Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
LR Seimo posėdžių stenogramos
 
  2008 m. vasario 1 d. LR Seimo posėdžio stenograma

2008 02 01

Šešiasdešimt trečiasis (384) nenumatytas posėdis

2008 m. vasario 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. PEKELIŪNAS

<...>

PIRMININKAS (V. MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Valdybos pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū.

Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2799(3*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Pereiname prie darbotvarkės klausimų. Darbotvarkės 1-2a klausimas – Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2799(4). Priėmimas.

Prašom, B. Vėsaitė – Ekonomikos komiteto pirmininkė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas kaip ir kiekvieną dieną šią savaitę vėl rinkosi į savo posėdį ryte ir apsvarstė du gautus pasiūlymus, t. y. Seimo nario J. Razmos ir Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Prašom dėl Teisės departamento pastabų.

B. VĖSAITĖ. Dėl Teisės departamento pastabų. Komitetas pritarė Teisės departamento pirmai pastabai ir 1 straipsniu pakeitė keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies… jį išdėstant taip: „Valstybių elektros perdavimo sistema ir elektros energijos vidaus rinka.“ Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu.

Taip pat komitetas pritarė Teisės departamento antrai pastabai ir 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus išdėstė (skaitau punktą, kuris atsiduria vietoj „Europos Sąjungos elektros energetikos sistemų operatorių sąjungoms“, jis dabar skamba taip): „Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungai“, toliau („UCTE bei Šiaurės šalių perdavimo sistemos operatorių organizacijai NORDEL“). Tiesą sakant, techninio pobūdžio pataisos.

Taip pat komitetas pritarė Teisės departamento trečiai pastabai išbraukti žodį „visateise“, sprendimas priimtas bendru sutarimu.

Komitetas nepritarė Teisės departamento ketvirtai pastabai. Balsavimas vyko bendru sutarimu, o komentaras būtų toks: pagal projekto 8 straipsnio 4 dalies 6 punktą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus turi atitikti ne tik atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai, t. y. strateginiai partneriai, o atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalyviai. Tai yra platesnė sąvoka, apimanti ir galimus rangovus, ir įrangos tiekėjus, ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie įstatymo… Prašom tęsti.

B. VĖSAITĖ. Dar ne viskas. Taip pat komitetas pritarė penktai Teisės departamento pastabai dėl 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 7 punkto išbraukimo. Balsavimas vyko bendru sutarimu.

Komitetas nepritarė šeštai Teisės departamento pastabai, o komentaras būtų toks. 2003 m. direktyva 54/EB reglamentuoja gamybos pajėgumų plėtros tvarką, kuri netaikoma statant elektros jungtis, nes tai nėra gamybos pajėgumai. Taip pat direktyva nenumato, kad elektros jungtys turi būti statomos kokia nors kita specifine tvarka, ne privačios iniciatyvos pagrindu. Valstybės inicijuojamų konkursų tvarka numatyta tik gamybos pajėgumams, elektrinių statybai, todėl jungtys tiesiamos tik privačios iniciatyvos tvarka. Be to, šiai daliai yra pateikta nauja J. Sabatausko, ministro V. Navicko ir B. Vėsaitės pataisa, kuri dar minimizuoja galimą prieštaravimą Konstitucijai. Taip pat komitetas pritarė septintajai Teisės departamento pastabai, 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose vietoj skaičiaus „1/2“ įrašyti skaičius „2/3“ ir 6 dalyje po žodžių „sudarančias daugiau kaip“ vietoj skaičiaus „1/2“ įrašyti „2/3“. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Taip pat komitetas pritarė ir aštuntajai Teisės departamento pastabai. 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje vietoj santrumpos „Akcinė bendrovė“, t. y. AB, įrašyti žodžius „Akcinės bendrovės“, taip pat techninis pataisymas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Pritarė komitetas ir devintajai Teisės departamento pastabai. 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „Šis įstatymas nesuteikia nacionalinio investuotojo bendrovei išskirtinių teisių kitų asmenų atžvilgiu įgyvendinti šiame straipsnyje nurodytų Lietuvos Respublikos energetikos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis statybos projektu.“ Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Ir komitetas nepritarė dešimtajai Teisės departamento pastabai. Balsavimas – bendru sutarimu. Komentaras yra toks: keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalis leidžia įgyvendinti visus nacionalinio investuotojo sukūrimo etapus, nelaukiant, kol bus priimtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas. Priešingu atveju, net ir priėmus Atominės elektrinės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymą, negalima būtų didinti nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo ir valstybei įnešti į AB „Lietuvos energija“ akcijas, nes pagal dabar galiojantį Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą AB „Lietuvos energija“ valstybei turi tiesiogiai priklausyti daugiau kaip 51% akcijų. Tai yra visos Teisės departamento išvados. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

B. VĖSAITĖ. Pirmininke, J. Razmos pataisos.

PIRMININKAS. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio, bazinio 8 straipsnio papildymo 3 ir 4 dalimi, yra kolegos J. Razmos pasiūlymas. Prašom, kolega, pateikti savo pasiūlymą.

J. RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, kai pildėm 8 straipsnį, tikrai buvo persistengta ir įrašyti du propagandinio pobūdžio punktai. Vienas iš jų yra abejotinas ir teisine konstitucine prasme. Aš turiu galvoje 7 punktą, į kurį atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas ir kuris sako, kad būtent šios įmonės dividendai būtų išskirtinai įrašyti valstybės biudžeto eilutėje. Negalima tokių išskirtinių dalykų numatyti vienai įmonei, kiek biudžete bus numatyta dividendų visų valstybės kontroliuojamų įmonių, tiek ir šitos.

8 punktas yra visiškai propagandinis, juo sakoma, kad steigiama bendrovė „Nacionalinis investuotojas“ turi tapti visais atžvilgiais geriausia elektros energetikos bendrove Baltijos regione. Nėra apibrėžta, ką reiškia geriausia, ir tai, be abejo, yra neteisinė sąvoka. Aš siūlau visa tai išbraukti ir propagandinius dalykus palikti savo kalboms.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, komiteto nuomonė.

B. VĖSAITĖ. Komitetas pritarė J. Razmos pirmajam pasiūlymui išbraukti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktus. Noriu pakomentuoti, kad šiuos pasiūlymus į įstatymo projektą pasiūlė būtent ponas A. Kubilius. Bet atsižvelgiant į tai, kad Teisės departamentas būtent 7 daliai irgi turėjo pastabų, nes tai irgi galėtų prieštarauti galiojantiems įstatymams, tai komitetas apsisprendė būtent išbraukti ir 7 dalį, ir 8 deklaratyvią dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti J. Razmos pasiūlymui, kuriam pritarė Ekonomikos komitetas? Ačiū.

Tuomet ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo 1 straipsniui? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Ačiū.

Įstatymo 2 straipsnis. J. Razmos pasiūlymas. Prašom.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai labai daug ginčijomės ankstesnėje stadijoje dėl to nacionalinio investuotojo veiklos tikslo. Kad ir kaip būtų gaila, 10 straipsnio 1 dalyje yra likę, kad veiklos tikslas yra siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams. Tai aš siūlau, kad čia nesiginčytume, tiesiog šitą straipsnio dalį, kur kalbama apie veiklos tikslą, išvis išbraukti, nes apibūdinant nacionalinį investuotoją prie sąvokos tai yra šiek tiek pasakyta, o čia, man atrodo, tikrai nereikia papildomai akcentuoti to abejotino veiklos tikslo, kuris tada tampa aukštesnis už tuos mūsų numatytus įsivaizdavimus, kad investuotojas statys atominę elektrinę ir jungtis, nes tada Vyriausybė susidera, kad tai yra įmanoma, jeigu neprieštarauja veiklos tikslui, būtent naudos siekimui. Taigi kviečiu išbraukti ir nesiginčyti dėl to tikslo vienokio ar kitokio turinio.

PIRMININKAS. Prašom, komiteto nuomonė.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos antrajam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 7, susilaikiusių nebuvo. Norėtume paaiškinti, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcinės bendrovės yra privatūs juridiniai asmenys, siekiantys naudos sau ir savo dalyviams. (J. Razma: „Taip, tai kam dar rašyti, jeigu yra…“) Dar norėčiau pažymėti, kad siekdami naudos sau visų pirma siekia naudos valstybei. Atsižvelgiant į tai, aprašant nacionalinio investuotojo pagrindinius uždavinius, tikslinga numatyti ir veiklos tikslą.

PIRMININKAS. Taip. Prašom, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Nuomonė, palaikanti pasiūlymą. Kolega S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos, aš manau, jūs labai įdėmiai klausėte, ką sakė pranešėja. Jinai patvirtino, kad šitie žodžiai yra įrašyti Akcinių bendrovių įstatyme, yra įrašyti kodekse, ir jų įrašymas čia jau būtų sviestas sviestuotas. Taip kalbėdama lyg ir prieš, jinai pati patvirtino, kad J. Razma yra teisus. Kadangi tai jau yra įrašyta kituose įstatymuose, kuriais visi operavo čia savo kalbose, būtent Akcinių bendrovių įstatyme ir kodekse, tai čia rašyti dar kartą tą patį, kai įrašyta kodeksuose, tikrai nėra jokios prasmės. Būtų trumpesnis, aiškesnis tekstas, nes viską, kuo turi užsiimti akcinė bendrovė, reikėtų surašyti į įstatymą, nes, kaip aš suprantu, nacionalinis investuotojas negalės veikti kitaip, negu vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymu. Tai arba perrašykime visą Akcinių bendrovių įstatymą į pirmą punktą, arba nieko iš jo neperrašinėkime. J. Razmos pasiūlymas ir turi štai tokią esminę mintį. Aš manau, Ekonomikos komitetas ir pirmininkė tai suprato ir savo kalboje, nors kalbėdama prieš, vis dėlto pasisakė už. Pasitikrinkite dar kartą savo stenogramą, ponia pirmininke, tikrai taip buvo. Aš manau, kad kolegos taip pat palaikys J. Razmą ir neperrašinės jau priimtų įstatymų nuostatų į kitus įstatymus, paskui į trečius, į ketvirtus. Nes jeigu mes ką nors keisime, vėl susidursime su bėda, kad reikės 50 lydimųjų įstatymų dėl vieno kokio nors žodelio pakeitimo. Atsisakykime tokios praktikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors kalbėti prieš J. Razmos pasiūlymą? Prašom registruotis ir apsispręsti balsuojant dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.

Už – 39, prieš – 33, susilaikė 30. Nepritarta kolegos J. Razmos pasiūlymui.

Kitas pasiūlymas 2 straipsniui kolegų V. Navicko, J. Sabatausko ir B. Vėsaitės. Kuris teikia pasiūlymą? Prašau. Kolega J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip minėjo Ekonomikos komiteto pirmininkė, pagal Teisės departamento 6 pastabą dėl atitikties Europos Bendrijos direktyvai, kur pasakyta, kad atominės elektrinės statyba turi būti atskirta nuo jungčių ta prasme, kad atominės elektrinės statybai taikoma leidimų sistema, o jungtims taikoma kitokia tvarka. Skaitau galutinę Teisės departamento rezoliucinę pastabą, kad atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina taip, kad privati iniciatyva būtų siejama tik su dalyvavimo atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimo… Ši pataisa, kurią mes teikiame, būtų korektiška ir visiškai atitiktų Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nuomonės neišreiškė, nes pataisa buvo įregistruota po komiteto posėdžio. Bet tai yra visiškai statutiška, nes klausimas svarstomas ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Prašau. Kolega P. Gražulis, nuomonė už. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisa, kuriai pritarsime, neišspręs visiškai problemos. Ar yra didelis skirtumas, ar statyti jungtis Lietuvos energetinėje sistemoje? Juk „Lietuvos energija“ priklauso nacionaliniam investuotojui. „Lietuvos energijos“ tas pats savininkas yra nacionalinis investuotojas. Tai koks skirtumas, kurioje rankoje, bet vis tiek yra mano, vis tiek išlieka tas monopolis. Čia yra savotiškas apgaudinėjimas Seimo narių ir bandymas pasakyti, kad bus išvengta ir bus suderinta su Europos teisės departamentu. Kadangi nėra kitokio pasiūlymo, o tik toks, kuris faktiškai nesiskiria nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tai aš nežinau, kaip balsuoti, ar pritarti tokiam sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Aš ne dėl to.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Garbaravičius. Ne. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl… Prašau. Dėl vedimo tvarkos – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone Pirmininke. Aš manau, kad Seimas negali svarstyti pataisų, kurių nėra apsvarstęs pagrindinis komitetas. Tą iš tribūnos konstatavo pati komiteto pirmininkė. Aš manau, kad improvizuotai teikti savo asmeninę nuomonę kaip neva komiteto nuomonę yra nekorektiška. Jeigu manote, kad šita pataisa yra svarbi, komitetas bent trumpai turi susirinkti ir priimti išvadą.

PIRMININKAS. Kolegos, mes dabar svarstome ypatingos skubos tvarka ir čia galioja tik vienas apribojimas, kad visi pasiūlymai turi būti pateikti ne vėliau kaip 1 val. iki priėmimo. Prašau. Kolega J. Razma.

J. RAZMA. Jūs pats nusprendėte, kad vienas straipsnis yra viršesnis už kitą, nes 155 straipsnio 5 dalyje aš nematau jokių išlygų. Ir yra pasakyta, jeigu gauta naujų pataisų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, daroma ne trumpesnė kaip 24 valandų projekto priėmimo pertrauka, per kurią pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai bei Teisės departamento išvada dėl jų. Tai vienas momentas.

Kitas momentas, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad svarstant bet kurį įstatymą galioja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Nežinau, ar jūs ėmėtės kokių nors priemonių, ar atkreipėte Seimo narių dėmesį, kad šiuo atveju jie irgi vengtų interesų konflikto, nes priimdami įstatymą mes susiduriame su žinomos verslo grupės interesais. Taigi tie Seimo nariai, kurie patys per savo verslą ar per darbą turi tiesioginių kontaktų su tos didžios verslo grupės įmonėmis… Pavyzdžiui, vieno Seimo nario žmona eina vadovaujančias pareigas „Eurovaistinėje“, kiti tiekia prekes „Maximos“ prekybos tinklui. Ar tokiu atveju tie Seimo nariai neturėtų nusišalinti? Čia, mano supratimu, gali būti interesų konfliktas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 164 straipsnis, 4 punktas: „Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, 155 straipsnio reikalavimai netaikomi.“ Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti, nors svarstant šitą įstatymą dėl galimo interesų konflikto jau buvo ne vieną kartą priminta, bet dar kartą dėkoju J. Razmai, dar kartą primenu dėl galimo interesų konflikto.

Kolegos, išklausėme nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo V. Navicko, J. Sabatausko ir B. Vėsaitės pasiūlymui. (Balsai salėje) Registracija buvo. Prašom. Dar kartą registruojamės.

Ačiū. Prašom balsuojant apsispręsti dėl V. Navicko, J. Sabatausko ir B. Vėsaitės pasiūlymo.

Už – 57, prieš – 5, susilaikė 34. Taigi B. Vėsaitės, J. Sabatausko ir V. Navicko pasiūlymui yra pritarta.

Prašom, gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo 2 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS. Dėkui. Mielieji kolegos, aš norėčiau išsiaiškinti tik vieną dalyką. Pirmininkė iš tribūnos pasakė, kad, priėmus šias pataisas, bus kažkoks švelnesnis prieštaravimas Konstitucijai. Jau tada aš nieko nebesuprantu. Mano galva ir mano manymu, arba yra prieštaravimas Konstitucijai, arba nėra. Seimas – ne ta vieta, kurioje galėtų būti sprendžiama… Na, žinote, čia šiaip sau, šiek tiek prieštarauja, bet nekreipkime dėmesio. Taip elgtis negalime. Aš labai prašyčiau šią frazę ir atitikties Konstitucijai klausimą… Vis dėlto mes turime savo struktūras, turime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, turime Teisės departamentą, turime net ir jo pirmininką, bet pirmininkas nėra visas komitetas. Prašyčiau atsakyti Seimui iš esmės. Balsuoti, pačiai pirmininkei iškėlus tokią abejonę, yra tiesiog nepadoru. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė dėl įstatymo 2 straipsnio. Kiek supratau, J. Sabatauskas – nuomonė prieš. Prašom.

J. SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime Statuto reikalavimus. Jeigu Teisės departamentas pareiškia pastabą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, iškart iškyla pareiga Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti ir pateikti preliminarią išvadą. Tačiau Teisės departamentas pareiškė pastabą dėl Europos bendrijos direktyvos. Šiuo atveju mano, ministro V. Navicko ir B. Vėsaitės siūlymas pašalina prieštaravimą direktyvai. Jūs ką tik tam pritarėte. Tačiau noriu priminti, kad vakar buvo mano analogiškas siūlymas, tik jis buvo iš dviejų dalių. Antroji dalis šiandien buvo realiai pakartota. Taigi vakar jūs balsavote už, šiandien kažkodėl abejojate, aš turiu omeny tuos, kurie ką tik išreiškė abejones. Todėl nepainiokime žanrų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Veselka. Prašom. Nuomonė prieš.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau J. Sabatausko nepainioti žanrų. Jūsų formuluotė iš esmės nieko nekeičia, tik ant to paties smirdančio daikto uždeda rūtų vainikėlį ir sako: taip pat statant Elektros energijos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tarp jų ir jungtis. Todėl, gerbiamasis… Jeigu imsime Teisės departamento pastabą, tai joje aiškiai sakoma, kad šios nuostatos, kurias jūs minėjote, – Lietuvos, Europos Sąjungos ir visos – tik naujosios atominės elektrinės statybai ir negali būti taikomos elektros energetikos sistemos jungtims, o ši jūsų nuostata prieštarauja. Todėl, gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti prieš, nes ši jų nuostata nepašalina prieštaravimų. Gerbiamoji B. Vėsaitė tribūnoje teisingai pasakė: iš dalies sumažina prieštaravimą. O iš dalies Konstitucija negali būti – arba yra, arba nėra. Bet jis išlieka, nors ir iš dalies. Todėl gerai supraskite, kad jeigu jūs balsuojate už, tai išlieka prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Čilinskas – dėl vedimo tvarkos, taip?

K. ČILINSKAS (TSF). Tam balsavimui negali būti suteiktas statusas, kad čia balsuojama, jog būtų pašalinti prieštaravimai Konstitucijai, kurie yra išvadose. Pats pagrindinis prieštaravimas Konstitucijai yra nurodytas tas, kad viena ši įmonė iš viso negalėjo ateiti į šį procesą, o įstatyme taip bus parašyta. Įstatyme paliekama ši viena įmonė, privatus asmuo, ir išlieka pats pagrindinis prieštaravimas, o užglaistyti kokį nors švelnų dalyką… Tokio statuso šiam balsavimui negalima suteikti, todėl yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad prieštarauja Konstitucijai. Seimo Pirmininkas iš viso neturėjo teisės teikti svarstyti šioje salėje tą įstatymą, taip reikalauja Statutas, todėl visa kita čia yra neteisėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo 2 straipsniui. Prašom registruotis. Atsiprašau, stabdome balsavimą. Registracija. Prašom kolegą J. Razmą pateikti savo antrąjį pasiūlymą.

J. RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, kviečiu būti jus labiau susikaupusį ir nepraleisti atskirų pasiūlymų.

Mano kitas pasiūlymas yra šio straipsnio 2 daliai. Aš siūlau grįžti prie jau mūsų svarstytos idėjos, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti ne 51% nacionalinio investuotojo akcijų, o du trečdaliai. Atkreipčiau dėmesį, kad nacionalinis investuotojas per antrinę įmonę įsigyja labai strateginį objektą – perdavimo tinklus. Jeigu mes šį mūsų nacionalinį investuotoją lyginame su kitų šalių panašiomis integruotomis bendrovės, tai ne vienu atveju perdavimo tinklai ten būna ne perduoti, o palikti kaip valstybės nuosavybė. Pavyzdžiui, mūsų ne kartą minėtas ČEZ`as savo perdavimo tinklų iš viso neturi. Todėl aš siūlyčiau tokiu atveju, jeigu čia yra perdavimo tinklas, neįsileisti privatininko, turinčio blokuojantį paketą, o tik turintį mažesnę dalį, tuo labiau kad nė vienoje Europos integruotoje bendrovėje, kur dalyvauja privatus kapitalas, nėra, kaip mūsų atveju, kad tas privatus kapitalas būtų vienos akcininkų grupės rankose. Tai yra unikalus atvejis, todėl ta blokavimo galimybė tampa ypač reikšminga. Nes jeigu bus daug privačių akcininkų, be abejo, įsivaizduoti, kad jie susitars ir naudos blokavimą, būtų ne taip paprasta. Todėl aš kviečiu čia įrašyti du trečdalius. Jeigu viskas gerai klostysis, galbūt ateityje mes galėsime tą skaičių labiau liberalizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. B. Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos trečiajam pasiūlymui. Kontrolinio akcijų paketo visiškai pakanka, kad valstybė nacionalinio investuotojo bendrovėje turėtų lemiamą įtaką visais esminiais klausimais, įskaitant ir klausimus, susijusius su atominės elektrinės, elektros jungčių projektų įgyvendinimo bendrovių steigimu ir investavimu į jų kapitalą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų. P. Gražulis – nuomonė už. Prašom.

P. GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ši pataisa užregistruota visose įstatymo stadijose: pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijoje. Tai viena iš esminių pataisų. Faktiškai negalima pažeisti Konstitucijos ir koncentruoti rinkos vienose rankose. Tai šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Tokiu atveju, jeigu savininkas turės ne daugiau kaip vieną trečdalį akcijų, mes iš dalies išvengsime netgi šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Pamirštame net ir tai, kad nacionalinis investuotojas buvo parinktas pažeidžiant Konstituciją, be konkurso, pažeidžiant įstatymus. Aš manau, kad taip šiurkščiai pažeisti mūsų priimtų įstatymų ir Konstitucijos negalime. Tuo labiau kad privatus kapitalas sieks tik vieno ir vienintelio dalyko, kaip ir parašėte įstatyme, – pelno. Jeigu bus priimti kitokie sprendimai, jis blokuos tuos sprendimus. Gerbiamieji Seimo nariai, bent jau priėmimo stadijoje atsipeikėkite ir paremkite šią įstatymo pataisą. Išsitraukite iš ausų ir iš akių išsikrapštykite tuos eurus, mąstykime logiškai ir tarnaukime žmogui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš šį pasiūlymą – kolega… Nėra? Tuomet balsuojant prašome apsispręsti dėl pritarimo šiam pasiūlymui. Prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo J.Razmos pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)

Už – 42, prieš – 28, susilaikė 25. Kolegos J. Razmos pasiūlymui nepritarta.

Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš pasinaudosiu replikos teise po balsavimo ir priminsiu vieną dalyką, ką jums kelis kartus sakiau, bet jūs niekaip nenorite išgirsti. Kol kas iš Valstybės saugumo departamento šiuo klausimu mes turime tik vieną dokumentą, kuriame aiškiai pasakyta, juodu ant balto parašyta ir departamento vadovų pasirašyta, kad saugu bus, ginant Lietuvos valstybės interesus ir nacionalinio saugumo interesus, tik tada, kai 67 %, arba du trečdaliai, akcijų bus valstybės rankose. Jokio kito dokumento, keičiančio šią nuomonę, iš Valstybės saugumo departamento mes negavome. Po visokių svarstymų, visokių argumentacijų net ir šiandien nesame gavę. Aš manau, jie viską girdi, kas čia vyksta. Jeigu jie yra pakeitę savo nuomonę, galėjo per tas keletą dešimčių valandų Seimui ir poniai B.Vėsaitei, ir mūsų komitetui atnešti kitą pažymą su kitokiais argumentais. Jie, viską girdėdami, jos neneša. Man tai įrodo, kad jų nuomonė nekinta, ji yra argumentuota, pagrįsta ir parašyta su įsitikinimu. Mielieji kolegos, jeigu dabar kas nors atsitiks, tie, kurie balsavo už 51 %, atsiminkite kai kurias bylas teismuose. Taip, bus konkretus dokumentas ir kuo jūs įrodysite, kad jūs nedirbote prieš Lietuvos Respubliką? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl įstatymo 2 straipsnio su apsvarstytais pasiūlymais. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? (Balsai salėje) Negalime. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom registruotis. Ačiū. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo 2 straipsniui.

Už – 54, prieš – 35, susilaikė 5. Įstatymo 2 straipsnis priimtas.

Dėl įstatymo 3 straipsnio kolegos J. Razmos pasiūlymai. Prašom kolegą J. Razmą pateikti savo pasiūlymą.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti po vieną pasiūlymą, nes jie turi skirtingą turinį. Pirmasis siūlymas dėl 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Aš siūlau, kad, derėdamasi su privatininku – VST kontrolinių akcijų paketų turėtoju, Vyriausybė pageidautų, kad į nacionalinį investuotoją įeitų tik 67 % jų akcijų, o ne visi 95 % ar 96 %. Nes dviejų trečdalių patekimas nacionaliniam investuotojui užtikrina visišką kontrolę, bet, deja, kiek žinau, ūkio ministras, kaip vyriausiasis derybininkas, net nebandė taip derėtis, o iš karto privatininkams dosniai pasiūlė, kad nacionaliniam investuotojui būtų per 34%.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom B. Vėsaitę komentuoti.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos ketvirtajam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 7, susilaikiusių nebuvo. Komitetas mano, kad nacionaliniam investuotojui nenaudinga, kad į kapitalą būtų investuoti 67 %, o ne 97,1 % akcijų, nes tokiu atveju jam reikėtų Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka teikti privalomą pasiūlymą ir 20,1 % akcijų iš „NDX“ būtų privalu išpirkti pinigais. Manome, kad tokios perspektyvos nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl J. Razmos pataisos. Kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jūs gerai įsigilinkite į Ekonomikos komiteto pirmininkės pasakytus žodžius, kad valstybei turėti 67 % nenaudinga. Aš nesuprantu. Kadangi tai turėtų būti komercinis projektas, komercinis projektas turi būti pelningas projektas ir kuo daugiau akcijų turi pelningame projekte, tuo daugiau gauni dividendų ir kitos naudos. Komiteto pirmininkė sako, kad valstybei būtų nenaudinga. Vadinasi, projektas yra nuostolingas. Tai kam valstybei reikia tų beveik 63 %, jeigu jis nuostolingas? Jeigu energetikos projektas nuostolingas, tai visos ekonomikos konkurentiškumas bus mažinamas, nedarbas, emigracija. Ar jūs girdite, ką aiškina komiteto pirmininkė, gal ji šį kartą jums pasakė tiesą? Prašyčiau palaikyti pasiūlymą J.Razmos, kuris bando šio kataklizmo išvengti.

B. VĖSAITĖ. Siūlyčiau neklaidinti Seimo narių.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Nėra. Prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl kolegos pasiūlymo. (Balsai salėje) Prašom pakartoti trumpą registraciją. Prašom balsuojant apsispręsti dėl kolegos J. Razmos pasiūlymo.

Už – 37, prieš – 31, susilaikė 21. Nepritarta kolegos J. Razmos pasiūlymui.

Prašom teikti kitą pasiūlymą. Kolega J. Razma.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, vėlgi aš grįžtu prie tų idėjų, kurios jau buvo šiek tiek svarstytos ankstesnėse stadijose. Siūlau, kad mes šiame įstatyme įsipareigotume, kad būtų privalu Vyriausybei gauti Seimo pritarimą tiems svarbiausiems derybiniams susitarimams su VST kontrolinio akcijų paketo turėtoju. Ne tik pritarimą Seimo nutarimu, bet aš pabrėžtinai siūlau, kad tas pritarimas būtų įforminamas Seimo įstatymu su, kaip žinome, galimybe ir Prezidentui dalyvauti tame procese. Aš manau, kad iš tikrųjų čia kalbame apie 7 ar daugiau milijardų. Kai sprendėme „Mažeikių naftos“ akcijų reikalus, sumos buvo kur kas mažesnės ir mes numatėme, kad Seimas turi aprobuoti Vyriausybės parengtus susitarimus ir kitus dokumentus. Kodėl čia to nenumatyti? Kodėl nenorima prisiimti atsakomybės Seime? Tuo labiau kad dabar nežinome, kaip Vyriausybėje tie susitarimai, kuriuos čia dabar matome, gali pasikeisti po to, kai mes priimsime šį įstatymą ir Vyriausybė vėl neišvengiamai prie pokalbių su privatininku kažkiek turės grįžti. Aš siūlau nebijoti prisiimti įsipareigojimų ir atsakomybės sau.

PIRMININKAS. Prašom, kolege.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos penktajam pasiūlymui ir noriu priminti kolegoms, kad Seimas vakar nepritarė analogiškiems kitų Seimo narių pasiūlymams. Be to, abejotina, kad sandorio pritarimo forma galėtų būti įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš nesuprantu, kodėl valdančioji dabar susiformavusi dauguma, kurią šiuo įstatymu remia darbo partijos, kodėl jie bijo Vyriausybės susitarimų tvirtinti Seime? Nejaugi jie nepasitiki savo Vyriausybe? Nejaugi mato, kad tokia trapi jų dauguma, kad gali nepatvirtinti Vyriausybės susiderėtų sąlygų? Aš manau, jeigu jūs šiandien turite tvirtą daugumą parduodami energetiškai Lietuvos valstybę, aš manau, jūs turėsite tą daugumą ir tvirtindami tą pardavimą, ir prisiimkite galutinai atsakomybę. Turėkite, vyrai, drąsos ir nenumeskite tautos pardavimo, Lietuvos energetikos okupacijos atsakomybės kokiai nors Vyriausybei. Patys prisiimkite ir įtvirtinkite galutinę tautos energetinę okupaciją čia, Seime. Ko jūs bijote, man pasakykite? Todėl siūlau būti visiems drąsiems ir iš principo pritarti šiam nutarimui, J. Razmos siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė… Nėra. Jūs norite dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos.

R. J. DAGYS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, man apribota konstitucinė teisė išreikšti valią, nes sugedo technika ir iš mano pultelio galima tiktai vienodai balsuoti – už viską neigiamai. Turėtumėte kaip nors išspręsti šią problemą – arba stebėti mano ranką, ar kaip nors, nes kitaip aš negaliu pasakyti savo valios.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Stebėsime jūsų ranką.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl kolegos J. Razmos pasiūlymo. Jau pastebėjome jūsų ranką.

Už – 38, įskaitant kolegą R. Dagį, prieš – 28, susilaikė 24. Nepritarta pasiūlymui.

Prašom pateikti kitą pasiūlymą. Kolega J. Razma.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką, aš kartu pateikiu šeštą ir septintą pasiūlymus, nes jie yra susiję turiniu. Aš vėlgi siūlau grįžti prie 2/3 ir bent jau šiuose straipsniuose fiksuoti, kad valstybė turi 2/3 išlaikyti. Čia, Pirmininke, jus bandė išgąsdinti, kad tokiu atveju VST akcijų savininkai galės reikalauti privalomai išpirkti likusias akcijas. Taip, tai galiotų, jeigu derybose nebūtų suderėta, kad jie atsisako tų reikalavimų. Taigi vykdant derybas galima bandyti susiderėti, kad jie tokio reikalavimo neteiktų, ir tai nebus jokia problema. Jeigu jie norės dalyvauti, o jie sakė, kad juos tenkina akcijų skaičius nuo 0% iki 49%, tik kažkodėl ministras dosniai pradėjo siūlyti iš karto 34%, aš manau, tuos dalykus tikrai dar reikės aiškintis, kodėl toks ministro dosnumas. Galbūt siūloma speciali komisija čia padės atsakyti į tuos klausimus. Vis dėlto aš siūlau fiksuoti, kaip minėjau, tuos 2/3, išlaikomus nacionalinio investuotojo akcijų, valstybės rankose.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 2/3 jau buvo balsavimas ir buvo jūsų pasiūlymas.

J. RAZMA. Taip, bet čia yra kituose straipsniuose. (Balsai salėje) Balsuoti vis tiek reikia. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kaip dabar, kolega…

J.RAZMA. Čia yra atskiri pasiūlymai, jūs turite balsuoti.

PIRMININKAS. Atskiri pasiūlymai. Prašo dėl tų pasiūlymų apsispręsti. Kolegos, prašom dar kartą tada registruotis… (Balsai salėje) Taigi jau buvo klausimai… Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S. PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gaila, kad ką tik pakeitėte ekraną. Ekrane buvo matoma, kad galima užsirašyti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Buvo vienas paveikslėlis. Mano ekrane ir kolegų ekranuose buvo visiškai kitas paveikslėlis ir užsirašyti nebuvo galima. Prašom nesijuokti. Tai atsitinka kodėl? Tai atsitinka todėl, kad žmogus yra užsirašęs kalbėti dėl pirmosios teikiamos pataisos, tas nėra atnaujinama po kalbėjimo dėl tos pataisos, o tie sąrašai laikomi dėl visų pataisų. Tai prašau normaliai elgtis su elektronine balsavimo sistema ir dėl kalbėjimo dėl motyvų po kiekvienos pataisos atnaujinti užsirašymą. To reikalauja Statutas. Jeigu aš užsirašiau antras, sakykim, o P. Gražulis pirmas, tai per visą įstatymo svarstymą, nori jis ar nenori, privalomai yra verčiamas kalbėti, nes jis lyg ir yra užsirašęs. Taip neturėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl J. Razmos pasiūlymų, prašom, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip, tuoj P. Gražulis kalbės dėl balsavimo motyvų.

S. PEČELIŪNAS. Aš dabar užsirašiau dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas užsirašė pirmas. Dar dėl vedimo tvarkos – V. Bogušis. Prašau.

V. BOGUŠIS (LCSF). Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad mes vėl pažeidžiame Statutą. Šio klausimo laikas pasibaigė. Pagal darbotvarkę, kurią mes garbingai patvirtinome, numatytos labai svarbios procedūros – turi prisiekti ministrai. Kiek aš matau, yra ir gėlės, kurios jau vysta. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, būkit malonus ir nepažeidinėkit Seimo statuto. Dirbkim taip, kaip mums nustato tvarką mūsų priimtas Seimo statutas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad jūs rytiniame posėdyje sutarėte, jog baigiate šį klausimą, priimate sprendimą šiuo klausimu, tada bus visi kiti darbotvarkės klausimai. Prašau, S. Pečeliūnas dėl balsavimo motyvų.

S. PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar laikrodis jau čia rodo visiškas nesąmones, bet gal mes minutes susiskaičiuosime.

Mielieji kolegos, man atrodo, kolega Jurgis elgiasi labai teisingai. Yra Saugumo departamento pažymos nuostata, kurioje parašyta, kad valstybei turi priklausyti 67%, jokių kitų dokumentų Seimas neturi. Arba paskelbkime, kad Valstybės saugumo departamentas yra nekompetentingas, jį reikia reorganizuoti, išvaikyti ir rinkti naujus specialistus. Tokiu savo balsavimu mes reiškiam nepasitikėjimą Valstybės saugumo departamentu ir jų parašyta pažyma. Kitokių pažymų mes neturime.

Taigi, mielieji ponai, tiek, kiek kartų reikės, tiek kartų mes ginsime savo kompetentingų institucijų kompetentingą nuomonę, kai klausimas yra labai svarbus – nacionaliniai saugumo interesai. Mielieji kolegos, dar kartą primenu jūsų atsakomybę už tokio elgesio pasekmes. Ačiū už jūsų kantrybę ir prašau jūsų elgtis čia atsakingai, o ne taip, kaip kas nors nori.

Prisiminkite ir Konstituciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Ačiū. Prašom balsuojant apsispręsti dėl kolegos J. Razmos 6 ir 7 pasiūlymų.

Už – 39, prieš – 28, susilaikė 31. 40 – už, prieš – 28, 31 susilaikė. Pasiūlymams nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo 3 straipsnio priėmimo. Prašom, dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Yra. Kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tik noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra visiškai toks pat, koks buvo priimtas anksčiau. Jokių papildomų pakoregavimų nėra. Todėl tie, kurie girdi argumentus ir juos sugeba suprasti, balsuokite prieš. Kuriems jau kiti dalykai daro poveikį, tie balsuokite už. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo 3 straipsnio priėmimo.

Už – 62, prieš – 39, susilaikė 2. Taigi įstatymo 3 straipsnis priimtas. Prašom teikti 8 pasiūlymą. Kolega J. Razma. Prašom.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau patikslinti preambulę ir sąžiningai joje pasakyti rinkėjams, ką iš tikrųjų mes čia darom. Tikrai nekorektiška rašyti, kad šiuo įstatymu mes įgyvendinam Nacionalinę energetikos strategiją. Joje nėra numatyta tokių integruotų bendrovių kūrimo. Ir mūsų sprendimas, deja, neatitinka Europos Sąjungos energetikos politikos strategijos. Todėl aš ir siūlau vienoje vietoje įrašyti, kad Seimas, nepaisydamas Europos Sąjungos energetikos politikos strategijos skaidyti (…) integruotas energetikos bendroves ir siekio liberalizuoti šį sektorių, priima šį įstatymą. Kartu sąžiningai pasakyti, kad mes šiuo įstatymu siekiam padidinti VST kontrolinio akcijų paketo turėtojo akcijų vertę ir sudaryti jiems išskirtines sąlygas dalyvauti įgyvendinant svarbiausius valstybės energetikos projektus, t. y. vienai bendrovei sudarom šias privilegijuotas išimtines sąlygas. Tai ir bus mūsų sumanymo esmė, ką mes čia darom.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau komentuoti.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos aštuntajam siūlymui. Manome, kad, nepaisant jūsų originalių siūlymų, įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir nesuteikia išskirtinių teisių tam tikriems asmenims.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo. Nėra.

J. VESELKA. Yra, yra.

PIRMININKAS. Yra. Kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad kai 2000 m. buvo pradėtas restruktūrizuoti energetikos ūkis, jau buvo, taip sakant, dar nepriėmus direktyvos, pradėta restruktūrizuoti, sąmoningai suvokiant ir parduodant VST keturis kartus pigiau, negu iš tikrųjų buvo jų kaina. Po to, kai jie įsigijo, tie savininkai vieninteliai parenkami ir ne konkurso būdu įtraukiami kaip strateginiai nacionalinio investuotojo partneriai. Todėl J. Razmos pasiūlymas, kad nepaisymas Europos Sąjungos energetikos politikos atspindi realią tikrovę, jeigu mes esame realistai, o ne tie, kurie visiems bloga daro, tai… Todėl antra. Antra, iš tikrųjų jau VST vien dėl dalyvavimo nacionaliniame investuotojuje nemažai uždirbo ir toliau jų akcijų vertė didės. Todėl prašau pritarti tiems pasiūlymams, nes jie atspindi realią valdančiųjų veiklą, kuri prieštarauja pačios Europos dabar svarstomiems principams ir taip pat tarnauja vienai VST.

Dar noriu priminti, kad nei latviai, nei estai, nei lenkai neišskaidė energetinės sistemos. Jeigu jūs būtumėte paklausę, ką aš kalbėjau 2000 metais, ir mūsų energetika nebūtų išskaidyta, mes šiandien jau seniai būtume pradėję statyti naują jėgainę. Jokių problemų nebūtų. Bet visiems tiems, kas sąmoningai skaidėte, dalijote, o dabar vėl norite žaisti žaidimus, Seimo opozicinė dalis ir priešinasi. Todėl siūlau palaikyti J. Razmos pasiūlymus, nors jie ir yra įdomūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami dėl kolegos pasiūlymų.

Už – 40, prieš – 41, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo 4 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Negalime. Prašom dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos ar dėl balsavimo motyvų?

R. J. DAGYS. Dėl vedimo tvarkos, Pirmininke. Šiuo atveju vėl mano balsas rodomas neigiamas. Jūs pripliusavote prie teigiamų, bet neigiamų nepašalinote. Ar aš turėsiu konstitucinę teisę išreikšti valią taip, kaip aš noriu? Galime padaryti pertrauką ir sutvarkyti tą pultelį arba kur nors kitur. Dabar balsavimai ties riba, kažkaip neaišku, kur man…

PIRMININKAS. Mes įvertinome jūsų balsą.

R. J. DAGYS. Tada reikia atimti iš neigiamų, nes neigiamas mano dega.

PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Nėra? (Balsai salėje) Prašom. Nė vienas neužsirašė.

P. GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, baigėsi paskutinės įstatymo pataisos, priėmimas. Nepaisant to, kad aš nuolat apeliavau į Darbo partiją, kad ji atsižvelgtų į pataisas, siūlymus, kad šis įstatymas tarnautų visuomenei, ir kai Darbo partija buvo skaldoma, ji…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. (P. Gražulis: „…iš baimės…“) Ačiū. (P. Gražulis: „…o dabar Darbo partija…“) Ačiū. (Plojimai) Prašom, kolegos, dėl 20 straipsnio. Dėl 20 straipsnio. 4 straipsnio. Prašom. V. Bogušis. Prašom. Ne. Registruojamės. Prašom apsispręsti balsuojant dėl pritarimo įstatymo 4 straipsniui, arba bazinio įstatymo 24 straipsniui.

Už – 51, prieš – 36, susilaikė 2. Pritarta. Priimtas įstatymo 4 straipsnis.

Dėl viso įstatymo projekto. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Prašom. P. Vilkas – nuomonė už. Prašom. Dėl vedimo tvarkos prašau L. Graužinienę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad Seime šiandien viskas pasiekė apogėjų, todėl, matyt, reikia pažiūrėti, kas yra kas. Taigi frakcijos vardu prašau padaryti šio priėmimo pertrauką ir per tą pertrauką Vyriausybė tegul pasitikrina savo pasitikėjimą. Tada pamatysime, ar už šį projektą tikrai yra tos emocijos, kurios yra, ar tik tariamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Visos pertraukos yra išnaudotos. Prašom, nuomonė už – kolega P. Vilkas.

P. VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes turime apsispręsti, ar nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti strateginiai objektai bus realizuojami neatidėliojant, ar šių tikslų įgyvendinimas bus atidėtas neribotam laikui, per kurį, neabejoju, įrodinėsime savo sprendimų privalumus, stengsimės įvardyti kaltininkus nepateikdami nieko konkretaus sprendžiant pagrindinį Lietuvos elektros energetikos sistemos uždavinį: neribotą laiką nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija.

Vertinant kolegų kalbas, atrodo, kad dabartinė padėtis elektros energetikos sektoriuje kai kuriuos tenkina. Noriu priminti, kad prieš keliolika metų kaimynai lenkai patys buvo pasisiūlę bendradarbiauti vykdant perdavimo jungtis. Lietuvos atstovai atsisakė nepateikdami viešai konkrečių priežasčių. Stojant į Europos Sąjungos Bendriją pasisiūlėme 2009 metais uždaryti atominės elektrinės antrąjį bloką, žinodami, kad po to atsiras didelių problemų dėl elektros tiekimo. Kad ir kaip būtų keista, tie, kurie tuo metu buvo vieni šių sprendimų iniciatoriai, šioje salėje bando atidėti šio įstatymo priėmimą nepateikdami nieko konkretaus elektros energetikos sistemai pertvarkyti.

Įvykusiose diskusijose Ekonomikos komitete, svarstymo metu Ekonomikos komiteto narių, ypač gerbiamojo A.Kubiliaus, pasiūlymai ir pastabos buvo įvertintos tobulinant įstatymo projektą. Priimamas įstatymo projektas realiai sudaro galimybę vykdyti darbus kompleksiškai integruojant Lietuvos energetikos sistemą į Europos Sąjungos sistemas ir vidaus rinkas, atsiribojant nuo trečiųjų šalių priklausomybės. Kartu siūlau, kad vakar Seimo narių kalbose išreikštos mintys ir nuogąstavimai dėl papildomų saugiklių Vyriausybės būtų įvertinti pasirašant nacionalinio investuotojo akcininkų sutartis ir ji prisiimtų nešališką atsakomybę už įstatyme nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimą vykdant vartotojams elektros energijos pastovų tiekimą ir pagrįstą kainą. Gerbiamieji kolegos, suprasdamas atominės energetikos tęstinumo išsaugojimo Lietuvoje svarbą ir elektros energijos tiekimo būtinumą, pritariu įstatymo projektui. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galima paprašyti elgtis ramiai salėje? Ar galima paprašyti tylos? Prašom, nuomonė prieš, kolega V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, labai ačiū už man suteiktą žodį pasisakyti, ačiū jums, ačiū Seimo statutui, kad aš galiu tai pasakyti.

Mielieji kolegos, jeigu mes šiandien priimsime šį įstatymą, siūlau 2008 m. vasario 1 d. paskelbti juodąja penktadienio diena (Balsai salėje: „O, o, o!..“), nes tai bus išties juodasis penktadienis Lietuvai.

Mielieji kolegos, šiandien mes sprendžiame ne tik Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimą, šiandien mes sprendžiame ne tik Seimo kaip nepriklausomos institucijos klausimą, galų gale mes sprendžiame ne tik kiekvienas savo kaip Seimo nario padorumo klausimą. Šiandien mes sprendžiame Lietuvos valstybės ateities ir nepriklausomybės klausimą.

Mielieji bičiuliai Seimo nariai, pažiūrėkite į paveikslą priekyje. Jūs ir Lietuva esate ne liūtai, jūs esate ir ne liūto šeimos nariai, jūs, jūsų vaikai, mes visi, Lietuva, esame tie, kuriuos liūtas negailestingai drasko. Kreipiuosi į kolegas, kurie pasirengę paspausti mygtuką „už“. Nesvarbu, kad tą pirštą stipriai spaudžia įstatymo stūmikų motyvai. Dėl šių jūsų veiksmų bus gėda jums, bus gėda jūsų vaikams. Jūs dar turite šansą išvengti didžiulės gėdos ir neprisidėti prie Lietuvos valstybės pardavimo.

Mielieji kolegos, mes, „Tvarkos ir teisingumo“, Konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro frakcijų nariai visų mūsų vardu pareiškiame, kad kategoriškai nepritariame šiam įstatymo projektui, stumiamam buldozeriniu principu. Frakcijų nariai…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V.MAZURONIS. … palieka posėdžių salę ir kviečia taip elgtis visus atsakingus Seimo narius. Gerbiamieji Seimo nariai! (Aš vietoj R. Ačo šiek tiek paimu…) Visi Seimo nariai, kurie liks salėje, neatsižvelgiant į tai, kaip jie balsuos ar ką jie po to kalbės, iš tiesų jie rems Lietuvos energetikos okupacijos projektą „Leo LT“ ir prisiims visą asmeninę atsakomybę už šio projekto padarinius Lietuvai šiandien ir rytoj.

Mielieji Seimo nariai, tiems, kurie nepritariate, siūlau išeiti iš salės.

PIRMININKAS. Laikas, kiekgi galima! Prašom, nuomonė už, kolega V. Karbauskis.

V. KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, kai pritrūksta argumentų, bandoma salėje sukurti balaganą. Taip ir vyksta. Iš esmės pritardamas gerokai patobulintam naujajam Atominės elektrinės įstatymo projektui, norėčiau priminti, kad sprendimai dėl svarbiausių Lietuvos ūkio objektų tiek statybos, tiek privatizavimo visada sukeldavo audringas diskusijas. Todėl nenuostabu, kad artėjant Seimo rinkimams naujos atominės elektrinės statybos klausimai vis labiau politizuojami, o visuomenė gąsdinama…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau kolegos V. Karbauskio ir prašau: Auštrevičiau, nenaudokite jėgos Seimo salėje. Prašau, Karbauski.

V.KARBAUSKIS. …gąsdinama atominiais ir kitokiais baubais. Tenka apgailestauti, kad Vyriausybei nepavyko išsklaidyti abejonių, sukeltų pasirenkant variantą kuriant nacionalinį investuotoją, tačiau noriu paklausti, ką mes šiandieną darytume, kaip gyventume, jeigu būtų vis atidėliojama ir nebūtų buvęs pastatytas Būtingės terminalas, kuris, mes pamename, taip pat kėlė nemažai aistrų. Dauguma Seimo narių yra tokio amžiaus, kad dar puikiai prisimena įvykius, blokados metus Lietuvos nepriklausomybės pirmaisiais metais. Kaip būtume tada išgyvenę blokadą, jeigu būtų sužlugdyta Ignalinos atominė elektrinė? Kai kurie siūlo tęsti, tempti šitą procesą iki begalybės. O kas įvyktų, jeigu po kelerių metų tampymosi mes nebeturėtume Lietuvoje nė vieno specialisto? Naujosios atominės elektrinės statyba – tai ne vien ekonominis, bet ir nacionalinį saugumą užtikrinantis objektas. Nepamirškime, kad valstybės rankose išlieka pagrindiniai saugikliai – patronuojančios bendrovės kontrolinis akcijų paketas, o svarbiausia, ką pamiršta dauguma diskusijoje dalyvaujančių asmenų, tai, kad valstybės rankose išlieka…

PIRMININKAS. Laikas!

V. KARBAUSKIS. … Elektros energijos kainų nustatymo metodikos tvirtinimo teisė ir pačių kainų nustatymas. Galiausiai suvereni valstybė turi įstatymų leidžiamąją teisę. Mes visada galėsime suvaldyti galimas grėsmes nepamatuotai didinti elektros kainas, tai yra užtikrinti ekonomiškai pagrįstas kainas.

PIRMININKAS. Ačiū, laikas. Prašom, nuomonė prieš, kolega R. Ačas. (Balsai salėje) Nėra? Kolega A. Čaplikas. Nėra? (Balsai salėje) Prašau, kolega Čaplikai.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau A. Čapliko. L. Graužinienė dėl vedimo tvarkos. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, jeigu vadinamoji dauguma ir Vyriausybė yra garbinga, ji pati šiandien turi sustabdyti šio įstatymo priėmimą ir garbingai pasitikrinti kitą savaitę pasitikėjimą Seime. Tada pasibaigs visos emocijos, pasirodys, kas tikrai pasisako prieš tą įstatymą, o kas tiktai žaidžia žaidimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Kolega A. Čaplikas, nuomonė prieš.

A. ČAPLIKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas svarbus mums visiems. Ir dabar mes esame lyg susiskirstę į tėvynės mylėtojus ir tėvynės priešus. Aš manau, kad mes visi esame už tėvynę, už mūsų šalies ateitį ir perspektyvą. Tačiau tas priėmimo būdas, kai Seimas yra paguldomas iš esmės verslo grupei po kojomis ir stumiama buldozeriu pirmyn, na, neleidžia man balsuoti už. Man nuojauta sako (čia tik emocijos), mes darom klaidą. Šitaip tokie projektai nedaromi. Subtilumo, politinės išminties reikėjo. Aš dar kartą sakau, išgirskime Darbo partijos frakcijos nuomonę, galbūt jie teisūs šiuo atveju. Pagalvokime, gal tikrai padarykime pertrauką, gal nereikia pasitikrinti, o padaryti pertrauką ir pasvarstyti. Kas mus vertė daryti neeilinę sesiją? Į ką mes čia dabar panašūs esame visi? Ar Lietuva dega, okupantai už sienos stovi? Kam mums ta neeilinė sesija buvo reikalinga? Kad kažkam šovė mintis – būtinai šiandien ir greitai. Nieko negalvojam. Negalvojam, kad Seimo nariai turi savo įsipareigojimų. Ne, štai, dabar. Jūs, brangieji, kelkite savo rankutes, o mes dar kartą per jus pervažiuosim.

Aš dar kartą kreipiuosi į daugumą čia sėdinčių Seimo narių: išgirskime Darbo partijos frakcijos pasiūlymą. Išgirskime jį ir galbūt tada bus kita išeitis.

PIRMININKAS. Prašom. Nuomonė už, kolega A. Pekeliūnas.

A. PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju, Pirmininke. Aš noriu nuraminti tiek dešinę pusę, tiek kairę ir pasakyti esminį dalyką, kad šitas įstatymas yra tik pradžia, tik leidimas procesui. Mes visi puikiai suprantame, kad visi rudenį priėmėme strategiją, kurioje aiškiai buvo pasakyta, kad mūsų valstybė lieka atominės energijos valstybė. Šiandien mes išeidami iš salės arba balsuodami prieš parodom tautai, kad mes lyg ir nenorime. Šita pusė nori, dešinė kaip tik pasako ne.

Antras dalykas, kurį aš matau, tai vėlgi visuomenės klaidinimas, kad tie, kurie šiandien balsuos už, pritars šitam įstatymui, tarsi parduos Lietuvą, padarys elektros energijos kainas dideles ir taip toliau. Kas šiandien gali pasakyti, kokios bus kainos? Kas šiandien gali pasakyti, kad iš Seimo atimta galimybė toliau kontroliuoti šitą procesą? Mes kontroliuosime, Vyriausybė kontroliuos. Tai negi Vyriausybė, ponas G.Kirkilas ar visi Seimo nariai šiandien norime pasakyti, kad mes leisime, kad elektros energija būtų tokia brangi, kad Lietuva žus. Šito nebus. Bet čia yra žaidžiama, yra žaidžiama prieš visuomenę, dešiniosios pusės viešieji ryšiai. Aš manau, kad tai jie yra Lietuvos priešai ir griauna mūsų ateities ekonomiką. Aš noriu pasakyti, kad P.Gražulis (na, pavardės gal ir nereikėjo minėti), kuris visą laiką buvo už tai, kad Lietuvos ekonomika eitų į priekį, kuris visą laiką sakydavo „tęskim atominės elektrinės darbą, statykim naują“, šiandien persivertė į kitą pusę. Kas jį pastūmėjo? Aš manau, kad jis iš tikrųjų neįsigilinęs arba specialiai galvoja, kad, naudodamasis mikrofonu, mūsų visuomenei padarys „piarą“. Bus tas verslo planas ir tada pamatysime, kiek kainuos mūsų elektrinė, kiek kainuos būsima elektros energija. Mes – ir P. Gražulis, ir E. Masiulis, ir visi kiti, kurie čia esame ir kurių nėra, – vėlgi turėsime teisę teikti pataisas ir sutvarkyti veiksmus taip, kad nebūtų jokio blogio mūsų tautai. Todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V. Bogušis. Atsiprašau. A. Kašėta. V. Bogušis. Prašau. Jūsų kortelės nėra. Taip.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą, kad pateiktų išvadą, nes šis objektas yra įtrauktas tarp strateginių objektų ir gali būti tam tikrų dalykų dėl mūsų nacionalinio saugumo, taip pat Liberalų ir centro frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimų ekonominių, korupcinių dalykų, ir mes šiandien dar nesame gavę atsakymų, neturime išvadų.

Gerbiamieji Seimo nariai, ir jūs neturite išvadų dėl dabar mūsų priimamo įstatymo, dėl įvairių protingų ir abejotinų pataisų, kurios dabar yra įrašytos į šitą įstatymą. Šitas įstatymas tampa toks, na, interesų su tam tikru korporaciniu niuansu. Todėl mes, galvodami apie Lietuvą, apie savo vaikų ateitį… Liberalų ir centro sąjunga tikrai pasisako, kad reikalinga atominė jėgainė, kad tikrai reikalingi tiltai į Lenkiją ir į Švediją, bet šiandien tokio įstatymo negali palaikyti, ir mes šio įstatymo tikrai nepalaikysim. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Štai iš eilės jau trečios partijos atstovas pasisakys, kad bandytume ieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos ir bandytume padaryti pertrauką, nes tokie sprendimai, kurie yra ypač svarbūs mūsų šaliai, negali būti priimami tokiu būdu. Kaip atrodys, kai, registruojantis dėl šio sprendimo, nebus 71 Seimo nario arba bus 71? Ar galima tokiu būdu priimti tokius svarbius sprendimus?

PIRMININKAS. Kolega, mes jau kalbėjom.

A. ENDZINAS. Siūlau įsiklausyti į pasakytas pastabas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes kalbėjom apie tai, kad visos Statute numatytos pertraukos jau padarytos. Prašau. Nuomonė už – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų tenka su apgailestavimu pasakyti, kad vis dėlto mes dar turime laiko iki naujųjų rinkimų. Pradėkime taikyti privalomą visų kandidatų medicininį patikrinimą. Na, negalima daryti to, kas šiandien įvyko šioje salėje. P. Gražulis garsėja jau seniai, bet kad prie jo prisideda kiti žmonės, aš maniau, garbinga partija… Po šios dienos tokios demonstracijos leiskite suabejoti daug kieno sveikata. Tikrai, mes neturime pasiduoti tų, na, aš kitaip nepavadinčiau, nelabai sveikų žmonių insinuacijoms ir ką nors panašaus daryti.

Noriu pasakyti, kad konservatoriai, be kenkimo valstybei, dar nieko doro nepadarė. Viena, ką jie padarė, tai veltui atidavė „Williamsui“ „Mažeikių naftą“. Bet koks ima dabar įniršis, kad mes sugebėjome ištaisyti šią situaciją, paversti „Mažeikių naftą“ pelningai dirbančia įmone, duodančia į biudžetą apie milijardą litų. Šiandien negali dovanoti to, kad bus dar vienas projektas, kuris valstybei bus labai naudingas, deja, jiems nedalyvaujant. Apgailestauju, kad jie, šitaip neva keldami savo partinius reikalus, partinius reitingus, iš tikrųjų kenkia visai Lietuvos valstybei. Liūdna, gaila, bet, deja, taip yra. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Visos nuomonės išklausytos. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis.

Ačiū. Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašome… (Balsai salėje) Prašau? Pakartoti? (Balsai salėje) Kartojam. Trumpoji registracija. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą.

Už – 63, prieš – 11, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šiandien mes kiekvienas esame kas 7, kas 4 metai… Matyt, nelabai svarbu, koks šiandien buvo priimtas sprendimas, bet tikrai labai labai nuvylė kai kurių mūsų kolegų elgesys. Visi turime vaikų, visi esame suaugę, daugelis esame baigę aukštąjį mokslą. Manau, kad tai, kas čia buvo padaryta šiandien balsavimo procedūros metu, nedaro garbės mums visiems ir Seimo institucijai.

Mielieji kolegos, iš tikrųjų niekas per prievartą nevaro į Seimą. Yra Seimo statutas, yra procedūros. Būtų labai gerai, kad mes ateityje ne tik oriai, tvarkingai, korektiškai laikytumės šitų procedūrų, bet būtume korektiški vieni kitiems. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Kolegė I. Šiaulienė. Prašau.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Socialdemokratų frakcija sveikina visus Seimo narius, balsavusius už šio įstatymo priėmimą. Manome, kad šio įstatymo priėmimas yra vienas svarbiausių šios kadencijos Seimo darbų. Džiaugiamės, kad šio įstatymo priėmimas leidžia Lietuvai išlikti atominės energetikos šalimi. Kaip žinote, Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje mes esame įsipareigoję iki 2009 m. gruodžio 31 d. uždaryti veikiantį Ignalinos atominės elektrinės bloką.

Ir tam, kad galėtume išsiderėti šio bloko darbo pratęsimą, šalies Vyriausybė įgyja naujus argumentus, kad Lietuva galėtų būti nebesaistoma su šiuo įsipareigojimu, juolab kad, kaip teigia mūsų Respublikos Prezidentas V. Adamkus, yra padrąsinančių signalų iš Briuselio. Tai didina mūsų energetinę perspektyvą, naikina monopolizmą šioje srityje, taigi reikia suteikti galimybę pradėti kiek galima greičiau naujos, modernios atominės elektrinės statybą. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. Baltraitienė. Prašau.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū, aš buvau užsiregistravusi pareiškimui. Tai gal dabar ar iš čia… Frakcijos vardu. Arba dabar skaitau.

PIRMININKAS. Prašau.

V. BALTRAITIENĖ. Siekdama išvengti neteisingų interpretacijų ir nepagrįstų kaltinimų, Darbo partijos frakcija pareiškia, kad iki Darbo partijos atėjimo į valdžią 2004 m. Lietuvos atominės energetikos srityje nebuvo daroma jokių konkrečių žingsnių nei siekiant pastatyti naują atominę elektrinę, nei pratęsiant Ignalinos atominės elektrinės darbą. Darbo partijos pastangomis atominės energetikos tęstinumas tapo Lietuvos energetinės politikos prioritetu. (Balsai salėje)Todėl nenuostabu, kad ir šiandien Darbo partijos frakcija pasisako už naujos atominės elektrinės statybą.

Dar Darbo partijos pirmininkui V.Uspaskichui būnant Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, į sutartį su Europos Sąjunga kaip tik šis komitetas įtraukė punktą, kad Lietuva turi likti atominės energetikos valstybe. Darbo partijos programoje numatyta visapusiškai ištirti alternatyvas dėl naujų branduolinių reaktorių statybos Ignalinos atominėje elektrinėje, panaudojant turimą ir veikiančią infrastruktūrą bei specialistų potencialą, įvertinant branduolinės energetikos perspektyvas Europoje ir pasaulyje. V. Uspaskichas, būdamas ūkio ministru, pristatinėjo Lietuvos poziciją Paryžiaus atominės energetikos konferencijoje, jo iniciatyva buvo sukviesti kaimyninių šalių atominės energetikos specialistai ir pasirašytas ketinimo protokolas steigiant Baltijos šalių bendrą energetinę kompaniją. Taip pat jo kvietimu į Lietuvą buvo atvykusi Prancūzijos kompanijos, gaminančios atominius reaktorius, prezidentė. O 2006 m. kovo mėnesį Darbo partijos ministrų iniciatyva įvyko Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimas ir pasirašytas esminis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Kodėl nuo to laiko Vyriausybė nevykdė jokių veiksmų? Tariantis su partneriais, nebuvo suderėtas nei atominės elektrinės dydis, nei galingumai, nei dalys, nei terminai. Juk per pusantrų metų „Lietuvos energija“ arba Vyriausybė galėjo pasirašyti visus susitarimus, suformuoti nacionalinį investuotoją ir ramiai apsvarstyti visus jo privalumus ir trūkumus. Kažkodėl tai nebuvo daroma. Visiškai nieko nepadaryta…

PIRMININKAS. Kolege, tai jau pareiškimas.

V. BALTRAITIENĖ. Aš ir registravausi pareiškimui.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo…

V. BALTRAITIENĖ. Visiškai nieko nepadaryta siekiant pratęsti Ignalinos antrojo bloko veiklą. G. Kirkilo Vyriausybė dar kartą meluoja sakydama, kad, priėmus Nacionalinio investuotojo įstatymą, bus galima derėtis dėl antrojo bloko darbo pratęsimo su partneriais. Visa tai reikėjo daryti anksčiau, derinant mūsų pozicijas su kitomis Europos Sąjungos šalimis diplomatiniais kanalais. Atsakomybę už tai, kaip sprendžiama Lietuvos energetikos ateitis, turi prisiimti ir P.Auštrevičius, nes jis, būdamas vyriausiuoju euroderybininku, nesugebėjo išsiderėti ilgesnio Ignalinos atominės elektrinės veikimo laiko. Todėl šiandien delsti nebuvo galima, turėjome kuo greičiau išspręsti naujos atominės elektrinės statybos klausimą. Šiandien priėmėme įstatymą, kuris leidžia statyti naują atominę elektrinę, tačiau Seimas negali vykdyti vykdomosios valdžios darbo, todėl netvirtino derybų rezultatų. Visa XIV Vyriausybė ir premjeras G. Kirkilas asmeniškai turi prisiimti atsakomybę už derybų dėl nacionalinio investuotojo rezultatus ir užtikrinti, kad tai nebūtų nuostolinga mūsų valstybei.

Šį projektą pradėjo socialdemokratų mažumos Vyriausybė, remiama konservatorių. Juk tik jų atstovai dalyvavo Vyriausybės derybose su „Vilniaus prekyba“. Tada į Darbo partijos įspėjimus niekas nekreipė dėmesio, o ji net buvo kaltinama siekianti sužlugdyti naujos atominės elektrinės statybą. Šiandien mes aiškiai pasisakome už naują atominę elektrinę, už jungtis su Švedija ir Lenkija ir nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos, bet mus kažkodėl vėl kaltina. Artėjant rinkimams, dešinieji bando išplauti savo nuodėmes, tačiau Darbo partija pritaria visoms konstruktyvioms įstatymo, kurį taip skubiai priėmė visi, taip pat ir konservatoriai, liberalcentristai ir socialdemokratai, pataisoms. Beje, daugumą jų pateikė konservatorių lyderis A. Kubilius. Šiandien priimtas geresnis įstatymas, o jeigu konservatoriai, socialdemokratai ir liberalcentristai kažko tarpusavyje nepasidalino, mes nedalyvaujame jų žaidimuose. Darbo partijos frakcija balsavo už atominės energetikos plėtrą ir tęstinumą, mes šį projektą tobulinome, todėl negalime jo stabdyti. Tačiau primename, kad Seimo sprendimas yra ne galutinis, juk tašką šiame projekte turi padėti didžiausią tautoje autoritetą turintis ir pasitikėjimo reitingų viršūnėje esantis šalies vadovas V. Adamkus, kuris irgi pasisako už naują atominę elektrinę ir kurio atstovai dalyvavo kuriant nacionalinio investuotojo modelį. Jis ir turi tarti paskutinį žodį. Savo žodį, manau, tars ir kitos galios turinčios institucijos. Konstitucinis Teismas analizuos atitiktį Konstitucijai, Europos Komisija atitiktį Europos direktyvoms. Per daug pastatyta ant kortos šiuo projektu. Sustabdžius projektą, visos blogybės būtų paslėptos ir liktų neįvertinti 2K projekto rezultatai.

PIRMININKAS. Kolegos, mes kalbėjome apie replikas po balsavimo, o ne apie pareiškimus. Aš prašau elgtis etiškai. Prašau. G. Šileikis. Prašau.

G. ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji, kurie balsavote už, manau, kad jūs pamynėte Konstituciją, Europos teisės aktus, lengva ranka dovanojate, „parceliuojate“ Lietuvos žmonių turtą. Panašu, kad dalies Seimo narių sąskaitos pasipildys komisiniais ar grynaisiais, taip pat kai kurių partijų iždai. Manau, tautai šiuo sprendimu ateityje jūs paliksite tik energetinės sistemos suskilusią geldą. Manau, kad tai pats gėdingiausias šios kadencijos Seimo sprendimas. Telieka apgailestauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pasakyti, kad tuo klausimu, kurį jūs norite labai plačiai eksploatuoti, yra visų specialiųjų tarnybų išvados ir jos neatitinka jūsų kalbų. Jūs nekreipiate dėmesio į nekaltumo prezumpciją. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. E. Klumbys ir R. Šukys, ir baigsime.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į faktą, koks tai buvo svarbus balsavimas kairiajai pusei, kaip buvo mobilizuotos jėgos ir kad už šį įstatymo projektą, dėl kurio aiškino, koks jis geras, kaip jis reikalingas Lietuvai, nebalsavo krašto apsaugos ministras J. Olekas. Aš manau, kad turėtume šitą faktą atsiminti, manau, kad tai ne atsitiktinis dalykas, ir po to prasidės politiniai žaidimai. Nebalsavo ir vienas iš Naujosios Sąjungos lyderių, buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis. Tai irgi yra labai simptomiška, nes tai yra vienas iš pagrindinių mūsų eurointegracijos šalininkų. Taip pat aš noriu atkreipti visų jūsų dėmesį ir paskelbti tam tikrą monitoringą mūsų Seimo narių dviem dalykams. Pažiūrėti, kada… Manau, ganėtinai greitai bus panaikinti visi laisvės apribojimai, nelaisvės apribojimai Darbo partijos lyderiui V. Uspaskichui. Ir antras monitoringas, tai yra pinigų, kurie yra areštuoti, grąžinimas Darbo partijai pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Tie dalykai parodys šito balsavimo nuoširdumą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiandiena ir šis balsavimas tikrai įeis į istoriją kaip gėdingiausia Lietuvos Respublikos Seimo diena. Aš labai tikiuosi kad tie, kurie šiandien nuoširdžiai ir mažiau nuoširdžiai piktinasi balsavimo rezultatais, palaikys Liberalų ir centro sąjungos kreipimąsi į Respublikos Prezidentą, kad įstatymas būtų vetuotas. O ateityje, jeigu jis vis dėlto nebus vetuotas, tikiuosi, kad bus palaikytas mūsų pasiūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir mes vis tiek anksčiau ar vėliau sužinosime, kokį veiksmą šiandien padarė Seimas.

PIRMININKAS. Kolegos, faktiškai visos frakcijos turėjo galimybę kalbėti. Dar A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TSF). Ar galiu tarti žodį? Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu vertinti to, kas įvyko. Visi matėme. Aš manau, kad tai parodė tikrą vaizdą ir kas yra kas, kas yra koalicija. Man gaila, kad Darbo partija bandė painiotis pabaigoje, taip iki galo ir visiškai susipainiojo. Iš tikrųjų vienintelis dalykas, kurį šiandien galėjome padaryti, tai sustabdyti šį buldozerį nedalyvaudami balsavime. Jokių kitų procedūrinių galimybių nebuvo. Sustabdę šį buldozerį būtume pasiekę keletą dalykų. Visų pirma būtume pareikalavę, kad derybos tęstųsi toliau. Negalima tvarkytis Lietuvoje taip, kaip yra tvarkomasi iki šiol, ką matėme viso šio projekto metu, kai Vyriausybė nesugeba ginti valstybės interesų. Iš tiesų mums pavyko per šį laiką, būnant konstruktyvia ir dalykiška, ir atsakinga opozicija, kai kuriuos svarbius dalykus įstatymuose pataisyti. Svarstant derybų rezultatus pavyko pataisyti, kad būtų geresni vertinimai. Bet daug dalykų sutartyse liko nepataisytų. Tą galėjome pataisyti tik siekdami, kad būtų deramasi toliau. Tam reikėjo atsakingos, efektyvios, stiprios ir drąsios pagal naują Lietuvos įvaizdį Vyriausybės.

Deja, turime konstatuoti, to neturime ir šiandieninis balsavimas parodė, kad šią Vyriausybę remia tokia koalicija, kuri balsavo už šį įstatymą. Tenka apgailestauti, kad tokiu svarbiu klausimu, kuris Lietuvai gali labai brangiai kainuoti, neužteko atsakomybės toms partijoms, kurios pasidavė socialdemokratų spaudimui, ir taip ar dėl bylų, ar dėl kokių nors kitų dalykų pasiekė savo rezultatą.

PIRMININKAS. Visų frakcijų atstovai jau turėjo galimybę. (Balsai salėje) Prašom. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip nebūtų kartu, neįdomu, o galbūt kai kam ir nuoširdžiai gėda, bet aš pasakysiu šiuos žodžius. Mes tikrai jautėme, kad išankstiniai rinkimai yra pats geriausias sprendimas išeiti iš šios balos. Mes žinojome, kad kuriasi branduolinė dauguma, kuri šiandien parodė savo pirmąjį veiksmą. Atomas pradėjo skaldytis ir kurti naują rezultatą. Mes turime įvardyti tas frakcijas, kurios, nepaisydamos lietuviško cinizmo, lietuviškos politikos išvirkščiosios pusės, t. y. Socialdemokratų frakcija, Valstiečių liaudininkų frakcija, Liberalų ir centro frakcija bei Naujosios Sąjungos frakcija balsavo už. Palaikė šį sprendimą ar dalyvavimu, ar nedalyvavimu.

Gerbiamieji kolegos, padarytas tikrai nevertas Seimo sprendimas. Liberalų sąjūdžio frakcija tęs savo žingsnius ir sprendimus, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą taptų realybe. Aš tikiuosi, tam nereikės didelio vargo, kad surinktume savo parašus.

Bet šiandien aš noriu pasakyti. Pasižiūrėjęs į tą pusę, kuri priėmė sprendimą, pasižiūrėjus į veidus, kurie dalyvavo priimant sprendimą, nematyti nei pasididžiavimo, nei džiaugsmo. Man atrodo, iš tikrųjų ta nuotaika apima visus, kad jie padarė klaidą. Aš tikiuosi, tą klaidą mes bandysime dar ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Gražulis. Bet trumpai, būkite geras, jūs jau daug kalbėjote.

P. GRAŽULIS (TTF). Jau kalbėdamas sakiau, kad šis įstatymo priėmimas, manau, turi ypatingą svarbą ir aš jį lyginu su Kovo 11-osios aktu. Tuo aktu mes paskelbėme laisvę ir nepriklausomybę, šiuo aktu mes skelbiame Lietuvos energetinę okupaciją. Nejaugi lemta Lietuvai tik ne daugiau kaip 20 metų išbūti nepriklausomai? Buvo daug apeliuota į tai, kad buvo pažeista Konstitucija. Aš manau, nė vienas Seimo narys, esantis čia, salėje, nesuabejos tuo, kad šis įstatymas yra svarbus kiekvienam piliečiui ir svarbus mūsų valstybei. Ar atsiranda nors vienas toks, kuris mano kitaip? Manau, ne. Todėl noriu jums pacituoti Lietuvos Konstitucijos 9 straipsnį: „Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.“

Todėl, gerbiamieji kolegos, tie, kurie nepritarėme, mums yra galimybė organizuoti referendumą pasiremiant šiuo Konstitucijos straipsniu. Referendumo priimti nutarimai yra aukščiau už bent kokius įstatymus. Tikiuosi, kad artėja Seimo rinkimai. Su tais Seimo rinkimais mes galėsime surengti referendumą ir pažiūrėsime, kaip mąsto tauta. Mes dabar užkrovėme okupaciją visiems laikams, ilgiems dešimtmečiams tautai.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti – atsakomybės gal ir galima išvengti, bet prieš istoriją jūs atsakomybės neišvengsite, ir liks mūsų tautoje įrašytas šis penktadienis kaip juodasis penktadienis. Gerbiamieji darbiečiai, sveikinu ir jus sudarius naująją atominę daugumą. Ir visą šią kaltę už šio įstatymo priėmimą užsikraukite ant savo sąžinės.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, priėmimo metu girdėjau tokius argumentus, kad tie, kurie išėjo, nenori nepriklausomos Lietuvos energetikos, tarnauja rusams, kenkia nepriklausomybei. Atmintis sakė, kad kažkas ne taip su socialdemokratais. Ir pasakysiu kodėl ne taip. Gerbiamieji kolegos, atsiminkime 2007 metų birželio mėnesį, kai buvo parengtas įstatymas, praėjęs stadijas ir liko tik priimti dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo. Ši jėgainė, įdėjus tik milijardą 200 mln. litų, gali saugiai dirbti dar 20 metų. Todėl reikėtų tik pusantro cento pakelti elektros kainą. 20 metų Lietuva gali turėti pigiausią Lietuvoje energetiką. Ir dar kartą patvirtinu. Su Europos Sąjunga buvo galima apie tai susitarti. Galiu ir trečią kartą patvirtinti. Bet Vyriausybė viską darė atvirkščiai, jokių veiksmų nesiėmė. Gerbiamieji, po 20 metų mes galėjome peršokti į kokybiškai naują energetiką ir visų šių milijardų, kurie bus ar nebus, neturi būti.

Gerbiamieji kolegos, aš dar žiūrėjau. Prisimenu 1992–1996 metus, kai buvau kartu su socialdemokratais. Iš tikrųjų kaip mokėdavo diplomatiškai opozicijos pasiūlymus panaudoti. Manau, kad šiandien iš to, ką siūlė konservatoriai, 75% pasiūlymų buvo galima priimti nieko neiškreipiant to, ko jūs norėjote, ir būtumėte taip gražiai įvarę opoziciją į kampą. O dabar kažkas jus pakeitė. Nejaugi tas potencialus maišas iš 70 mln. taip paveikė jus, kad pamiršote tas geras tradicijas, kai galima priimti tai, kas nieko nekeičia ir po to labai gražiai, diplomatiškai… O dabar iš tikrųjų labai negražiai atrodo tai, ką jūs padarėte.

PIRMININKAS. Kolegos, pagal darbotvarkę. Prašom. A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Galima būtų? Aš dar kartą noriu pabrėžti Liberalų ir centro sąjungos poziciją. Ypač ne visai susipratusiems Seimo nariams, buvusiems euroderybininkams. Jeigu Seimo narys buvo euroderybininkas, tai man tikrai gaila mūsų Lietuvos, gaila, kad jis nuderėjo atominės uždarymą, gaila, kad jis nuderėjo ir žemės ūkį. Mūsų pozicija buvo nuosekli, aiški ir suprantama. Mes nerėmėme šio projekto ir neremiame. Ir dar kartą kreipiuosi į Liberalų sąjūdį prieš artėjantį suvažiavimą – jums tikrai reikia susirūpinti savo pirmininko kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū. I. Šiaulienė. Prašom.

I. ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašau, kad po priesaikų, iki prasidės diskusija, mes priimtume antrąjį rezervinį klausimą, nes jam yra taikoma ypatingos skubos tvarka. Čia nėra jokių ginčytinų klausimų. Tai yra labai svarbus neįgaliesiems įstatymas. Jeigu mes šiandien jo nepriimsime, jie negalės gauti šalpos išmokų nuo sausio 1 dienos. Būkite malonūs, kolegos Seimo nariai, visi atkreipkite dėmesį. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašome, kad po priesaikų mes grįžtume prie rezervinio 2 klausimo.

PIRMININKAS. Noriu jums priminti, kad dar yra strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui… Lyg ir visoms frakcijoms suteikėme galimybę kalbėti po keletą kartų. J. Razma jau kalbėjo nežinau kiek kartų.

J. RAZMA (TSF). Repliką, atrodo, sakau pirmą kartą.

PIRMININKAS. Prašau.

J. RAZMA. Trumpa replika, vienas sveikinimas ir viena užuojauta. Sveikinimas Darbo partijos frakcijai. Manau, kad po šio balsavimo jų lyderis galės prašyti svarių nuolaidų Krekenavos dešrai ir Kėdainių konservams „Maximos“ prekybos tinkluose. Su tuo ir sveikinu. Matyt, bus labiau iš ko remti partiją.

Užuojauta G. Kirkilui ir jo Vyriausybei. Kaip jūs supratote iš vienos registracijos, šiandien G. Kirkilo Vyriausybę remia 72 Seimo nariai, įskaitant visą Darbo partijos frakciją. Pagalvokite apie šią savo situaciją ir galbūt reikia išgirsti siūlymą dėl pasitikrinimo Seime.

Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime baigti mitingines kalbas? (Balsai salėje: „Galime.“) Visi jau kalbėjote, Darbo partijos frakcija turėjo ilgiausią laiką. R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi šiandien ne kartą buvo kalbama apie tai, kad kai kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, aš kreipiuosi į jus, kad jūs kreiptumėtės į laikinai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigas einantįjį, kad iki kovo 10 d. būtų išnagrinėti balsavimo rezultatai ir išaiškinti tie Seimo nariai, kurie turėjo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

PIRMININKAS. Ačiū. D. Mikutienė. (Balsai salėje) Gal užteks jau, gerbiamieji?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, ačiū, kad suteikėte žodį. Noriu priminti dešinei pusei ir gerbiamajam J.Razmai, kad medikų jūsų frakcijoje yra tikrai daug, visiems čia viską reikia tikrintis. O dėl P. Gražulio veiksmų salėje frakcijos vardu aš oficialiai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Mano nuomone, cirko Seime daryti nedera, nesvarbu, kokios būklės ir būsenos būtų Seimo narys.

PIRMININKAS. Ačiū. Loreta, gal jau jūs atsisakysite?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai trumpai.

PIRMININKAS. Taip.

L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš negalėjau nesureaguoti į gerbiamojo A. Čapliko kalbą, kaip jie nuosekliai elgiasi. Noriu atkreipti dėmesį, kad svarbiausia yra ne kaip balsavote, bet kad balsavote.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar svarbu, kad skaičiavo. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti vieną pareiškimą, kuris skirtas man, dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininko pavaduotoju A. Kubiliumi.

„Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 217 straipsniu, reiškiame nepasitikėjimą Seimo Pirmininko pavaduotoju A. Kubiliumi, kuris 2008 m. sausio 31 d. pirmininkaudamas vakariniam plenariniam posėdžiui, kaip nustatė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, pažeidė Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalį priimdamas sprendimą daryti pertrauką procedūrinio klausimo svarstyme. A. Kubiliaus pirmininkavimas įvertinamas kaip piktybinis naudojimasis posėdžio pirmininko teise, pasižymintis nepagarba Seimo nariams ir galbūt netgi viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kubilius buvo suinteresuotas vilkinti klausimo sprendimą. Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Kubiliaus neobjektyvumo bei šališkumo, pastebėto ir anksčiau, vadovaujant Seimo plenariniams posėdžiams, mes nebegalime juo pasitikėti.“ Ir 41 Seimo nario parašas.

Prašom. A. Kubilius.

A. KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, aš labai vertinu tokį mano veiklos įvertinimą. Iš tikrųjų, būdamas opozicijos atstovas Seimo valdyboje ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, aš laikiau savo pareiga stabdyti tą buldozerį, kuriuo dauguma bandė priimti šį įstatymą. Seimo statuto, esu tikras, nepažeidžiau, suteikdamas Seimui galimybę apsispręsti dėl J.Razmos vakar pateikto pasiūlymo. Noriu pasakyti, kad tokių procedūrų per mano buvimą seimuose nuo pat 1992 m. yra buvę ne viena, ir tokius dalykus yra daręs ir Č. Juršėnas. Tačiau čia jums patiems spręsti.

Matydamas tai kaip iš tikrųjų labai aiškų mano veiklos įvertinimą ir baimę, kad opozicija tvirtėja ir stiprėja, aš noriu tik padėkoti socialdemokratams už tokį veiksmą. Tikrai tikiuosi, kad ir socialdemokratai, ir visi likusieji toliau dės visas pastangas, kad mano darbo įvertinimas būtų dar labiau sureikšmintas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu pirmininkauti A. Pekeliūną. Toliau priesaikos.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas