatyme 67% būtų valstybės kapitalas ir 33% gali būti privatus, išskaidytas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, ar tai nebūtų pats paprasčiausias variantas, kuris leistų labai greitai pastatyti elektrinę ir pasipriešinimo Seime beveik nebūtų? Kaip jūs manote, kodėl projektą svarstant vėl taip susivienijo liberalcentristai, socialliberalai ir Darbo partija, ar čia dėl meilės atominei elektrinei, ar dėl kitų priežasčių?

P. GRAŽULIS. Gerbiamasis kolega, pats puikiai žinai, Seime esi ne pirmą kadenciją, buvęs ministras, aš manau, kad čia vienija euras, pinigas, ir galbūt artėjantys Seimo rinkimai, ir tos partijos, kurios balsuos už šį įstatymą, jau yra visiškai apsirūpinusios ištekliais eidamos į Seimo rinkimus. Toks mano gilus įsitikinimas.

O ponams socialdemokratams noriu pasakyti. Gaila, kai aš kalbu Seime, vis nėra G. Kirkilo. Aš taip norėčiau jam atsakyti, pasakyti, jie taip… Kai G. Kirkilą išrinko partijos pirmininku, jis viešai tautai paskelbė, kad jie atsigręš į socialdemokratines pamatines vertybes. Jie taip atsigręžė į oligarchus, kad net partija pradėjo trūkinėti. Štai išmetami iš partijos tie žmonės, kurie gina socialdemokratines vertybes. Štai kur socialdemokratai nuėjo, jie išdavė socialdemokratines vertybes ir nuėjo paskui pinigą. Jų vertybė dabar yra euras ir doleris, jie neturi jokios kitos vertybės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia P. Vilkas.

P. VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Petrai, kiek suprantu, pats esi nusistatęs prieš privatų kapitalą, bet noriu pačiam priminti, kad yra šalių, kur atomines elektrines stato vien tik privatus kapitalas. Bet man klausimas kilo šiek tiek pasiskaičius jūsų aiškinamąjį raštą. Jūs rašote, kad privataus kapitalo dalyvavimas daug abejonių sukėlė mūsų kaimynėms – ypač Lenkijai ir Estijai, kad atsisakius privataus kapitalo kiltų mažiau problemų pasirašyti sutartį su kaimyninėmis valstybėmis dėl atominės elektrinės statybos. Jūs galėtumėte įvardyti, kokios yra problemos jums žinomos, ar jau teko su jais kalbėti ir dalyvauti?..

P. GRAŽULIS. Jūs pasiskaitykite, ką rašo lenkų spauda, ir pažiūrėkite, kaip G. Kirkilas dar anoj salėje garantavo visam Seimui, kad viskas – tik priimkime įstatymą, ir tuojau, rytoj, atlekia visų trijų valstybių premjerai pasirašyti sutartį dėl atominės elektrinės statybos. Kur tie premjerai? Kur ta sutartis? Tai galbūt jie įvardija tas priežastis privačiuose pokalbiuose, tai rašo spauda, bet neįvardija galbūt oficialiuose susirinkimuose? Štai. Kur, tos sutartys? Kur garbės žodis jūsų G.Kirkilo, kuris garantavo visai valstybei ir Seimui, kad sutartys bus pasirašytos? Kur yra? Nėra nieko, tuščia. Man teko (beje, gerbiamieji kolegos, geras klausimas) bendrauti su Estijos parlamentarais šituo klausimu. Pasakė privačiai Estijos parlamentarai: tokios korupcijos mes neįsivaizdavome, kad Lietuva tokia korumpuota, nes atiduoda be jokio konkurso, parenka nacionalinį investuotoją; manote, kad jie jus vedžioja už virvutės, tai ir mus vedžios už virvutės; mes jų spaudimui nepasiduosime. Man atrodo, kad tai garbinga pozicija, nekeliaklupsčiaukime prieš tą trigalvį slibiną, kaip dabar keliaklupsčiaujame.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi, gerbiamas pranešėjau. Ačiū už…

P. GRAŽULIS. Tikiuosi, kad tikrai paremsite šitą projektą. Ypač žiūriu į socialdemokratus ir centristus, ir „darbiečius“, „darbiečiai“ – mano viltis šiuo atveju. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, E. Klumbys nori kalbėti už. Prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas, siūlomas kolegos P. Gražulio, atvertų visiškai naują erdvę ištaisyti tas klaidas ir nutraukti korupcijos liūną ir šydą nuo to įstatymo projekto, kurį taip stumia valdančioji koalicinė mažuma. Manau… (Balsai salėje) Atsiprašau, čia L. Graužinienė…

PIRMININKAS. Gerbiamosios kolegės ir kolegos, netrukdykite kalbėti.

E. KLUMBYS. Didelės emocijos, tai gal kitiems reikia užleisti? Manau, didelio pasirinkimo nėra. Turime mes balsuoti už šitą įstatymo projektą ir užbaigti visą šitą, aš taip pasakysiu, atominę komediją, kuri jau daugiau kaip mėnuo krečia visą Lietuvą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, B. Vėsaitė nori kalbėti prieš. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, P. Gražulis siūlo atmesti Atominės elektrinės įstatymo projektą, o tai prieštarauja Nacionalinės energetikos strategijai. Gerbiamasis Gražuli, jūs žadėjote antrankius vienam iš ministrų, siūlau pasipuošti jais pačiam. Juo labiau kad jūs turite patirties, esate labai drąsus žmogus, žinote, kaip Lietuvai gyvybiškai reikalinga atominė elektrinė. Manau, kad P. Gražulio siūlymas yra kenksmingas Lietuvai, siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, apsispręsime, ar pritariam P. Gražulio pateiktam įstatymo projektui. Registracija. Registracija, prašom registruotis.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas pritaria P. Gražulio įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už. Balsuojame dėl P. Gražulio pristatyto įstatymo projekto, ar pritariam po pateikimo.

Už – 34, prieš – 39, susilaikė 22, taigi po pateikimo nėra pritarta. Galima arba grąžinti iniciatoriams, arba tobulinti.

Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami be papildomos registracijos. Kas remia tobulinimo perspektyvą, balsuoja už, kas yra už atmetimą, balsuoja prieš. Už – 34, prieš – 53. Taigi projektas atmestas. Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Toliau darbotvarkės 1-10c klausimas. Pirmininkauti kviečiu Č. Juršėną, nes man teks pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su UAB „NDX energija“ dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektą.

PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Kol A. Kubilius ateis į tribūną, – L. Graužinienė. Prašom, kolege.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Išklausius pristatymą tokio svarbaus įstatymo, kuris galbūt būtų nubraukęs mūsų Lietuvos ateitį, jeigu būtų nubalsuota kitaip, norėtųsi, kad tokie svarbūs įstatymai būtų pristatomi ne emocijų, ne oponavimo vienas kitam, bet labai konkrečia ekonomine kalba. Šiandien tikėjausi išgirsti ir buvau užsirašiusi paklausti, kiek konkrečiai bus (…) valstybė, kiek konkrečiai bus skolinamasi, kiek konkrečiai bus mokama palūkanų, kiek konkrečiai bus investicijų atitraukiama iš kitų Lietuvos objektų, kiek sumažės ar nesumažės mūsų mokamos pensijos, kėlimas ir visa kita. Tai turi būti kalbama ekonomine skaičių kalba, o ne vadovaujantis emocijomis. Todėl, manau, šitokius projektus reikia pristatyti atsakingiau.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius. (Balsai salėje) Viskas baigėsi posėdžio pabaigoje.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su UAB „NDX Energija“ dėl Nacionalinio Investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808(2) (pateikimas)

A. KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų dėmesio. Šį dokumentui bandžiau pristatyti pačioje pradžioje diskusijų, prieš geras dvi savaites, būdamas įsitikinęs, kad Seimas turi svarstyti ne tik įstatymų projektus, kurių pataisų Vyriausybė prašė dėl atominės elektrinės, bet taip pat turi svarstyti ir derybų rezultatus, tai yra susitarimų projektus, kurie Vyriausybės derybų delegacijos buvo pasiekti derybose su „NDX energija“, lygiai taip pat svarstyti kai kuriuos kitus dalykus, susijusius su svarbiais energetikos reikalais. Savo svarstymus turėtume apibrėžti ir apibūdinti specialiu Seimo nutarimu. Ten būtų išsakyta daug konkrečių pasiūlymų, kuriuos Vyriausybė turėtų realizuoti toliau. Tuo metu mano projektas buvo atmestas ir buvo pasiūlyta jį tobulinti, dabar, matydamas ir kitų frakcijų iniciatyvą taisyti ne tik įstatymo kai kuriuos dalykus, bet ir pačių derybų rezultatų, aš savo nutarimo projektą šiek tiek pataisęs ir papildęs, atsižvelgdamas į tai, ką pavyko pasiekti svarstant įstatymo pataisas, siūlau iš naujo. Nutarimas, mano įsitikinimu, tikrai svarbus.

Be abejo, turiu pasakyti, kad matau ir liberalcentristų nutarimo projektą. Manau, būtų geriausia, jeigu būtų pritarta ir mano variantui, ir liberalcentristų variantui pateikimo stadijoje, sudaryti bendrą redakcinę grupę, kuri ieškotų bendrų formuluočių. Iš tikrųjų yra labai daug bendrų formuluočių. Iš tikrųjų yra labai daug bendrumų ir būtų galima rasti visas reikalingas nuostatas. Lygiai taip pat kaip ir nematau jokių problemų atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kurios yra labiau redakcinio pobūdžio.

Na, o dėl esminių dalykų tai iš tikrųjų noriu pasakyti, kad mes turime labai aiškiai suvokti, kad svarstydami įstatymą ir jo pataisas neišsprendžiame visų problemų. Todėl Seimo nutarime aš ir siūlau spręsti tas problemas, kurias neišvengiamai teks spręsti. Pirmas dalykas, tai siūlau iš tikrųjų grįžti prie derybų. Vakar jau girdėjau televizijoje, kai patys „NDX energijos“ savininkai pasakė, kad jie tą ir planuoja daryti, nes tai, kas dabar yra sutarta, kokios pataisos bus daromos įstatyme, jeigu priimsim, kur po ilgų diskusijų Ekonomikos komitete buvo rastos formuluotės, kaip apibrėžti nacionalinio investuotojo veiklos tikslą ir daugelį kitų dalykų, kaip įvardyti visi veiksmai, kurie turėtų būti padaryti ir atominės statyba, ir jungtys, ir UCTE reikalavimai, tai šitie dalykai turi atsirasti sutartyse, nes jeigu jų nebus sutartyse, o bus tik įstatyme, bus tam tikro vidinio prieštaravimo tarp dviejų dokumentų. Taigi 1 punktas, mano įsitikinimu, yra labai paprastas ir aiškus. Siūlymas Vyriausybei ir privačiam investuotojui grįžti prie derybų ir perkelti tai, kas jau bus įrašyta į įstatymą.

Antras dalykas. Iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti dėmesį į savo nutarimo 2 punktą, ypač į 2 punkto b dalį, nes įstatymu mes neišsprendžiame visų problemų. Sakykime, nacionalinio investuotojo akcininkų sutartyje yra numatyti tam tikri apribojimai, kurie leidžia valstybei geriau ginti valstybės interesus tuo atveju, jeigu nacionalinio investuotojo privatus akcininkas nutartų savo akcijas parduoti. Mano įsitikinimu, tie apribojimai, kurie yra surašyti, nėra visai tinkamai surašyti. Reikėtų kai kur koreguoti. Pavyzdžiui, pataisius tokį paprastą dalyką akcininkų sutartyje, kur yra numatytas įsipareigojimas neparduoti privačiam investuotojui savo akcijų 24 mėnesius, o jeigu jis per tą laiką nutartų parduoti, tai prarastų didelę kainos dalį, rodos, apie 30%, tai šį įsipareigojimą neparduoti reikėtų apibrėžti ne 24 mėnesiais, o darbų sąrašu, kurį turėtų iki to laiko nacionalinis investuotojas įvykdyti. Šioje vietoje aš įrašau, kad tik po to, kai nacionalinis investuotojas priims esminius ir negrįžtamus sprendimus dėl esminių strateginių tikslų, t. y. dėl atominės elektrinės statybos, dėl tiltų statybos, dėl kitų darbų, kurie dabar jau yra įvardyti įstatymo tekste, tik tada šio įsipareigojimo neparduoti būtų galima nebetaikyti. Lygiai taip pat labai svarbus dalykas, aš manau, kad Seimas turi labai principingai pareikalauti, kad iki derybų pabaigos būtų gauti kompetentingų Europos Sąjungos institucijų oficialūs atsakymai, ar nacionalinio investuotojo formavimui bus taikomas Europos Sąjungos susijungimo reglamentas, nes, kaip rašo Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas, jeigu šis reglamentas būtų taikomas, tokiu atveju iki derybų pataigos ir iki sandorio užbaigimo reikėtų gauti iš Europos Sąjungos institucijų atitinkamus leidimus. Todėl mes, balsuodami už visą projektą, turime žinoti, kas bus toliau.

Aš nenoriu minėti kitų principinių siūlymų, kurie buvo ir ankstesniame variante, ir dėl to, kad mes žinotume, kaip bus derinami branduolinių reaktorių, atominės elektrinės statybos UCTE reikalavimai, bet noriu atkreipti dėmesį ir į 7 punktą, kuris, mano įsitikinimu, yra svarbus, ypač po to, kai Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas pateikė skaičiavimus, viešai pateikė, kad iš tiesų statyba neapsimokės ir kaina bus labai didelė, tarifai bus labai aukšti ir žmonėms bus nuostolinga. Mano įsitikinimu, šioje vietoje Vyriausybė kartu su privačiu partneriu turi pateikti verslo planą, kuriame būtų pateikti visi skaičiai. Jeigu V.Uspaskichas viename straipsnyje išdėsto visus skaičius, tai Vyriausybei nėra sudėtinga pasakyti, ar tie skaičiai netinkami, ar jis klysta, ir labai aiškiai pateikti savo skaičiavimus. Gal po to jie pasikeis, gal gyvenimas pasirodys šiek tiek kitoks, bet Vyriausybės skaičiai turi būti aiškūs. Algirdas Brazauskas lygiai tą patį pasakė: kur skaičiai? Tai kaip galima balsuoti už visą tokį kompleksą, už visą tokį projektą, neturint tų skaičių, kuriuos Vyriausybė pateiktų kaip savo matymą.

Na ir paskutinis dalykas, jau visiškai ūkiškas, tai, mano įsitikinimu, iki baigiantis deryboms, kadangi derybų metu pasikeitė Vyriausybės pozicija ir iš „Lietuvos energijos“ sudėties buvo išbraukta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno HES, tai iki derybų pabaigos, iki paskutinio palaiminimo Seime Seimas turi žinoti, kokioje teisinėje ir ekonominėje aplinkoje toliau dirbs Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno HES. Paprastas dalykas, nes kitu atveju Seimas vėl būtų verčiamas priimti sprendimą nežinodamas, kas toliau vyks dėl tokių svarbių dalykų.

Aš siūlau iš tikrųjų pritarti mano nutarimo projektui, jį redaguoti ir galbūt dar būtų ir papildomų kai kurių siūlymų. Aš žinau, prie manęs priėjo, sakė, jog reikėtų įrašyti, kad Vyriausybė pateiktų aiškų matymą, o kaip bus panaudojama ir kaip bus vertinama dabartinė Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūra. Kaip tai bus sprendžiama? Tai iš tikrųjų tų dalykų ir klausimų, į kuriuos Vyriausybė vengia atsakymų, yra. Štai todėl aš ir siūlau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dešimt minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis – E. Klumbys. Prašom, kolega. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo nutarimo projekte teigiate, pirma, kad „Seimas, apsvarstęs Vyriausybės ir „NDX energijos“ derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo ir derybų rezultatus“. Tai pirmas teiginys. Antras teiginys: „Pažymėdamas, kad strateginiai nacionaliniai Lietuvos interesai užtikrinant saugų Lietuvos energijos tiekimą Lietuvos vartotojams realizuojami aiškiais, skaidriais tikslais ir finansiškai patikimais abipusiais akcininkų įsipareigojimais.“ Taigi aš klausiu jūsų. Pirma. Atsakykite, kada ir kur vyko tas Seimo svarstymas, apie kurį jūs kalbate. Antra. Kur yra išdėstyti tie aiškūs, skaidrūs, tikslūs ir finansiškai patikimi įsipareigojimai?

A. KUBILIUS. Seimas šiuo metu svarsto įstatymą ir šalia jo pateiktus sutarčių projektus, kuriuos aš traktuoju kaip tarpinį derybų rezultatą. Tai nėra galutiniai derybų rezultatai, tai yra tarpiniai derybų rezultatai. Šituos dalykus, gerbiamasis Egidijau, aš svarsčiau ir nagrinėjau, ne tik įstatymo pataisas, kurias pateikė Vyriausybė, bet nagrinėjau ir tuos tarpinius derybų rezultatus, kurie taip pat visiems yra pateikti.

Dabar aš ir pabrėžiu, kad turi būti realizuojami aiškiais, skaidriais, tiksliais ir finansiškai patikimais abipusiais įsipareigojimais. Iki šiol man jų trūksta. Dalį tų įsipareigojimų pavyksta jau įrašyti į įstatymą, bet, pabrėžiu, tik dalį. Kitus įsipareigojimus aš norėčiau matyti sutartyse arba net ir kituose papildomuose teisės aktuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi kolega Z. Balčytis. Prašom. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kodėl mane išmetė?

PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Įjungta.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinoma, kad aplinkos įvertinimo analizė geriausiu atveju bus tiktai metų pabaigoje. Tik tada sužinosime galimus reaktoriaus galingumus. Kaip jūs galite siūlyti pateikti verslo planą?

Antra. Jūs siūlote gauti kompetentingų Europos Sąjungos institucijų oficialius atsakymus dėl galių, sujungimų ir taip toliau. Tai ar aš teisingą darau išvadą, kad jūs siūlote derybų pabaigą prognozuoti maždaug po dvejų metų, nes tokie terminai yra Europos Sąjungoje?

A. KUBILIUS. Aš, gerbiamoji Birute, galiu tik iš atminties pacituoti Teisės departamento išvadą, kuri labai paprastai ir aiškiai sako, jeigu šis reglamentas yra taikomas šiam sujungimui, tokiu atveju, prieš užbaigiant derybas, prieš užbaigiant visus susitarimus ir prieš įvykdant sandorį, turi būti gauti leidimai. Kitu atveju sandoris negalioja. Aš raginu valdančiąją koaliciją tai išsiaiškinti su teisininkais. Jeigu neužtenka Lietuvoje esančių teisininkų, tai reikia oficialiai paprašyti, ką aš ir siūlau šiame nutarime, Europos Sąjungos atitinkamų institucijų nuomonės. Ar šiam sandoriui bus taikomas susijungimų reglamentas, ar ne? Tai paprastas dalykas, į kurį reikia turėti aiškų atsakymą. Ir jeigu tam, kad gautume išvadą iš Europos Sąjungos institucijų, reikės dvejų metų, tai kuo anksčiau paprašysim, tuo greičiau tie dveji metai praeis.

Aš nematau kitos galimybės, kaip būtų galima apeiti Europos Sąjungos direktyvą, nekreipiant į ją dėmesio ir žinant, kad po to sandoris bus sustabdytas ir užblokuotas, nes bus pažeista Europos Sąjungos direktyva. O dėl reaktorių aš vis dėlto pritarčiau jūsų partijos garbės pirmininko A.Brazausko nuomonei, kad bent jau preliminarūs apytiksliai skaičiavimai, paremti tarptautinėmis studijomis, (…) ar kokiomis nors kitom, turėtų būti pateikti. Vyriausybė turėtų pateikti, kaip ji mato visą šio verslo planą. Kokios galios bus reaktoriai, galbūt iki galo neapibrėžiant, bet vis dėlto kiek kainuos ar vieno reaktoriaus, ar dviejų reaktorių, ar trijų reaktorių statyba, tuos dalykus turime žinoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Z. Balčytis. Prašom, kolega.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia tikrai labai noriu padėkoti, kad jūs atominės elektrinės klausimą pristatėte normalios būsenos, nesusijaudinęs ir nemėgindamas apeliuoti į kiekvienos frakcijos tam tikrus dalykus. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs visada taip elgiatės ir elgsitės, kad išgirdę per radiją, televiziją, arba kai kurių kitų mūsų partijos lyderių pasiūlymus iš karto puolate keisti savo nuomonę ir pradedate rašyti įvairius Seimo nutarimus, kurie šiek tiek prasilenkia su mūsų ankstesniais buvusiais darbais ir susitarimais? Mes buvome susitarę dėl tam tikrų dalykų ir faktiškai mūsų darbo grupė dirbo šia linkme. Ir aš nesu girdėjęs, kad jūs būtumėte siūlęs keisti akcijų proporcijas, dėl verslo planų, dėl teisinės aplinkos, Kruonio hidroelektrinės ir daugelio kitų dalykų. 7 punktas reiškia, kad verslo plano sukūrimas, jo patvirtinimas ir daug kitų dalykų atkelia mūsų pagrindinį strateginį tikslą – atominės elektrinės sprendimų priėmimą ir statybą ne mažiau kaip dvejiem metams. Ar jums neatrodo, kad reikėtų ateityje geriau formuluoti Konservatorių frakcijos požiūrį į vieną ar kitą klausimą, neimituoti tų darbų, nes jūsų Seimo nutarimo projektas prieštarauja visiems tiems įvykiams…

PIRMININKAS. Laikas!

Z. BALČYTIS. …kurie buvo susiję su birželio mėnesį priimtu įstatymu.

PIRMININKAS. Kolegos, klausimams minutė. Vieną minutę, pranešėjau. Klausimams minutė. Prašom.

A. KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad labai panašų nutarimą aš pateikiau prieš dvi ar tris savaites. Lygiai tą patį ir tuo metu sakiau, kad mums neužtenka svarstyti vien tik įstatymo projektą, nes jis ne viską išsprendžia. Yra dalykų, kuriuos reikia spręsti sutartyse, yra dalykų, kuriuos Vyriausybė turi aiškiai atsakyti Seimui pareikalavus. Pavyzdžiui, jeigu V. Uspaskichas ir A. M. Brazauskas sako, kad statyti atominę yra nenaudinga, kad tai per brangiai kainuos, tai kažkas turi argumentuotai ir autoritetingai atsakyti. Tą turi padaryti valdančioji koalicija ir Vyriausybė. To ir prašome, nieko daugiau. Nes kitu atveju atrodo, kad Seimas yra aklas, nežino, ką daro, priima sprendimus dėl Atominės elektrinės įstatymo net nežinodamas, kiek tai kainuos. Pateikite oficialiai jūsų skaičiavimus, Vyriausybės, valdančiosios koalicijos skaičiavimus, kiek tai kainuos ir kiek tai kainuos Lietuvos žmonėms. Aš niekur nesiūliau nei peržiūrėti akcijų sudėties, nei kitų dalykų, aš tik siūlau, kad tie apribojimai, kurie dabar yra įdėti į akcininkų sutartį, būtų šiek tiek patikslinti ir veiktų kur kas efektyviau. Tai yra kad abi pusės – ir privatus investuotojas, ir Vyriausybė –per artimiausią laiką būtų suinteresuoti taip pat ir ekonomiškai priimti esminius strateginius sprendimus. Štai ir viskas, ką aš siūlau.

PIRMININKAS. Ačiū. G. Šileikis. Ruošiasi P. Auštrevičius. G. Šileikis. Prašom, kolega.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad reikėtų kiekvienam Seimo nariui dėl visiško aiškumo pasitikrinti Konstituciniame Teisme, ar išties Vyriausybės ir Seimo daromi žingsniai, sprendimai atitinka Konstituciją. Nes mes galime dar labiau įklimpti į teisinę kazuistiką. Vieni tarsi ir teigia, jog Konstitucijai prieštarauja, kiti ne, o visiems labai suprantamo aiškumo ir nėra. Tas kelias, kurį siūlytume, yra tikrai vienas iš priimtinų variantų, bet pirmiausia turbūt turėtume visi aiškiai pasakyti, ar einama teisiniu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu keliu. Ačiū.

A. KUBILIUS. Aš visiškai pritarčiau, ypač po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto praeitą savaitę padaryto sprendimo, kad tos nuostatos, kokias pasiūlė Vyriausybė, gali prieštarauti Konstitucijai. Ekonomikos komitete mes lyg ir bandėme rasti tokias formuluotes, kurios, mums atrodė, jau neprieštarauja. Tai mums atrodė. Aš tikrai nelaikau savęs dideliu autoritetu tokiu požiūriu. Manau, kad tikrai būtų labai gerai ir naudinga. Visos abejonės turi būti išsklaidytos, ar tai būtų susieta su Lietuvos teise, ar su europine teise, reikia tas abejones išsklaidyti panaudojant tuos mechanizmus, kurie yra. Jeigu yra abejonių dėl Europos teisės, vadinasi, kreipiamės į Europos Sąjungą, jeigu yra abejonių dėl Lietuvos teisės, kreipiamės į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų pasiteirauti tokio dalyko. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė tokią išvadą, kad kaip ir elektros tiltų projektų įgyvendinimas, priskyrimas nacionaliniam investuotojui ir pagal įstatymo raidę, ir pagal bendrą mūsų anksčiau parodytą valią ir supratimą, nepriklauso. Kaip jūs manytumėte spręsti šią problemą? Galbūt tiltai šiuo metu yra netgi svarbesni negu nauja atominė elektrinė, ypač žvelgiant į artimiausios trukmės elektros energetikos ir tiekimo saugumo situaciją. Kaip, jūs manytumėte, šį reikalą galima išspręsti? Ar vienam investuotojui priskirti, ar ieškoti kitų sprendimų?

A. KUBILIUS. Aš nelabai pritariau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl to, bet aš pasiūliau pataisą, ir Ekonomikos komitetas pritarė, kuri lyg ir išsprendžia tą prieštaravimą tarp Atominės elektrinės įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo. Šiuo atveju man pati logika būtų sunkiai suvokiama, nes aš žiūriu į visą šį projektą kaip į tai, kad dabartinė G. Kirkilo Vyriausybė lyg ir pripažįsta, kad A. Brazausko Vyriausybė, išskaidydama „Lietuvos energiją“ ir dalį jos privatizuodama, padarė klaidą, ir dabar yra grąžinama atgal į 2002 ar 2003 metų situaciją, tai yra sujungiama. Ne ieškoma kokio nors investuotojo, o yra sujungiamas visas elektros ūkis vėl į vieną konsoliduotą bendrovę. Tai konsoliduotai bendrovei tenka perimti ir tas pareigas, kurios dabar yra numatytos Elektros energijos įstatyme, kad tiltus tiesia perdavimo tinklai. Būtų keista galvoti, kad patronuojanti bendrovė nebūtų atsakinga už savo dukterinės įmonės perdavimo tinklų prievolę spręsti jungiamųjų tiltų statybą. Ir patronuojanti bendrovė turėtų vienaip ar kitaip dalyvauti, nors, be abejo, tiesioginę naštą ir tiesioginę atsakomybę prisiimtų dukterinė perdavimo tinklų bendrovė. Aš tikrai nustebčiau, jeigu staiga pasirodytų, kad nacionalinis investuotojas staiga pasidaro nebeatsakingas už tiltų statybą. Nes dabar į įstatymą pavyko sudėti visą sistemą, kad būtų ir atominė elektrinė, ir tiltai, ir visi kiti dalykai. Sistemos įgyvendinimą turi realizuoti nacionalinis investuotojas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis. Nematau. V. Bogušis. Prašom, kolega.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nutarimų projektai yra du ir jie yra labai panašūs dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su „NDX energija“ dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų, aš siūlyčiau iš esmės dabar pritarti, ką siūlė ponas A. Kubilius. Kai bus pateiktas Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nutarimas, jam irgi pritarti, negaišti daug laiko, sudaryti darbo grupę, kuri patobulintų, atsižvelgtų į Teisės departamento pastabas, ir, įtraukę į kitos arba šios savaitės darbotvarkę, mes galėtume priimti bendru sutarimu, tikiuosi.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E. Klumbys – kita nuomonė. Prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiame tekste aš matau defektų, tačiau nekalbėsiu prieš, nes suteiksiu žodį damai – gerbiamajai B. Vėsaitei, kuri pasakys savo mintis prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Klumbys dar kartą įrodė, kad yra itin galantiškas. Ačiū. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal A. Kubiliaus nutarimo projektą realiai derybos su „NDX energija“ turėtų baigtis po dvejų–trejų metų. Noriu pasakyti, kad tiek laiko mes neturime, nes mūsų tarptautiniai partneriai, t. y. latviai ir estai, spaudžia mus į kampą ir prašo kuo greičiau apsispręsti, nes jiems irgi reikia aiškumo. Po Ignalinos uždarymo jiems reikia žinoti, ar mes statome atominę, ar ne. Šitą gali patvirtinti ir mano kolega J. Juozapaitis. Jį ir mane Seimo valdybos sprendimu jūs buvote išsiuntę į pirmininkaujančios šalies Slovėnijos… į Europos ekonomikos komiteto pasitarimą. Jie sako vienareikšmiškai – pagaliau apsispręskite, ir su mumis jau kalba ultimatumų kalba. Mums maksimaliai duoda 9 arba 12 mėnesių. Pagal A. Kubiliaus nutarimą mes prarandame dar dvejus–trejus metus. Tokia yra realybė. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kolegos, registracija. Kolegos, dėmesio! (Balsai salėje) Gerai. Trumpoji registracija. Kolegos, prašom būti savo vietose ir prašome registruotis už save. Prašom registruotis.

Užsiregistravo jau 100 Seimo narių.

Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas tolesnes procedūras. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom grasiai neagituoti.

Už – 49, prieš – 26, susilaikė 21. Pritarta.

Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomų nereikia. Gerai. (Balsai salėje) Kolega A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pone posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes ir kolegė iš dešinės nespėjo užsiregistruoti. Vis dėlto pakartokime ir registraciją, ir balsavimą.

PIRMININKAS. Kolega E. Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, ir šioje pusėje yra tokių žmonių, kurie nespėjo užsiregistruoti. Aš nemanau… Yra aiškūs balsavimo rezultatai, nėra čia jokios tragedijos, pateikimo metu bus svarstymas ir tada išryškės pozicijos. Siūlau neaštrinti aistrų, tuo labiau kad dar yra keli svarbūs nutarimai, ir padėkime tašką.

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi ir vienoje, ir kitoje pusėje nesiregistravo, prašom registruotis. Daugiau jokių registracijų nebus. Kaip bus, taip bus. Pašom registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo jau daugiau – net 103 Seimo nariai.

Kolegos, prašome pasiruošti. Dar kartą balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradėsime tolesnes procedūras. Prašom balsuoti.

Už – 50, prieš – 24, susilaikė 28.

Dar kartą atiduodame tobulinti? Atiduodam tobulinti. (Balsai salėje) Atiduodam tobulinti. Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų atiduota tobulinti, – mygtukas „už“, atmesti – mygtukas „prieš“. Prašom. Skaičiuojame, vienas balsas nelemia. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje) Prašom balsuoti. Mygtukas „už“ – atiduodam tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmetimas.

Už – 60, prieš – 35. Atiduodam tobulinti.

Darbotvarkės 10d klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ dėl Nacionalinio investuotojo sukūrimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808A. Pranešėja – B. Vėsaitė. Prašom į tribūną. Kol B. Vėsaitė ateis, S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš tikrai rekomenduočiau dažniau pakelti akinius nuo popierių, nes jūs dirbate su Seimo nariais, ne tik su popieriais.

O dabar iš esmės. Aš primygtinai reikalauju jūsų, kaip posėdžio pirmininko, suorganizuoti Socialdemokratų partijai mokymus (ir frakcijai) atskirai, nes jokia kita frakcija tokių klaidų ir taip dažnai dėl balsavimo aparatūros nedaro, išskyrus šią frakciją. Jeigu suskaičiuotume per paskutiniąsias dvi savaites, tai bus lemiama persvara, turbūt 85%, prašymų persiregistruoti, perbalsuoti, dar ką nors padaryti, nes nespėjo, nesuprato, neišmoko, tik iš tos vienintelės frakcijos. Jeigu jie tokie bemoksliai, organizuokite jiems atskirus kursus, praktinius užsiėmimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi tai ir apie mane, aš pasistengsiu organizuoti, o kadangi Birutė neskuba, dabar jau kita priežastis, tai aš perskaitysiu vieną svarbų pareiškimą.

„Seimo Pirmininkui V. Muntianui, Seimo posėdžių sekretoriatui. Dėl R. Venclovo priėmimo į frakciją. Darbo partijos frakcija sutinka priimti Seimo narį R. Venclovą į Darbo partijos frakciją nuo šių metų sausio 29 dienos. Pasirašo frakcijos seniūnė V. Baltraitienė.“

Kolege gerbiamoji Vėsaite, prašom.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kad palengvinčiau jums gyvenimą, pranešu, kad atsiimu savo nutarimo dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų projektą.

PIRMININKAS. Aišku. Klausimas atsiimtas, vienu mažiau. Tai gal dar bus vienas atsiimtas? Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808(2). Z. Balčytis. Prašom. Tada darysim pertrauką. (Balsai salėje) Z. Balčytis. 10e klausimas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr. XP-2808(2A) (pateikimas)

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nemanau, kad čia dabar reikėtų atsiimti, nes iš tikrųjų lyg ir opozicinės, lyg ir pozicinės frakcijos ieškojo konsensuso, tačiau jau kaip ir mano užduotame klausime… buvo pateiktas Seimo nutarimas, kuris prieštaravo tam mūsų ankstesniam susitarimui. Mes dabar turime pateikę mūsų valdančiosios mažumos Seimo nutarimo projektą, kuriame kalbama apie pagrindinius saugiklius, kuriuos turėtų atlikti Vyriausybė, kad atominė elektrinė pirmiausia būtų pastatyta, kad jungtys su Lenkija ir Švedija taip pat būtų atliktos, taip pat, kad mūsų energetinė sistema būtų įjungta į europinę UCTE sistemą, ir daug kitų dalykų. Tikrai aš nenoriu taip ilgai ir emocingai kalbėti šia tema. Aš siūlau Seimo nariams apsispręsti balsuojant. Yra pateiktas mūsų projektas ir siūlau Seimo narius jį palaikyti.

PIRMININKAS. Minutėlę! Vis dėlto šeši Seimo nariai jus nori klausti.

Z. BALČYTIS. Prašom.

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis pratęsiamas, iki baigsim šį sunkų klausimą. Vakarinis posėdis prasidės šiek tiek vėliau, nes mums liko du nutarimai. Vienas dabar, o kitas yra kolegų liberalcentristų, nebent jie atsiims. Klausia R. Garbaravičius. Prašom.

R. GARBARAVIČIUS (TSF). Mano klausimas bus labai paprastas, nes į sudėtingesnius klausimus aš niekada negaunu atsakymo, apie vertinimus ir panašiai. Visą laiką remiamasi derybomis, kurios vyko tarp „NDX energija“ ir Vyriausybės. Ministras sakė, kad rezultatų nebuvo, kad derybinė grupė rezultatų nepasiekė. Iš esmės kokį veiksmą mes dabar bandome atlikti? Ar Seimas bando baigti derybas patvirtindamas rezultatus, nors tam jis neturi įgaliojimo, ar pritaria rezultatams, kuriems niekas nepritaria?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Procedūrinis klausimas. Toliau pirmininkaus A. Kubilius. Prašom.

Z. BALČYTIS. Iš tikrųjų birželio mėnesį buvo priimtas įstatymas, kuriame Vyriausybė įpareigota derėtis su tam tikru investuotoju, kuris yra mūsų energetinės sistemos sudėtinė dalis. Derybos įvyko ir yra tam tikras akcijų pasidalijimas. Taip pat Vyriausybė buvo įpareigota informuoti Seimą ir pateikti, Seimo manymu, reikalingus dokumentus arba kitą informaciją. Tam buvo sudaryta derybų grupė, į šią grupę taip pat buvo deleguoti kai kurie frakcijos nariai. Iš esmės visos frakcijos buvo retkarčiais informuojamos. Be to, Vyriausybė Ūkio ministerijai pateikė tam tikrus dokumentus, kuriuose atsispindėjo visi derybų rezultatai. Todėl šio nutarimo tikslas yra, kad Seimas, ko tikrai labai norėjo ir buvo labai daug diskusijų, būtų supažindintas ir kad jis pritartų. Todėl Seimo nutarimas ir yra pritarti esminiams derybų rezultatams, taip išreiškiant savo tam tikrą politinį apsisprendimą, kad atominė elektrinė Lietuvoje turėtų būti statoma.

PIRMININKAS (A. KUBILIUS). P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, prisipažinsiu atvirai. Aš nelabai suprantu, kokia yra jūsų nutarimo prasmė, nes nutarimo dalyje jūs pritarėte esminiams derybų rezultatams arba, kaip jūs sakote, nuostatoms ir vėliau pabrėžėte, jūsų manymu, penkis svarbius dalykus, kurie, mano manymu, visiškai nėra atspindėti tose derybų nuostatose. Kitaip tariant, derybos jau „nuėjo“, mes pritarėme ir dar pasakome, kad mums svarbus tas, anas ir trečias dalykas. Ar jums neatrodytų, gerbiamasis pranešėjau, kad, tarkim, 1 punktas turėtų virsti konkrečia įstatymo pataisa? Antras jūsų punktas lygiai taip pat. Trečias punktas galbūt galėjo būti nustatytas ir derybose, tose nuostatose, o apie ketvirtą ir penktą apskritai dabar dar anksti kalbėti, nes tos derybos neprasidėjo. Galbūt jos tiktai ir turi prasmę jūsų nutarime? Iš tikrųjų kokia prasmė, kai jūs kalbate taip labai išskydusiai ir apie skirtingus dalykus skirtinga kalba?

Z. BALČYTIS. Iš tikrųjų jūs turbūt pats esate gerai informuotas, kad buvo tam tikras susitarimas, kad tam tikras šio Seimo nutarimo nuostatas perkeltume į įstatymą. Tai buvo padaryta. Dar daugiau. įstatymo projekte buvo numatyta priimti sprendimą, kuris leistų pasiekti tikslą, kad nacionalinis investuotojas pirmiausia pastatytų elektrinę. Antra, kad ši pastatyta elektrinė ir nustatyta kaina būtų socialiai ir ekonomiškai teisinga, ir daug kitų dalykų. Jeigu bus priimtas įstatymas, aš manau, kad šiam Seimo nutarimui ateityje būtų galima ir nepritarti, tačiau aš ir mūsų pateiktų asmenų grupė nėra įsitikinusi, kad įstatymo projektui, dėl kurio buvo sutarta ir ką mes vakar svarstėme Ekonomikos komitete, Seimas gali pritarti. Aš manau, yra lengvesnis variantas, kai ir Seimas nėra taip labai įpareigojamas, kad jis pritartų visoms sutarties nuostatoms… pritartų tik esminiams derybų rezultatams.

PIRMININKAS. Toliau E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man visiškai nesuprantama logika. Jūs siūlote pritarti esminiams derybų rezultatams. Šios derybos, kiek mums žinoma, vyko pažeidžiant Seimo priimtą įstatymą, nes dėl to mūsų dar laukia įstatymo pakeitimas. Sakykite, ar jūs iš principo suprantate, ką siūlote, kad tie jūsų siūlomi rezultatai kol kas prieštarauja įstatymui? Kaip mes galime tokius dalykus tvirtinti?

Z. BALČYTIS. Nemanau, kad mūsų bendram tikslui prieštarauja tai, kad atominė elektrinė būtų statoma Lietuvoje ir jos statybos principai, ir visi kiti dalykai atitiktų mūsų strateginius tikslus. Šis Seimo nutarimas kaip tik, manau, atitinka tą nuostatą, jeigu toms įstatymo nuostatoms, kurios šiandien yra projekte, Seimas nepritartų. Jeigu pritartų, aišku, kad įstatymas yra kur kas tvirtesnis ir labiau įpareigojantis dalykas. Todėl aš manau, kad dėl šio Seimo nutarimo svarstymo ar priėmimo stadijoje dar būtų galima diskutuoti.

PIRMININKAS. S. Girdauskas.

S. GIRDAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės jūs į daug klausimų jau atsakėte. Tiesiog dar kartą norėjau kaip pasiūlymą, kad galbūt nutarime nereikėtų teikti tos dalies, t. y. pritarti esminėms deryboms. O visi kiti punktai, aš manau, tikrai yra numatyti ir jiems pritarta Ekonomikos komitete. Tiesiog tai yra pasikartojimas.

Z. BALČYTIS. Labai ačiū. Seimas iš tikrųjų buvo labai suinteresuotas, kad būtų supažindinta su visa derybų eiga, su rezultatais ir kad būtų pritarta esminiams derybų rezultatams. Taip buvo tuo metu, kai šis Seimo nutarimo projektas buvo rengiamas. Tai buvo pagrindinė Seimo valia ir čia ji yra atspindėta. Aišku, po pateikimo atsižvelgiant į tai, kad jau tam tikras laikotarpis yra praėjęs ir yra rasti tam tikri sutarimai, galbūt ir šį punktą ateityje būtų galima taisyti, bet taisymas, kaip žinote, turi atitikti Seimo statuto nuostatas.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs per kažkelintą atsakymą mėginate įteikti Seimui, kad tikslas pateisina priemones. Priemonės yra visiškai neteisėtos, ką jūs rašote. Rašote pritarti derybų rezultatams. Ar derybos baigtos? Paprastai derybos baigiasi kokiu nors pasirašytu dokumentu. Ar jums teko matyti tokį dokumentą? Abi pusės neigia, kad jokio parašo niekur nėra padėjusios, o jeigu tai padarytų, juos reikėtų teisti, nes jų parašai prieštarautų dabar galiojančiam įstatymui. Ką jūs siūlote Seimui? Šis jūsų pateikimas yra neteisėtas, beprasmis ir ne laiku, nes tai, kas ten surašyta, prieštarauja dabar galiojantiems įstatymams. Arba atsiimkite šį projektą (čia mano klausimas, ar jūs su tuo sutinkate), arba teikite jį tada, kai bus pakeistas įstatymas. Ir derybų pusinis, sakykim, rezultatas bent iš dalies atitiks Seimo priimtą įstatymą. Bent vieną pusę atitiks. Kokia jūsų nuomonė?

Z. BALČYTIS. Taip, ačiū. Iš tikrųjų yra Teisės departamento išvados, kuriose nėra tokių griežtų vertinimų, kokius jūs čia nuolat mėgstate išsakyti. Čia yra tam tikrų Seimo narių grupė, kuri pateikė Seimo nutarimą, ir aš esu įpareigotas tą Seimo nutarimą pateikti, tą ir darau pagal Seimo statutą. Kalbama apie tai, kad kiekvienas Seimo narys gali turėti savo asmeninę nuomonę ir pagal savo sąžinę ir mandatą elgtis. Todėl aš ir pateikiau šį nutarimą tokį, kokį mes iš tikrųjų tuo metu buvom užregistravę, prieš tam tikrus procesus, dėl kurių mes čia iš tikrųjų ieškojome bendro susitarimo ir konsensuso. Todėl po pateikimo, kaip ir minėjau, kiekvienas dokumentas, taip pat ir prieš tai pristatytas gerbiamojo A. Kubiliaus, gali būti pakoreguotas.

PIRMININKAS. P. Vilkas, paskutinis.

P. VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu, ką reiškia pritarti esminėms derybų nuostatoms, jeigu jūs po to sakote, kad mes kartu pritariame investuotojo sukūrimo rezultatams, ir įstatams, ir sutarčiai. Vadinasi, mes pritariame viskam. Kokios čia gali būti esminės? (…) su sutartimi, su įstatais ir t. t., tai mes viskam pritariame. Čia jokių esminių nėra. Ar ne taip?

Z. BALČYTIS. Iš tikrųjų, jeigu Seime bus priimtas įstatymas ir jeigu Seimas dar turės noro pritarti esminėms derybų nuostatoms, šis punktas kaip tik ir toliau išliks. Dar tada pagal šį Seimo nutarimą mums reikės priimti atitinkamą sprendimą, ir tiek, daugiau nieko.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. J. Veselka nori kalbėti už. Prašom. J. Veselka dėl nutarimo, kurį ką tik pateikė ponas Z. Balčytis. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano požiūriu, jeigu mes norime tą atominę elektrinę statyti kaip konkurentišką, gaminančią elektros energiją, visi pagrindiniai principai turi būti įrašyti į įstatymą. Dabar nežinau, kam įstatymui rūtų vainikėliai. Bet, kita vertus, ir rūtų vainikėlių prasmę suprantu. Kadangi socialdemokratų didelė dalis nepasitiki G.Kirkilo Vyriausybe ir mano, kad jie nesugeba gerai susiderėti ir parengti įstatymą, kuris būtų priimtinas daugumai tiek Seime, tiek Lietuvos žmonių, todėl reikalingas pradurtas rūtų vainikėlis. Jeigu kam patinka už šį rūtų vainikėlį balsuoti, o juo pridengti blogą įstatymą, aš siūlau ir balsuoti.

PIRMININKAS. Ir R. Garbaravičius nori kalbėti prieš.

R. GARBARAVIČIUS. Tiesiog man iš tikrųjų nesmagu kalbėti, nes kartojasi, kartojasi, niekas nė nebando išgirsti. Mes iš tikrųjų bandom pritarti neaišku kam, į esminius klausimus taip ir neatsakoma. Aišku, galima tokį šydą paleisti. Mes kalbam apie viena. Visi puikiai supranta, kad iš esmės mes paleidžiam mechanizmą, ir įvyksta tai, ką mes sunkiai įsivaizduojam, apie ką diskutuojam, ką vis nukeliame, bet šitokiais sprendimais mes tą mechanizmą paleidžiame. Taigi gerai pagalvokite. Mes „nenusiplauname“, mes tiktai prisiimame kaip Seimas papildomą atsakomybę, kad palaiminome užsimerkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai ir buvo visos kalbos dėl motyvų. Apsispręskime balsuodami, ar pritariam po pateikimo. Prašom registruotis. Registruojamės ir apsispręsim balsuodami, ar pritariam nutarimo projektui, kurį pateikė Z. Balčytis.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 38, susilaikė 19. Seimas nenori pritarti nacionalinio investuotojo formavimo rezultatams. Gerbiamieji kolegos, taigi nutarimui po pateikimo nėra pritarta. Dabar sprendžiam, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Taigi be diskusijų, be papildomos registracijos, kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš, ir viskas. Taigi alternatyvus balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 52, prieš – 42. Taigi bus tobulinamas. Prašom sudaryti redakcinę grupę. Frakcijų atstovai ir… (Balsai salėje) Prašom tobulinti. Taip, gerai, iniciatoriai patobulins ir ieškos geresnio sprendimo. Šiuo momentu, dar kartą noriu priminti, Seimas nenori pritarti nacionalinio investuotojo formavimo rezultatams.

Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos“ projektas Nr. XP-2808(3A) (pateikimas)

Lieka paskutinis nutarimų klausimas – Seimo nutarimas „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos“. Teikėjai – keletas Liberalcentristų frakcijos narių. Pranešėjas – R. Šukys, taip? Prašom.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašyčiau pritarti mūsų teikiamam nutarimo projektui. Šį nutarimo projektą parengti paskatino tokios priežastys. Įstatymo projektu dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, t. y. dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo, siūlomas nustatyti nacionalinio investuotojo veiklos tikslas – socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams – neatitinka pirminio nacionalinio investuotojo sukūrimo tikslo, t. y. garantuoti Lietuvos Respublikos vartotojams elektros energijos patikimą tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, įgyvendinti elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą, bei nėra numatyta aiški situacija, kaip bus pastatyta atominė elektrinė ir kokiais terminais. Taip pat sutartyse dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo numatytas nelabai aiškus nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmas. Kadangi visiškai kitaip, nei reglamentuoja įstatymas, leidžiama neproporcingai turimam akcijų skaičiui turėti valdymo svertus valdyboje, manyčiau, dėl to Seimas turėtų labai aiškiai pasisakyti ir sutikti su tokiu valdymo mechanizmu arba nesutikti.

Nėra numatyta būtina nacionalinio investuotojo parlamentinės kontrolės galimybė, nes iš esmės Seimas, pritardamas įstatymo pataisoms, realiai ateityje nebegalės daryti jokios įtakos ir jokios parlamentinės kontrolės tolesniems procesams ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamas pagrindinis tikslas – pastatyti atominę elektrinę ir aprūpinti Lietuvos Respublikos vartotojus elektros energija už pagrįstą kainą.

Atsižvelgdamas į tai taip pat Seimas… kad nebuvo oficialiai paklausta Valstybės saugumo departamento nuomonės. Tai, kad derybinėje grupėje dalyvavo vienas pareigūnas, nieko nereiškia. Tai nėra institucijos išvada. Aš bijau, kad ateityje mes sužinosime daug įdomių dalykų, ir paaiškės, kad tas pareigūnas neatstovavo visam Valstybės saugumo departamentui ir jis ten atliko tik stebėtojo funkcijas.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kas skaitė medžiagą Seimo raštinėje, ten labai aišku – jie buvo kviestiniai asmenys, t. y. stebėtojai. Ne derybininkai, ne derybų komisijos nariai, bet stebėtojai. Tas pats ir su Valstybės kontrole. Valstybės kontrolė Vyriausybei lapkričio 18 d. buvo pateikusi pažymą, kurioje aiškiai identifikavo ydingumą Rytų skirstomųjų tinklų, VST ir „Lietuvos energijos“ įvertinimo, kas iš esmės nulėmė proporcijas, kuriomis buvo apsispręsta paskirstyti nacionalinio investuotojo akcijas. Todėl manyčiau, kad Valstybės kontrolės išvada taip pat turėtų būti. Aišku, pasigendama ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl šio įstatymo ir pataisų antikorupcinio vertinimo. Mes dėl daug paprastesnių dalykų nuolat kreipiamės ir prašome, bet šiuo atveju neturime. Taip pat negauta ir Konkurencijos tarybos išvada, nors pagal įstatymą jie būtų įpareigoti tiek Vyriausybei, tiek Seimui dėl įstatymų projektų teikti tokias išvadas.

Taip pat yra keliamos abejonės, kad šis įstatymo projektas, kuris Vyriausybės pateiktas ir kol kas Seimo nepataisytas, iš esmės neatitinka ir prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai imant, Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, kur yra pasakyta: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Šio straipsnio 5 dalis skelbia: „Valstybė gina vartotojo interesus.“ Įstatymo nuostatos apie jokį vartotojo interesų gynimą nekalba.

Taip pat darytina išvada, kad nacionalinis investuotojas buvo sukurtas atsižvelgiant į tai, kad privatus investuotojas buvo pasirinktas be konkurso, prieš tai abejotinai įvertinus Vakarų skirstomuosius tinklus, leidus juos privatizuoti, išskaidžius ir skelbiant, kad to reikalauja Europos Sąjunga, o dabar mes darome priešingą veiksmą ir aiškiname, kad Europos Sąjunga to nedraudžia, kad tai bus naudinga Lietuvos interesams.

Todėl nutarimu siūloma pasiūlyti atsiimti įstatymų projektus, sutvarkyti juos, suredaguoti pagal Seime pareikštas pastabas, grįžti su įstatymais ir su nauja aiškia Vyriausybės derybine pozicija į Seimą ir taip išspręsti tuos klausimus – paneigti visas keliamas abejones. Manyčiau, turėtų būti užtikrintas ir nešališkas atstovavimas derybų grupėje. Jeigu mes pažiūrėtume, kas atstovavo, kas dalyvavo, mes galėtume daryti išvadą, kad arba visų politinių jėgų atstovai turi stebėti derybas, arba ten neturėtų būti politinių partijų atstovų apskritai. Šiandien nenoriu vardyti, bet buvo atstovaujama vienai opozicinei Seimo partijai, aišku, dalyvavo ir valdančiosios mažumos derybininkai. Kitom partijom nebuvo sudaryta galimybė, tarp jų Liberalų ir centro sąjungai. Aš nesakau, kad to reikėtų, bet jeigu jau nedalyvauja bent viena, tada negali dalyvauti ir kitos. Priešingu atveju, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie dalyvavo derybose ir laiku Seimo neinformavo apie ten vykstančius procesus, apie tai, kaip yra deramasi.

Manyčiau, Seimas, įvertindamas projekto reikšmę Lietuvos strateginiams interesams ateityje, vartotojų interesams, šiuo konkrečiu atveju turi ryžtis prisiimti atsakomybę ir pritarti arba nepritarti naujiems derybų rezultatams, su kuriais Vyriausybė grįžtų į Seimą, su naujomis įstatymo pataisomis, su naujais derybų rezultatais. Tuomet Seimas galėtų atsakingai svarstyti ir prisiimti tą atsakomybę. Šiandien viso to nėra. Todėl prašyčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. 11 Seimo narių. Pirmasis – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, prisimenu, kai 2000 metų birželį buvo teikiamas įstatymo projektas suskaldyti „Lietuvos energiją“, tą jūs minėjote, aš jau tada prašiau pateikti tuos Europos Komisijos dokumentus, kur reikalaujama suskaldyti ir atskirti gamintoją nuo perdavėjo. Deja, taip ir nebuvo rasta. Pasirodo, nebuvo tokių.

Dabar jau yra aišku, kad, ko gero, 2009 ar 2010 metais bus griežta europinė direktyva, kad atskirtume gamintoją nuo skirstytojo. Kaip atrodys, jūsų nuomone, šis įstatymas teisiškai, kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, o mūsų bus padarytas atvirkščias veiksmas, sujungtas gamintojas su skirstytoju?

R. ŠUKYS. Atsakau į jūsų klausimą. Manyčiau, ateityje, nepasiekę jokių tikslų nei dėl jungčių statymo, nei juo labiau dėl naujos atominės elektrinės, vėl skaidysime. Ir skaidysime kitais principais vėl kokio nors privataus investuotojo, nebūtinai to paties, naudai.

Dėl to 2000 metų proceso, kurį jūs minėjote. Aš pats asmeniškai tuo metu dirbau Vyriausybėje. Puikiai pamenu Ūkio ministerijos argumentus, kuriuos jūs minėjote, kad Europos Sąjungos direktyvos reikalauja išskaidyti. Tas įstatymo projektas buvo rengiamas Vyriausybės dar man ten dirbant. Tiesa, jis į Seimą pateko ir Seime buvo priimtas jau man nebedirbant Vyriausybėje. Aš galiu daryti tik prielaidą, kad visa tai galbūt buvo pridengiama kažkokiais Europos Sąjungos projektais, kad suskaidžius būtų privatizuota gabalais. O dabar nuspręsta dar paprasčiau – privatizavo vieną dalį, vargu ar teisingai įvertinus, paskui iš kažkur paaiškėjo, kad ta dalis yra keturis kartus brangesnė, o dabar visa likusi energetinė sistema atiduodama sujungiant ją ir jau nesistengiant privatizuoti. Jeigu jau buvo tokia nuostata, reikėtų, matyt, privatizuoti iki galo, tuomet tegul daro, ką nori, įvykdę visus strateginius reikalavimus dėl nacionalinio saugumo, tie privatūs investuotojai.

Šiandien, man atrodo, situacija visiškai nesuprantama, kaip elgiasi Lietuva su energetiniu sektoriumi, atrodo, ji nelogiška ir nenuosekli.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis. Nėra. Tada klausia H. Žukauskas.

H. ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai logikos ir nuoseklumo trūksta. Iš esmės mes svarstome Atominės elektrinės įstatymo pataisas, bet, kita vertus, mes svarstome ir sutarčių tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ susitarimus. Niekaip nesuprantu, kur čia yra logika? Jeigu mes kalbame apie atominės elektrinės statybą, tai ir sutartyse tas turi būti numatyta, kad svarbiausia yra pastatyti atominę elektrinę, ne akcijų, ne pelno turėjimas, bet svarbiausia pastatyti atominę elektrinę. Kiek suprantu, jūsų nutarimo projekte ir bandoma grįžti prie to, bet tai yra trečia alternatyva. Kiek būnu Seime, aš dar nematęs, kad įstatymui būtų trys alternatyvos.

Kaip jūs manote, šiuo metu atmetėme dvi alternatyvas, atmetėme įstatymo nuostatų projektus, jeigu ir jūsų nutarimui bus nepritarta, kaip tada Lietuva, kaip mes turėsime elgtis Seime?

R. ŠUKYS. Matyt, kiekviena frakcija, kiekvienas Seimo narys elgsis pagal duotą priesaiką Konstitucijai ir pagal savo sąžinę, aš tikiuosi. Dėl to, kokia yra situacija su Atominės elektrinės įstatymu, tai čia, reikia pripažinti, gerbiamieji kolegos, jūs teisingai pasakėte, kad šiandien Atominės elektrinės įstatymo pavadinimas viso labo yra skambi deklaracija. Įstatymas iš esmės nereguliuoja atominės elektrinės nei statybos, nei įmonės, kuri atliks projekto įgyvendinimo bendrovės kartu su latviais, estais, lenkais ir Lietuvos investuotojais jų santykių ir kūrimo principu labai nedaug… Ten bent dar yra saugiklis, kad ateis su sutarčių projektais steigimo projekto įgyvendinimo bendrovės, bet dabar mes kalbame iš esmės ir įstatymą transformuojame jau nebe į Atominės elektrinės įstatymą, o į nacionalinio investuotojo sukūrimo, valdymo ir to sukūrimo pasekmių įstatymą. Čia problema yra ta, kad iš pat pradžių padaryta metodinė klaida. Atominės elektrinės įstatymas turėjo būti atskiras, nacionalinio investuotojo įstatymas turėjo būti atskiras. Tada mes šiandien nediskutuotume tomis temomis, kai prisidengiame atomine elektrine, o iš esmės kalbame tik apie tai, už kiek, kokiom proporcijom perduoti privačiam investuotojui Lietuvos energetikos sistemos, visos energetikos sistemos, valdymą į vienas rankas.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite suabejoti jūsų nuoširdumu, tiksliau, jūsų frakcijos politine laikysena svarstant šį klausimą. Netgi šiandien, kai buvo svarstomi labai panašūs klausimai, susiję su nacionalinio investuotojo derybų rezultatais, buvo visiška tyla arba nepritarimas iš jūsų pusės. Vėlgi leiskite priminti jums vieną dalyką, kad jūsų frakcija nepritarė, kad Seimas būtų ne tik informuojamas, bet ir spręstų šiuos klausimus. Taip pat ir jūsų dviejų ministrų laikysena Ministrų kabinete, svarstant šiuos klausimus, leidžia labai abejoti nuoširdumu ir suinteresuotu dalyvavimu sprendžiant šį klausimą. Bet tegul tai pasilieka jūsų politinės sąžinės dalyku. Aš noriu paklausti jūsų dėl antro punkto, ką jūs siūlote. Tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais? Ar jūs manote, kad „NDX energija“ yra tik vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo reikia tęsti derybas, ar jūs jau turite sąrašą kitų strateginių partnerių? Gal jūs galėtumėte išaiškinkite prasmę savo antro pasiūlymo?

R. ŠUKYS. Kurį punktą omeny, gerbiamasis kolega, jūs turite?

P. AUŠTREVIČIUS. Antrąjį.

R. ŠUKYS. Antrąjį nutariamosios dalies? (Balsas salėje: „Būtent taip.“) Čia kalbama apie nacionalinio investuotojo strateginius partnerius, o tai reiškia – Latvija, Estija, Lenkija. Tai aš turiu omeny, nes nacionalinio investuotojo strateginiai partneriai bus tie, su kuo bus kuriama bendrovė projektui įgyvendinti. Čia tai turima omeny. Kitas dalykas dėl abejonių. Tai aš jūsų nuoširdumu, tiesą sakant, dar labiau abejoju. O aš balsavau pagal savo sąžinę ir jūs nereikškite viešai savo abejonių man, kai jūs jas galite pareikšti, jeigu norite, tiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip balsavo. Taigi ne vietoj jūsų pastabos man.

PIRMININKAS. K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų grupės parengtas nutarimas iš tikrųjų yra dar vienas gelbėjimosi ratas norint apsaugoti nuo neigiamų padarinių, jei mes priimsime tokį įstatymą, kokį dabar stumia kairioji pusė. Tačiau, aš manau, mes galėjome iš esmės pataisyti visus reikalus, jeigu būtume pritarę K. Čilinsko įstatymui. Kad ir kaip būtų gaila, deja, iš jūsų frakcijos jūs balsavote tik vienas. Čia, aišku, kiekvienas balsuoja laisvai, bet jei būtų buvęs rimtesnis palaikymas, mes galbūt dabar galėtume kalbėti apie būtent naują kokybišką įstatymą.

R. ŠUKYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija, jeigu pažiūrėsite statistiką, balsavo šimtu procentų už jūsų teikiamą įstatymą. Taip, ne visi žmonės balsavo, dėl kokių priežasčių jie, matyt, paaiškins patys, ne vienas aš balsavau, o du frakcijos nariai balsavo už jūsų teikiamą įstatymą. Deja, jam nebuvo pritarta, bet nereikėtų dabar ieškoti vienos kurios nors frakcijos, kodėl nebuvo pritarta ir kodėl pritrūko balsų. Aš lygiai taip pat galėčiau suskaičiuoti, kiek kitų frakcijos narių nedalyvavo arba turėjo kitokią nuomonę, bet tokią teisę nustato Konstitucija, kaip jūs žinote. Todėl, matyt, ne tai yra pagrindinis dalykas. Pagrindinis dalykas yra iš esmės teisingai jūsų klausimu suformuluotas, kad Seimas turėjo galimybę grįžti prie konstitucinių nuostatų šito klausimo sprendimo, prie Konstitucijoje įtvirtintų principų šito klausimo sprendimo. Aš visiškai pritariu K. Čilinsko pateiktam projektui kaip vieninteliam šiandien Seime svarstytam ir apskritai svarstytam, Konstitucijos nuostatas atitinkančiam projektui. Todėl aš ir balsavau už.

PIRMININKAS. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš skaitau pirmą šitą punktą, na, jau galutinio nutarimo, kur yra tokia redakcija: „Atsiimti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą atominės elektrinės įstatymą.“ Bet jeigu tas atsiimamas, tai pasilieka anas, kuris buvo birželio mėnesį priimtas, o jame taip pat yra įteisinta „NDX energija“, išskyrus tuos tiltus. Tai vis dėlto jūs apskritai norite, kad būtų ir anas, ir šitas atsiimtas, ar tik šitas, kur dabar svarstome.

Ir antras klausimas būtų dėl derybų su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais, tai yra su latviais, estais ir lenkais. Bet Seimas dėl lenkų, estų ir latvių dalyvavimo apskritai jokių pastabų nepareiškė. Antra, labai realu, kad estai ir lenkai nedalyvaus. Tai ką čia mes tęsime derybas, ką mes pareikšime, kai nieko nėra pasirašyta, nei pradėtos derybos su lenkais, estais, latviais. Tai ką mes ten darysime?

R. ŠUKYS. Į antrąją dalį jūsų klausimo pasakysiu, kad, kiek aš žinau, lenkai dar nepasirašė ir ten yra dar apie ką kalbėti ir galima kalbėti. Aš manau, kad kuo daugiau strateginių partnerių dalyvaus ir bus aiškumas, kas iš tiesų dalyvauja, tai leistų mums aiškiau apsispręsti, su kokia dalimi ir su kokia verte reikia ateiti į atominės elektrinės statybos projektą Lietuvai. Šiandien mes to nežinome. Kai mes nežinome, mes galbūt kuriame nacionalinį investuotoją konsoliduodami kapitalą ir priimdami per didelį kiekį Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų ir suteikdami mažąjį kontrolinį paketą visiškai nepagrįstai. Jūs ekonomistas ir geriau už mane suprantate tuos dalykus.

Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies, dėl atsiėmimo. Aišku, atsiimti priimto įstatymo nebegalima. Jį galima ginčyti Konstituciniame Teisme arba pakeisti Seime. Kolega P.Gražulis šiandien jį siūlė pripažinti negaliojančiu, bet aš manyčiau, kad ano įstatymo, tiksliau, galiojančio įstatymo principas, bazė buvo kitokia. Ten buvo numatyta „Lietuvos energijos“ pagrindu visa tai daryti. Ten nebuvo pasakyta, kad reikia atiduoti 38% akcijų. Čia turėjom sužinoti vertinimą, turėjom sužinoti, kiek Lietuva turi įdėti į atominės elektrinės statybą, ir tik tuomet spręsti, ar Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos yra vertos daugiau negu trečdalio nacionalinio investuotojo ir ar reikia atiduoti valdymo svertus. Privatus investuotojas pareiškė iniciatyvą, tai turėjo būti svarstoma. Viskas buvo apsvarstyta, susitarta, susiderėta, Seimas pastatytas prieš faktą. Manau, ydingai yra įgyvendintas ir anas įstatymas. Net jeigu laikytume, kad jisai buvo įgyvendintas. Manyčiau, kad jis iš viso nebuvo įgyvendintas, nes nueita visiškai kitu keliu. Jeigu žiūrėtume dokumentus, jau spalio 15 d. derybų grupė sužinojo, kad privatus investuotojas nesutinka kurti nacionalinio investuotojo „Lietuvos energijos“ pagrindu ir siūlo kurti patronuojančią bendrovę. Manau, iš karto derybininkai turėjo kreiptis į Seimą ir Vyriausybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Gerbiamieji kolegos, toliau kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar pritariam šiam nutarimui po pateikimo? E. Klumbys nori kalbėti už. Prašom.

E. KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis R.Šukys, man regis, labai tiksliai sudėjo visus taškus, kodėl reikia balsuoti už šitą nutarimo projektą. Aš tikiuosi, kad jūs išgirdote tuos argumentus. Pirmiausia tai, kad derybinė grupė, o po to ir Vyriausybė iš esmės pažeidė birželio mėnesį priimtą Atominės elektrinės įstatymą. Jie derėjosi ne naudodamiesi įstatymu, o eidami jų pačių pasirinktu keliu. Mes nebe pirmą kartą sukamės šitoje košėje ir bandome vienaip ar kitaip išspręsti šitą rebusą, kurį pirmiausia sukūrė ūkio ministras ir premjeras. Iš tikrųjų, priimdami, pritardami dabar šitam nutarimo projektui, mes ištaisytumėm tas klaidas ir galėtume išeiti į naujas starto pozicijas, kalbant ir apie privataus kapitalo dalį, ir apie kitas dalis, kurias reikėtų apibrėžti.

Antras dalykas dėl Seimo narių dalyvavimo. Jeigu Teisės departamentas rašo, kad ne visai gerai, kad bus Seimo narių, tai aš noriu pasakyti, kad ir šitoje derybų grupėje buvo Seimo narys, kiek aš žinau. Jo buvimas pagal Teisės departamento išvadą kelia labai didelių abejonių dėl šitos komisijos darbo konstitucingumo. Taigi aš siūlau balsuoti už šitą nutarimo projektą ir kuo skubiausiai jį priimti.

PIRMININKAS. Z. Balčytis. Prieš.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, noriu perduoti savo žodį ūkio ministrui Vytui Navickui.

PIRMININKAS. Prašom. Ministras V. Navickas.

V. NAVICKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas R. Šukio ir jo kolegų Seimo nutarimas tikrai vertas dėmesio, nes jame atkreipiamas dėmesys į nacionalinio investuotojo sukūrimo klausimą ir atominės elektrinės statybos klausimus, tačiau jo turinys yra tiek nelogiškas, kad Seimo Teisės departamentas dėl dviejų puslapių Seimo nutarimo projekto pateikė keturis puslapius pastabų, iš esmės kiekvienam dėstomosios dalies teiginiui, taip pat ir nutariamosios arba siūlomosios dalies teiginiui. Juk čia ir Seimo nariai klausdami netgi nesuprato, kokį įstatymą Vyriausybė turi atsiimti, o kad teisiškai to neįmanoma padaryti, rašo Teisės departamentas. Skaitant antrą nutarimo punktą čia iš viso neįmanoma normaliai suprasti, apie ką yra kalbama. Vyriausybei yra siūloma tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo, kurio dar nėra sukurta, strateginiais partneriais, atsižvelgiant į Seimo išdėstytas pastabas. Tai yra kiek Seime buvo išsakyta ir surašyta pastabų, mes, kaip aš suprantu, turėtume aptarti su lenkais, latviais ir estais. Iš viso neįmanomi dalykai surašyti. Siūlau tam nepritarti ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Prašome registruotis. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, balsuoja už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už – 44, prieš – 20, susilaikė 33. Nutarimo projektui nėra pritarta. Galime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos – R. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes visi matėme, kaip ponas A. Bosas balsavo už nesamą narį, kuris yra prie D. Mikutienės. (Balsai salėje) Ir dabar dega tas pats signalas. Buvo perspėtas, bet jis vis tiek tą patį darė. Manau, kad visi balsavimai yra negaliojantys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teisinga pastaba. Dar kartą registruojamės. Balsuosime dar kartą. Prašau nesielgti netinkamai. (Balsai salėje) Taip, prašome Darbo partijos frakciją dar kartą pakartoti savo balsavimą. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dar kartą dėl Seimo nutarimo projekto.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas pritaria pateikimui, prašome balsuoti už.

Už – 44, prieš – 17, susilaikė 35. Nutarimui nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad nutarimas būtų grąžintas tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmestas, balsuoja prieš.

Už – 55, prieš – 38. Grąžintas tobulinti.

Gerbiamieji kolegos, dar yra šansų buldozerius sustabdyti, bet nedaug.

J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš paklausiau, kaip vyko diskusijos dėl paskutinio nutarimo, dėl kurio ūkio ministras pareiškė, kad tas nutarimo projektas maždaug neturi vidinės logikos, yra prieštaringas. Todėl galvoju, kas čia yra per koalicija, kurios vienas iš partnerių net logiškai parengti nutarimo projekto negali. Tada, neduok Dieve, kad tik jūs nestatytumėte atominės elektrinės, nes nespėsite pastatyti, ir ji susprogs. Negalima tokiai kolizijai leisti daryti tokio svarbaus darbo! Ačiū.

PIRMININKAS. P. Gražulis. Paskutinė replika. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atrodo, visą dieną prakalbėjom, pravargom, o rezultatas niekinis. Visi projektai išmintingi, protingi, ypač mano, yra atmesti. Man atrodo, kad vis dėlto šiandien Lietuvą valdo ne Seimas, o trigalvis slibinas ir jo užhipnotizuoti Seimo nariai. Turime tai pripažinti. Reikia apgailestauti. Ką darysi? Tokia yra situacija. Bet, man atrodo, vis dėlto po Seimo rinkimų ateis į valdžią „Tvarka ir teisingumas“ ir padarys tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tvarkos. Siūlau baigti rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15.45 valandos.


*Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas