Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
LR Seimo posėdžių stenogramos
 
  2007 m. birželio 28 d. LR Seimo posėdžio stenograma

2007 06 28

Penkiasdešimt ketvirtasis (316) posėdis

2007 m. birželio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir V. GEDVILAS

<...>

PIRMININKAS (A. KUBILIUS, TSF*). Ačiū. Taigi viskas aišku. Negirdžiu jokių kitokių siūlymų, todėl pradedame procedūrą taip, kaip numatyta darbotvarkėje. B.Vėsaitės įžanga – keletas žodžių dėl to, ką mes šiandien turime padaryti, po to pataisas aptarsime atskirai.

Atominės elektrinės įstatymo projektas Nr. XP-2144(3*) (priėmimas)

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas po svarstymo Seime svarstė pasiūlymus Atominės elektrinės įstatymo projektui Nr. XP-2144, daliai jų pritarė, daliai ne. Daugiausia pataisų buvo dėl nacionalinio investuotojo.

Mielieji kolegos Seimo nariai, noriu pasakyti, kad tos pataisos, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė, iš tikrųjų įstatymo projekte numato, kad valstybė turi kontrolinį akcijų paketą. Tai viena. Kad ji disponuoja įstatymų leidybos teise ir rinkos reguliavimo teise. Vadinasi, kad jeigu derybose iškyla naujos aplinkybės, Vyriausybė visada gali grįžti į Seimą ir persvarstyti minėtą įstatymą. Dar vienas dalykas. Seimas taip pat turi parlamentinės kontrolės funkciją. Jeigu Seimo nariams iškils abejonių, vėlgi galima grįžti prie įstatymo projekto. Dar noriu pasakyti. Nedelskime priimti įstatymą, nes iš mirties taško pajudėtų ir jungčių su Švedija bei Lenkija statybos darbai.

Dar daugiau, mielieji kolegos. Priėmus įstatymą, atsiranda vilties ir daugiau mūsų lobistų bei partnerių kalbant apie Ignalinos atominės II bloko darbo pratęsimą, kol bus pastatytas naujas reaktorius. Kodėl reikia delsti? Ypač tie, kurie bijo Rusijos ir mūsų tiesioginės priklausomybės nuo energetinių Rusijos resursų, turėtų pirmiausia kalbėti už įstatymo projektą ir nedelsdami jį priimti.

Mielieji kolegos, aš siūlau (man leido gerbiamasis pirmininkas) pradėti pataisų svarstymą ir tikrai nestabdyti proceso, kad liepos 6 dieną visų keturių šalių premjerai galėtų atvažiuoti į Vilnių ir toliau tęsti derybas.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pirmininkei.

Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju pradedame pataisų priėmimą, apsisprendimą dėl pataisų. Priėmimo stadijai pateikta nemažai pataisų, tai yra J. Razmos, K. Starkevičiaus, J. Veselkos ir Teisės departamento pastabos, taip pat po vieną P. Auštrevičiaus, mano ir V. Navicko. Atrodo, kad visas ir išvardijau. Kaip žinote, priėmimo stadijoje kiekvienos pataisos svarstymui, kad galėtume ją svarstyti, reikia, kad jos svarstymą paremtų 29 Seimo nariai. Aš manau, kad mes galėtume sutaupyti laiko pasielgę šiek tiek racionaliau. Jeigu Seimas apsispręstų, kad visas pataisas svarstom, kitaip sakant, dėl visų pataisų yra 29 Seimo narių parama, tai tokiu atveju nereikėtų kiekvieną kartą klausti, ar ta parama yra, ar nėra. Manau, kad įstatymas tikrai svarbus, ir būtų gerai, kad visos pataisos būtų čia viešai ir aiškiai aptartos. Ar pritariate tokiam mano pasiūlymui? Girdžiu pritarimą. Tokiu atveju tą procedūrą mes išsprendžiam vienu kartu. J. Veselka dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J. VESELKA (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt neskaitėt Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Kai buvo priimama dėl Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbo pratęsimo, B. Vėsaitė, priešingai komiteto vienbalsiam pritarimui šį įstatymą priimti, čia išsakė ilgą kalbą prieš, priešingai negu komitetas. Dabar vėl ateina komiteto nuomonę išsakyti, sako ilgą kalbą už. Etikos ir procedūrų komisija aiškiai pasakė, kad posėdžio pirmininkas turi tokiais atvejais laikytis Statuto ir nurodyti pranešėjai vykdyti tai, ką ji yra įpareigota. Ji yra įpareigota Ekonomikos komiteto, o ji čia savo pasakas pasakoja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašyčiau neįžeidinėti kitų Seimo narių. Komiteto pirmininkė išsakė bendras pastabas dėl gautų pastabų, taip pat išsakė ir komiteto nuomonę už šį įstatymo projektą, dar sykį priminė. Nematau čia jokio pažeidimo.

Tęsiam darbą toliau. Taigi pirmoji pataisa 6 straipsnio 1 daliai. Taip, man teisingai sako, einam pastraipsniui. Tokiu atveju dėl preambulės nėra pataisų. Ar galim bendru sutarimu preambulę priimti, taip? Taigi preambulė priimta.

1 straipsnis. Pataisų taip pat nėra. (Balsai salėje) J. Veselka – prieš. Gerai, grįžtam atgal prie preambulės, suteikiam žodį J. Veselkai. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dvi pastabos. Vienur sakoma privačių juridinių asmenų iniciatyva. Kas Lietuvoje tiki, kad privatūs asmenys patys užsimanė statyti šią elektrinę? Susimanė valstybė. O paaiškina kodėl: rašo privačios todėl, kad jeigu tai valstybės iniciatyva, reikia vykdyti Europos procedūras. Jeigu užrašo, kad privačios iniciatyvos, tada nereikia vykdyti Europos procedūrų. Ir jūs manote, kad Europoje sėdi žiopliai ir nepradės jums kelti įvairių pretenzijų. Tai viena.

Antra, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus. Šios elektrinės vienos kilovatvalandės kaina įvertinus visus nuostolius bus apie 20 centų. Šiandien parduoda elektrą už 7 centus. 13 centų mažiausiai, 13–14, t. y. apie 40 centų pabrangs vien parduodamos elektros kaina. Gyventojams taip pat pabrangs. Gyventojai dėl tų tik 14 centų pabrangimo kasmet privalės, juridiniai asmenys, gyventojai, sumokėti 2 mlrd. litų. Padidės infliacija, sumažės ekonomikos vystymosi tempai. Tai kas yra tie esminiai interesai? Todėl manau, kad šie du esminiai interesai ir privati juridinė iniciatyva yra grynas melas, prieštarauja ekonomikos logikai, todėl siūlau tokios preambulės nepriimti.

PIRMININKAS. Aš tiktai noriu pasakyti, atsiprašau, kad iš pradžių nepastebėjom, J. Veselkos yra pasiūlymas tai įrašyti preambulėje po pirmojo sakinio, bet tokiam pasiūlymui jau nebuvo pritarta svarstymo metu. Tai jūs jo nebeteikiat iš naujo?

J. VESELKA. Nebeteikiu.

PIRMININKAS. Jūs pasisakote prieš tokią preambulę, kokia yra pateikta. Kas norėtų kalbėti už preambulę? Ar būtų norinčių? Negirdžiu. Taigi apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame preambulei tokiai, kokia yra, ar taip elgiamės, kaip siūlo J. Veselka, ir nepritariam jai. Taigi balsuojam dėl preambulės. Prašom. Kas už tai, kad preambulė būtų priimta, balsuoja už. Balsuojam dėl preambulės priėmimo.

Už preambulę – 80, prieš – 4 , susilaikė 6. Preambulė priimta. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pataisų nėra? Galim priimti? J. Veselka norėtų kalbėti prieš. Ne? Ne. 1 straipsnį priimam bendru sutarimu. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Pataisų nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Priimam. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti – taip pat. J. Veselka – prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnyje vėl visur ryškiname, kad tai privačių nacionalinių investuotojų iniciatyva. Ten tik vienas bus privatus nacionalinis investuotojas, t. y. VST savininkai, kurie turi 97% akcijų. Todėl suversti, kad tai yra privati iniciatyva, yra tik būdas, jeigu projektas pasirodys, kad neigiamai veiks Lietuvos ekonomiką ir kai kurie kiti negatyvūs dalykai, tada yra labai geras dalykas, kad čia valstybė, Seimas, Vyriausybė niekuo neprisideda, tai yra paprasčiausiai R. Juozaičio iniciatyva. O vieną R. Juozaitį sutvarkyti yra labai lengva. Todėl kokia yra tiesa? Tai yra valstybės iniciatyva, dalyvaus dauguma nacionalinių investuotojų – 51%, nors, manau, ten turėtų būti gerokai daugiau negu 51%. Todėl taip ir turėtume rašyti, kad tai yra vis dėlto valstybės iniciatyva ir valstybė imasi iniciatyvos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl 3 straipsnio? Už? Nematau. Taigi balsuojame, ar priimame, ar ne. Kas už tai, kad būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl 3 straipsnio priėmimo.

Už balsavo 88, prieš – 3, susilaikė 4. 3 straipsnis priimtas.

Toliau 4 straipsnis. Pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galim irgi priimti bendru sutarimu? Ir 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Pataisų taip pat nematau. Galim apsispręsti, ar priimam? Ar būtų norinčių kalbėti? Nematau. Taigi bendru sutarimu taip pat šį įstatymo straipsnį galim priimti.

Toliau 6 straipsnis ir jo 1 daliai yra J. Razmos pataisa. Tuoj pat leisim užsirašyti. Tuoj J. Razmai suteiksim žodį. Prašom, J. Razma.

J. RAZMA (TSF). Man atrodo, kad iniciatoriai čia išties nesurado geros formuluotės, kuri užtikrintų, jog atominė elektrinė tikrai bus statoma. Štai dabar čia parašyta, kad projektą įgyvendinant bendrovė gali būti steigiama. Čia toliau nacionalinio investuotojo iniciatyva, kitaip sakant, gali būti ir nesteigiama. Gali būti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, gali būti steigiama kieno nors kito iniciatyva. Tai yra tokios interpretacijos, kai aš išplečiu tą parašymą „gali būti“. Aš suprantu ten tam tikrą Vyriausybės apsidraudimą siekiant tiesmukai neįrašyti, kad tai yra Seimo ar Vyriausybės iniciatyva, bet, mano supratimu, šitoks įrašymas taip pat palieka daug neapibrėžtumų, nes kai parašai „gali būti“, tai yra tas pats kaip nieko neparašytum. Nes gali būti, gali ir nebūti.

PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė. Ši formuluotė „gali būti“ įrašyta atsižvelgiant į tai, kad kol kas nėra apsispręsta, kada projekto įgyvendinimo bendrovė turės būti įsteigta. Pernelyg ankstyvas jos įsteigimas kartu su strateginiais partneriais gali lemti Lietuvos šalies iniciatyvos ir projekto vystymo kontrolės praradimą. Taigi nesuvaržykim mūsų derybininkams rankų.

PIRMININKAS. Taip, ministras V. Navickas taip pat norėtų kalbėti prieš. Prašom. Ir už leisim kalbėti R. Kupčinskui. Prašom.

V. NAVICKAS (VLPDF). Čia iš tiesų galbūt ir platesnio paaiškinimo reikėtų, nes tik dviejų žodžių „gali būti“ išbraukimas, kurie dabar yra tekste, sudaro galimybę interpretuoti šią nuostatą kaip imperatyvią, t. y. kad Seimas savo sprendimu priima sprendimą, kad būtinai turi būti įsteigta tokia bendrovė. Iš tiesų tai būtų kvestionavimas pagal Europos Sąjungos teisę, nes tokiu būdu pati valstybė imasi iniciatyvos, o ne privatūs juridiniai asmenys. Kartu yra proga atsakyti gerbiamajam J. Veselkai, kuris minėjo du kartus ir tiesiog galbūt nesuvokia esmės, kuri formuluotė čia yra teikiama. Čia yra ne privačios nuosavybės iniciatyva, o privati iniciatyva, t. y. juridiniai asmenys, ar jie būtų valstybiniai, ar privatūs, imasi savo iniciatyva įgyvendinti šį projektą. Ir taip mes patenkame į visiškai kitą Europos Sąjungos teisės formatą. Manyčiau, šių žodžių išbraukimas būtų vedamas prie valstybės iniciatyvos ir mes turėtume keisti visą įstatymo konstrukciją. Todėl siūlyčiau nepritarti J.Razmos siūlymui, kad būtų išbraukti šie žodžiai „gali būti“.

PIRMININKAS. Iš užsirašiusių už kalbėti dėl pataisos matome R. Kupčinską. Daugiau dėl pataisos nėra. R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TSF). Šitas įstatymo projektas yra nepaprastai valstybiškai svarbus. Man atrodo, kad visi kriterijai ir investuotojams, ir sutarčiai turi būti griežtai numatyti ir tam tikruose įstatymo straipsniuose. Todėl aš pritariu J. Razmos pataisai ir siūlau už ją balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar pritariame J. Razmos pataisai. Kas už tai, kad ji būtų priimta, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, primenu, kad Ekonomikos komitetas…

PIRMININKAS. Taip, tą visi žinome.

B.VĖSAITĖ. …yra prieš. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tą visi žino. Aš galiu pakartoti, kad komitetas šiai pataisai nepritarė. Prašom dabar balsuoti. Balsuojame dėl J. Razmos pataisos 6 straipsnio 1 daliai.

Už pataisą – 21, prieš – 26, susilaikė 43. Taigi pataisai nepritarta.

Pataisa 6 straipsnio 2 daliai. Pastabos, kurias teikia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės departamentas pakartojo savo nuostatą, kurią buvo padaręs prieš svarstymą Seime. Jis preziumuoja, kad nacionalinis investuotojas atitinka specialiąsias saugumo priemones, kurios bus nustatytos ateityje. Todėl gali būti, kad Seimas, nustatydamas specialiąsias saugumo priemones, projekto 20 straipsnio nurodytuose įstatymuose bus saistomas fakto, kad AB „Lietuvos energija“ turėtų atsižvelgti į nacionalinio investuotojo galimybes. Atominės elektrinės įstatymas negalės būti įgyvendintas jo nepakeitus.

Komitetas mano, kad 6 straipsnio 2 dalyje nacionaliniam investuotojui numatytos specialiosios saugumo priemonės yra pakankamos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar noriu pasakyti vieną dalyką dėl mūsų darbo tvarkos. Jūs dabar matote, ekrane nėra pavardžių tų, kurie iš anksto užsirašė kalbėti dėl viso įstatymo. Jos po to atsiras, prašom dėl to nesijaudinti, nes po to mums nebeaišku, kas yra užsirašęs dėl pataisų, kas dėl viso. Dabar užsirašoma tik dėl pataisų.

Dėl šios pastabos J. Razma norėtų kalbėti? Prašom. J. Razma. Tada dar atsakys ministras V. Navickas.

J. RAZMA (TSF). Aš siūlau pritarti Teisės departamento pastabai, kurią yra labai paprasta įrašyti. Manau, Teisės departamentas pagrįstai kelia klausimą. Jeigu numatome, kad tas specialiąsias saugumo priemones turi tenkinti kiti investuotojai: lenkai, latvių bendrovė ir t. t., tai kodėl mes neparašome, kad ir mūsų nacionalinis investuotojas turi tenkinti tas saugumo priemones? Kaip jis gali netenkinti, jeigu iš kitų to reikalaujam, man yra nesuprantama. Aš siūlau pritarti pastabai.

PIRMININKAS. V. Navickas. Prašom.

V. NAVICKAS. Specialiąsias saugumo nuostatas, arba kriterijus, nustato įstatymas, kuris vadinasi maždaug taip: Svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas. Jame yra bene vienintelis kriterijus, kad tokios įmonės turėtų atitikti euroatlantinės integracijos kriterijus. Kalbėdami apie „Lietuvos energiją“, šiuo atveju ji ir minima šitame Teisės departamento tekste, mes turbūt neturime abejonių, kad ši įmonė atitinka europinės integracijos kriterijus.

Kita vertus, bus įstatymo lydimasis dokumentas, t. y. mano minėto įstatymo pakeitimas, kuriame bus įvardyti specialūs kriterijai ir kitiems būsimiems investuotojams. Be abejo, „Lietuvos energija“ juos taip pat turės atitikti ir savo parametrais turės būti atvesta iki to laiko, kai tarp akcininkų bus pasirašoma sutartis. Manau, čia Teisės departamento nėra suformuluotas aiškus pasiūlymas, kokie žodžiai turėtų atsirasti tame straipsnyje, be to, tai nėra jokia problema, ir „Lietuvos energija“ tikrai atitinka ir atitiks tuos standartus, kurių reikės nacionaliniam saugumui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi neturime suformuluotos kokios nors pataisos, tai ar Seimas pritartų Ekonomikos komiteto nuomonei šiuo klausimu? Kadangi Seimo salėje yra skirtingos nuomonės, reikia apsispręsti balsuojant. Balsuojame dėl to, ar pritariame Ekonomikos komiteto pozicijai šiuo klausimu. Ta pozicija yra tokia, kad Ekonomikos komitetas siūlo neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą. Balsuojame dėl to, ar pritariame Ekonomikos komiteto pozicijai? Jeigu Seimas nepritars Ekonomikos komiteto išvadai šiuo klausimu, tada vėliau turėsime ieškoti sprendimo. Dabar svarstome 6 straipsnio 2 daliai išsakytas Teisės departamento pastabas, kurioms nepritarė Ekonomikos komitetas.

Už tai, kad būtų pritarta Ekonomikos komiteto išvadai, – 71, prieš – 3, susilaikė 16. Taigi yra pritarta Ekonomikos komiteto išvadai ir tuo šis klausimas baigtas.

6 straipsnio 6 dalis. Ir vėlgi Teisės departamento pastabos. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms. Teisės departamentui kelia abejonių projekto 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų laikymosi kontrolė užtikrinama vykdant atominę elektrinę eksploatuojančios organizacijos veiklos licencijavimą.

Teisės departamentas sako, kad jeigu būtų atsižvelgta į mūsų siūlymą dėl leidimo įsteigti projekto įgyvendinimo bendrovę, projekto 6 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostata, kad projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra nesutinkančių su Ekonomikos komiteto išvada? Nėra. Taigi pritariame bendru sutarimu Ekonomikos komiteto išvadai, taip? Pritariame. Ši išvada taip pat yra patvirtinta.

6 straipsnis. Daugiau pastabų nėra. Ar galime visam 6 straipsniui pritarti?

J. Veselka nori kalbėti dėl motyvų. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi nepritarėte gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui išbraukti „gali būti“, o nacionalinis investuotojas yra numatytas keliuose straipsniuose, tai išeina, kad priimame įstatymą, kuris gali būti nevykdomas. Labai keista, pirmą kartą įstatyminėje praktikoje sutinku su nuostata, kad įstatymą… Jeigu žiūrėtume, kadangi gali būti, tai gali ir nebūti. Vadinasi, mūsų priimtas įstatymas gali būti nevykdomas. Tai kam jūs priimate įstatymą, kuris gali būti nevykdomas? Tai viena pastaba.

Antroji pastaba. 4 dalis numato, kad eksploatacijos nutraukimą ir radioaktyvių atliekų tvarkymą apmokės proporcingai kiekviena pagal įstatinį kapitalą. Bet atliekos juk liks Lietuvoje! Kodėl turi būti neįvertinta tai, kad pavojingos atliekos liks Lietuvoje? Aš manau, kiekvienas sutiktų apmokėti tik tą dalį, kurią jis turi akciniame kapitale, ir palikti atliekas kitoje valstybėje. Man yra nesuprantama. Buvo daug pranešimų apie sveikatos būklę Lietuvoje. Ir jūs apmokėsite lygiomis dalimis už atliekų laikymą Lietuvoje kaip latviai, estai ir lenkai. Nesuprantu tokios nacionalinio investuotojo pozicijos!

PIRMININKAS. Taigi 6 straipsniui J. Veselka siūlo nepritarti. Norinčių kalbėti už nėra. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame 6 straipsniui. Kas už tai, kad būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 81, prieš – 5, susilaikė – 13. Tai gi 6 straipsniui yra pritarta.

7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti dėl 7 straipsnio nematom. Taigi ar galim priimti bendru sutarimu? Galim ir priimam.

8 straipsnio antrai daliai yra J. Razmos pataisa. Prašom. J. Razma.

J. RAZMA. Šiuo atveju, taupydamas laiką, aš siūlyčiau, kad, nagrinėjant šią mano pataisą, būtų apsispręsta ir dėl kitų pataisų, kurioms yra keliamas tas pats dalykas. Galima paminėti, kad tai bus kai kurios 11 straipsnio pataisos ir taip toliau.

Šiuo atveju aš rėmiausi vieno Teisės instituto specialisto nuogąstavimais, kad, jeigu paliekam tekste du kartus įrašytą bendrovės pavadinimą, kai kalbama apie kokią nors akcijų dalį ir kai kalbama, na, kad tai bendrovei turi priklausyti atitinkama akcijų ir balsų dalis, gudrūs interpretuotojai tokį parašymą gali interpretuoti taip, kad tas dalies reikalavimas išlieka tik akcijoms, bet neišlieka balsams. Buvo tokių pastabų. Tas nuogąstavimas, matyt, buvo susijęs iš dalies su tuo, kad tekste yra nevienodai parašyta. 11 straipsnyje, kuriame kalbama apie Vakarų ir Rytų skirstomuosius tinklus ir jų akcijų dalis, bendrovės pavadinimas yra vartojamas tik vieną kartą – prieš tą dalį.

Remdamasis Teisės instituto specialisto pastaba, aš ir pasiūliau Seimui apsvarstyti, ar nebūtų tiksliau išreiškiamas mūsų siekis ir tam tikras apsidraudimas, jeigu išbrauktume antrą kartą įrašytą bendrovės pavadinimą, šiuo atveju 34 procentai projekto įgyvendinimo bendrovės. Kitur, prie kitų pataisų, tai būtų atitinkamai kitos bendrovės pavadinimai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė dėl šios pataisos.

B. VĖSAITĖ. Komitetas pasisakė prieš ir mano, kad projekto įgyvendinimo bendrovės paminėjimas kaip tik suteikia daugiau aiškumo.

PIRMININKAS. Ministras V. Navickas. Prašom.

V. NAVICKAS. Pirmininkė pasakė visiškai aiškiai. Dabar įstatyme yra paminėta, kad Lietuvos nacionaliniam investuotojui – atominei elektrinei priklausys 34 procentai akcijų, t. y. yra pažymima kapitalo dalis, taip pat toks pat balsų kiekis projekto įgyvendinimo bendrovei. Mano manymu, tai, kad du kartus paminėta ta pati įmonė – atominė elektrinė, vieną kartą išreiškiant kapitalo dalį, antrą kartą – balsų skaičių, derantis dėl akcininkų sutarties, suteikia daugiau aiškumo ir konkretumo. Manyčiau, gerbiamojo J. Razmos pasiūlymas išbraukti ir sukelti dviprasmybę, kad balsų skaičius gali būti interpretuojamas ir kitaip … Manyčiau, kad nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuodami apsisprendžiam, ar pritariam J. Razmos pataisai dėl 8 straipsnio 2 dalies. Komitetas nepritaria šiai pataisai. Apsisprendžiam balsuodami. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)

Už – 12, prieš – 31, susilaikė – 49, pataisai nėra pritarta.

Dėl viso 8 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Pritariam.

9 straipsnis. Teisės departamento pastaba. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Šitai Teisės departamento pastabai Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu. Tai yra dėl ekstremalių situacijų. Protokolinis nutarimas – pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus dėl problemos sprendimo. Mes manome, kad Vyriausybei dar reiktų apsispręsti dėl ekstremalios padėties įgyvendinimo. Ekonomikos komitetas siūlo Vyriausybei priimti protokolinį sprendimą.

PIRMININKAS. Tai tą mes galėsim padaryti priėmę įstatymą. Atsakydami į Teisės departamento pastabą, jūs matot tokią išeitį. Tada J. Razma norėtų kalbėti. Prašom.

J. RAZMA. Kad neatrodytų, jog aš visą laiką prieš Ekonomikos komitetą, šiuo atveju noriu paremti Ekonomikos komiteto poziciją. Aš už ją balsavau. Iš tiesų ši Teisės departamento pastaba iš esmės gali tapti aktuali tik kokiais 2015 metais. Iki to laiko, aš manau, ir Vyriausybė dar padirbės, gal ir mes tą įstatymą dar ne vieną kartą tikslinsim. Šiandien dėl tos pastabos mums nereikėtų sustoti ir į ją reaguoti.

PIRMININKAS. Kitaip mąstančių nematau. Ar galim bendru sutarimu pritarti tokiai Ekonomikos komiteto pozicijai? Pritariam.

Dėl viso 9 straipsnio dar turime J. Veselkos iš anksčiau perregistruotą pataisą. Ar J. Veselka… Taip, prašom pristatyti.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo komitetas priėmė protokolinį nutarimą, jeigu Seimas pritarė… Tai aš iškėliau tą pačią idėją – kad nebuvo sutvarkyta juridiškai… Todėl aš dabar nematau prasmės svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi atsiimta pataisa. Ar visam 9 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Norinčių kalbėti nematau, taigi pritariam 9 straipsniui.

Toliau 10 straipsnio pirma dalis. J. Razmos pataisa.

B. VĖSAITĖ. Atsiėmė.

PIRMININKAS. J. Razma jau atsiėmė šią pataisą, taip? Tokiu atveju J. Veselkos pataisa taip pat pirmo straipsnio pirmai daliai. Prašom. J. Veselka. 10 straipsnio…

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, visas tas savo pastabas… Kadangi puikiai suprantu, kad didžiausia Seimo grupė yra nusprendusi viską atmesti, kad negaišinčiau jūsų laiko, kalbėsiu dėl atskirų straipsnių.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Irgi atsiimta. Tokiu atveju 10 straipsnio antrai daliai – J. Razmos pataisa. Prašom. J. Razma.

J. RAZMA. Antanai, neužstok manęs.

Gerbiamieji kolegos, aišku, mano pataisa yra siūlymas grįžti prie to, ką mes svarstėm svarstymo stadijos metu. Mano pataisa visiškai atitinka buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, taip pat Valstybės saugumo departamento pasiūlymą. Tai šis pasiūlymas sako, kad, pripažindami tai, kad nacionalinis investuotojas, arba „Lietuvos energija“, yra strateginę reikšmę turintis objektas, turime reikalauti, kad du trečdaliai jo akcijų būtų valstybės rankose. Tai aš tą siūlymą ir pakartoju.

Iš tikrųjų mes turim įvertinti, kad į „Lietuvos energijos“ sudėtį įeina perdavimo tinklai. Pavyzdžiui, Čekijos bendrovė, kuri yra iš dalies privatizuota, neturi perdavimo tinklų. Valstybė šią dalį atskyrė ir pasiliko savo rankose. Tai yra strategiškai svarbi perdavimo linija, einanti į Karaliaučių ir taip toliau, todėl aš siūlyčiau šitos stadijos metu palikti du trečdalius. Jeigu jau taip atsitiktų, kad, derantis dėl akcijų vertės, išaiškėtų, kad nėra kitos išeities ir taip susiklosto, mes po tų derybų galėtume grįžti prie šitų straipsnių ir tada jau atidžiai svarstyti, ar galima atsisakyti dviejų trečdalių. Bet dabar tai būtų aiškus nurodymas Vyriausybei siekti išlaikyti du trečdalius. Tam yra nemažos galimybės, nes Vyriausybė, kaip parašyta tekste, gali „arba derėtis dėl visų VST, RST akcijų, arba dėl dalies – daugiau kaip 51 procento“. Gali derėtis dėl dalies. Manau, kad tą nuostatą būtų galima įgyvendinti.

PIRMININKAS. Tai tokia pataisa. Komiteto pataisa. Prašom, pranešėja.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė. Noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad ši pataisa jau buvo vieną kartą svarstoma ir svarstymo metu Seimas ją atmetė. Noriu pasakyti, kad, turint daugiau kaip pusę akcijų, valstybei priklauso kontrolinis paketas ir valdymo teisė. Manome, kad to visiškai užtenka, be to, iš kur paimti tiek turto, kad būtų galima užtikrinti du trečdalius akcijų?

PIRMININKAS. Ir ministras V. Navickas. Prašom. Jis taip pat prieštarauja pataisai. Prašom.

Tai dabar gal tada… Prašom. V. Navickas.

V. NAVICKAS. Taip, gerbiamas J. Razma jau paminėjo pabaigdamas, kad gali iškilti teisinių abejonių, jog po įvertinimų vėl reikės koreguoti Seime įstatymą tam, kad būtų galima išlaikyti tas proporcijas, kurios susiklosto tarp akcininkų atlikus nepriklausomų ekspertų turto įvertinimą. Iš kitos pusės, iš tiesų valstybė, turėdama daugiau kaip 51% akcijų, gali priimti visus esminius sprendimus nacionalinio investuotojo bendrovėje, t. y. formuoti valdymo organus, turėti įtaką priimant jų sprendimus. Nacionaliniai interesai nebus pažeisti, jeigu valstybė turės 51%, tuo labiau kad atstovavimo taisykles toje valstybės bendrovėje tvirtins ne kokia nors ministerija, o pati Vyriausybė. Taigi nustatydama pozicijas Vyriausybė taip pat galės užtikrinti valstybės interesų atstovavimą. Iš kitos pusės, manyčiau, kad dviejų trečdalių fiksavimas apribos galimybes po to parduoti kitiems Lietuvos piliečiams to nacionalinio investuotojo akcijas, taip padarant bendrovę atvirą ir viešą visiems Lietuvos žmonėms. Siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. R. Dagys nori pritarti. Prašom.

R. J. DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, J. Razmos išsakyti argumentai tikrai remtini. Norėčiau paprieštarauti mūsų ministro pasakytai nuomonei dėl kapitalo suformavimo ir panašiai. Vyksta derybos. Mes priimame tuos argumentus, kad galbūt ir galima skirstyti akcijas pagal įnešamą turtą ir panašiai, bet bendrovėje, kuri bus pastatyta… elektrinė Lietuvoje, taip pat turėtų būti įvertinta, kad Lietuva prisiims ateityje visus saugojimo kaštus, saugumo kaštus ir panašiai. Todėl 34% jau yra klausimas, lygiai taip pat privataus kapitalo interesai tikrai nieko nepraloš, nes sukūrus šią bendrovę, prisijungus Vakarų skirstomiesiems tinklams, jų akcijos pakils kelis kartus. Ar pakils kelis kartus, ar šiek tiek mažiau, tikrai dėl to nepraloš, bet valstybės interesai bus deramai apsaugoti ir įvertinti. O po to jau mes galėsime žiūrėti, ką su valstybės dalimi daryti. Ar bus galima akcijas parduoti, ar ne. Manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Saugumo departamento išsakyti nuogąstavimai yra iš tikrųjų rimti ir siūlau paremti šią pastabą.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, balsavimo motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame J. Razmos pataisai 10 straipsnio 2 daliai, kuriai nepritaria komitetas. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti. Pritariantys pataisai balsuoja už. Kas pataisai nepritaria, balsuoja kitaip.

Už pataisą – 21, prieš – 29, susilaikė 45. Pataisai nėra pritarta.

Toliau. 10 straipsnio 2 daliai turime P. Auštrevičiaus pataisą. Prašom. P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, dėl ko mes klausėmės šiandien įžanginės premjero kalbos. Yra du esminiai klausimai, kurie kelia ir mūsų partnerių susidomėjimą. Tai yra 34% turėjimas Lietuvos rankose ir antras dalykas, visas paketas taisyklių, susijusius su nacionalinio investuotojo veikla. Štai du aspektai, kurie iš esmės ir verčia rašyti Lietuvai laiškus, aiškintis, siūlyti savo sprendimus.

Kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad nacionalinio investuotojo veiklos reglamentavimas šiame įstatyme apima tik du straipsnius. Tai esminis dalykas, svarbus dalykas, o mes tik dviem straipsniais prabėgom įvertiname nacionalinio investuotojo veiklą. Įstatymas leidžia Vyriausybei sudaryti sutartis dėl balsavimo teisės perleidimo, arba, kitaip tariant, dauguma sprendimų yra paliekami įstatymų lydimiesiems veiksmams, arba Vyriausybės kompetencijai.

Visa tai ir paskatino mane, mielieji kolegos, pateikti pataisą 10 straipsnio 2 daliai, kuria aš noriu įtvirtinančiai reglamentuoti jokios veto teisės nesuteikimo nacionaliniam investuotojui arba jo dalyviams ir taip padaryti sprendimų priėmimą kuo skaidresnį, aiškesnį ir efektyvesnį. Kitaip tariant, aš siūlau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar bet kokiai kitai institucijai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikai, draudžiama sudaryti bet kokias sutartis, suteikiančias veto teisę kitiems nacionalinio investuotojo akcininkams ar įtvirtinančias privalomą kitų nacionalinių investuotojų akcininkų pritarimą. Aš tikiuosi jūsų pritarimo, nes klausimas yra svarbus ir norint, kad nacionalinis investuotojas veiktų skaidriai ir efektyviai, aš manau, ši pataisa būtų palanki. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi tokia yra pataisa. Prašom komiteto nuomonę.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritaria P. Auštrevičiaus siūlymui. Komitetas mano, kad pritarus šiam pasiūlymui Vyriausybei būtų paprasčiausiai surištos rankos. Vyriausybė ne tik negalėtų sudaryti jokios akcininkų ar panašios sutarties, o tai gali būti būtina kuriant nacionalinį investuotoją, bet ir negalėtų sudaryti jokių susitarimų dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo didinimo pirmuoju nacionalinio investuotojo kūrimo etapu. Be to, komitetas mano, kad įtvirtinti išsamų ir baigtinį sąrašą blogo elgesio draudimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra nei įmanoma, nei tikslinga.

PIRMININKAS. J. Veselka dėl P. Auštrevičiaus pataisos?

J. VESELKA. Ne, dėl viso.

PIRMININKAS. Ne. Tada ministras V. Navickas. Prašom.

V. NAVICKAS. Tikrai siūlytume nepritarti, nes paskaičius patį tekstą susidaro tokia bendra nuostata, kad gerbiamasis P. Auštrevičius iš viso siūlo dėl nieko nesusiderėti. Mano manymu, yra blokuojanti visą įstatymą pataisa visų pirma dėl to, kad yra siūloma nesusitarti taip, kad būtų galima apriboti valstybės akcininkų teises. Akcininkų teisių bet kokia sutartis negali apriboti, jos yra nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme ir bet kokių teisių apribojimas yra neįmanomas. Todėl tai yra nepriimtina. Antra, yra nurodomas nebaigtinis sutarčių sąrašas. Vadinasi, bet kokie susitarimai neįmanomi sudaryti su būsimais potencialiais investuotojais ir strateginiais partneriais. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar pritariame P. Auštrevičiaus pataisai 10 straipsnio 2 daliai. Kas už P. Auštrevičiaus pataisą, balsuoja už, galvojantys kitaip, balsuoja taip pat kitaip.

Už P. Auštrevičiaus pataisą 15, prieš – 26, susilaikė 52. Pataisai nėra pritarta.

10 straipsnio 3 dalis ir Teisės departamento pastabos. Prašom, komiteto pirmininke.

B. VĖSAITĖ. Ekonomikos komitetas nepritarė Teisės departamento 10 straipsnio 3 dalies pasiūlymams, nes mano, kad šios Atominės elektrinės įstatymo projekto 10 straipsnio nuostatų paskirtis yra pabrėžti, jog nacionalinis investuotojas nekeistų savo pagrindinės veiklos ir užsiimtų energetine veikla.

PIRMININKAS. J. Razma dėl komiteto išvados. Prašom.

J. RAZMA. Aš ir komitete, ir dabar linkęs siūlyti vis dėlto įsiklausyti į Teisės departamento pastabą, nes taip, kaip dabar parašyta tekste, tikrai yra daug neaiškumų ir neapibrėžtumų. Mes įrašome patronuojančios bendrovės veiklos sąvoką ir suprantame, kad tai lyg ir „Lietuvos energija“, o kitose dalyse rašome, kad turi būti atskirtos veiklos, perdavimas, skirstymas. Dabar perdavimo veikla taip pat priklauso „Lietuvos energijai“. Kaip čia bus? Dar viena antrinė įmonė? Kaip bus padalinta tada viskas tarp patronuojančios bendrovės ir tos antrinės bendrovės, kuri užsiims perdavimo veikla? Viskas neaišku. Manau, kad toks pasakymas, jog gali užsiimti ir kita veikla, neprieštaraujančia pagrindiniam tikslui, tai bendrovei suteikia gana plačias galimybes užsiimti kuo tik nori. Prieštaravimą konstatuoti labai sudėtinga. Aišku, sudėtinga pasakyti, kaip reiktų taisyti tekstą, nes Teisės departamentas iškelia tam tikrą problemą, bet aš ją pripažįstu.

PIRMININKAS. V. Navickas. Prašom dėl komiteto išvados šiuo klausimu.

V. NAVICKAS. Aš pritariu komiteto išvadai ir nepritariu Teisės departamento siūlomoms abejonėms, nes čia yra esminis pasakymas… Teisės departamento yra tokie žodžiai, kad iš to, kas parašyta, galima suprasti taip, kad pagrindinė „Lietuvos energijos“ veikla yra taip pat AB „Lietuvos energijos“ veikla, t. y. vienos bendrovės veikla lygi tos pačios bendrovės veiklai. Iš tiesų čia norima pabrėžti, kad dabartinė „Lietuvos energijos“ vykdoma veikla po nacionalinio investuotojo suformavimo, t. y. atsiradus didesnei „Lietuvos energijai“, turi būti tęstinė ir turi būti tokia pati. Mano manymu, to fakto pabrėžimas įstatyme yra būtinas. Siūlau nepritarti Teisės departamento išvadai, pritarti komiteto pozicijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi vėl yra skirtingų nuomonių dėl Teisės departamento išvadų ir komiteto pasiūlymų, nors ir nėra pataisų, vis tiek Seimui siūlau apsispręsti, ar pritariate Ekonomikos komiteto išvadai, kad visiems būtų aišku. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai šiuo klausimu, balsuoja už. Balsuojame dėl Ekonomikos komiteto išvados dėl tų pastabų, kurias dėl šios vietos pateikė Teisės departamentas.

Už komiteto išvadą šiuo klausimu pasisakė 76, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Išvadai pritarta.

Dabar visas blokas K. Starkevičiaus pataisų. Kiek suprantu, tai yra sisteminės pataisos, kurios yra 10 ir 11 straipsniams. Tai gal galime iškart apsispręsti dėl viso paketo? K. Starkevičius. Prašom.

K. STARKEVIČIUS (TSF). Laba diena, kolegos. Iš tikrųjų man kelia tam tikrų įtarimų nacionalinio investuotojo statusas ir sudėjimas į vieną įstatymą. Todėl aš siūlau atskirti į du įstatymus, kad mes geriau pasiruoštume, išsiaiškintume, tą nacionalinį investuotoją.

Ir dar vienas. Šiandien aiškiai įvardijamas vienas nacionalinis investuotojas – tai VST. Kaip žinome, šiuo atveju Vyriausybė iš tikrųjų nemažai rizikuoja pradėdama bendrą projektą su bendrove, kuri ne kartą pasinaudojo įstatymų pataisomis, netobulumu, susigrąžino ir mokesčius. Prisiminkime vadinamąjį invalidų mokestį, tai apie 70 mln.; prisiminkime Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo procesą: nupirkta už 700 mln., po to pasinaudojus įstatymų netobulumu įstatinis kapitalas padidinamas iki 2 milijardų.

Dabar aš iš tikrųjų mūsų naujame įstatyme nematau tam tikrų saugiklių, kurie garantuotų, kad Vakarų skirstomieji tinklai, dabar jie kitaip vadinami, vėlgi nepasinaudos tuo, ko mes galbūt ir nepastebėjome. Man neaišku, kokia bus akcininkų sutartis, kas atsitiks, jeigu nacionalinis investuotojas nuspręs pasitraukti jau padidinęs savo įstatinį kapitalą, ir jis galėtų siekti jau 5 mlrd., kas iš tiesų tas akcijas tada išpirks? Ar akcijos yra (…) su galia? Kaip žinote, pagal visus skaičiavimus Lietuva turėtų gauti tūkstantį megavatų. Ar galia bus padalijama? Lietuvai 2015 metais pačiai reikės 1,5 tūkst., vadinasi, mes liksime ir be galios. Kodėl…

PIRMININKAS. Laikas.

K. STARKEVIČIUS. …Rytų skirstomųjų tinklų dalyvaus ne visos turimos akcijos, gali ir ne visos dalyvauti. Vadinasi, vėl VST padidės akcijos. Štai kiek klausimų turiu, bet neturiu atsakymų, todėl ir siūlau tokį projektą.

PIRMININKAS. Taip, bet jūs sutinkate, kad jūsų pataisos būtų svarstomos visos iš karto, nes jos susijusios tarpusavyje?

K. STARKEVIČIUS. Taupant laiką, taip.

PIRMININKAS. Jos yra susijusios, taigi iš karto svarstome visą paketą K. Starkevičiaus pateiktų pataisų. Komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė nė vienai K. Starkevičiaus pataisai, nes manome, kad jis iš esmės keičia įstatymo projektą. Dabar projektas yra kaip privačios iniciatyvos projektas, o K. Starkevičiaus siūlyme yra kaip valstybės lėšomis vykdomas projektas. Jeigu norime blokuoti šį įstatymą ir apskritai atidėti atominės elektrinės statybą, tada, aišku, būtų galima pritarti K. Starkevičiaus siūlymui. Bet aš nemanau, kad Seimo nariai šito nori.

PIRMININKAS. R. Kupčinskas – už. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Šio skirsnio svarstymas, man atrodo, yra vienas svarbiausių šiame įstatymo projekte. Priimame Ignalinos atominės elektrinės įstatymą. Jo priėmimas prilygsta mūsų valstybės biudžeto priėmimui. Šio įstatymo reikšmė, mūsų atsakomybė valstybės gyventojams yra milžiniška. Komiteto pirmininkė teigia, kad čia yra privati iniciatyva ir panašiai. Bet palaukite, o kas bus atsakingas už įstatymo priėmimą, už pasekmes? Kažkas turės būti atsakingas. Bus atsakinga valstybė. Todėl labai kruopščiai turime išnagrinėti visus atvejus: kas yra investuotojas, kokie investuotojai, kokia jų atsakomybė, koks įstatinis kapitalas ir visa kita. Be abejo, čia turi dalyvauti ir ekspertai.

Dar vienas dalykas. Vis dėlto jeigu mūsų sąjungininkai NATO ir Europos Sąjungoje reiškia susirūpinimą šiais klausimais ir prašo, kad šis klausimas būtų ypač atidžiai nagrinėjamas arba svarstomas po susitikimo, man atrodo, K. Starkevičiaus pataisa yra labai reikšminga ir reikalinga. Todėl siūlau už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Ir V. Navickas. Ar J. Veselka prieš pataisą? Prašom, ministras V. Navickas kalbės prieš K. Starkevičiaus pataisą.

V. NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamojo K. Starkevičiaus pataisų komplekso esmė yra tokia, kad siūloma padaryti du įstatymus vietoj vieno ir parengti atskirą įstatymą dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo. Manytume, kad tai yra nelogiška, nes nepasakyta jokių argumentų, kas turėtų būti tame naujame įstatyme. Visi teiginiai, kad kažkas su mokesčiais buvo praeityje, bet iš tiesų buvo pagal įstatymus, nieko bendro neturi su priimamu įstatymu. Todėl esminių pasiūlymų, kurie turėtų reikšmę tobulinant šį įstatymo projektą, klausimus, kurie susiję su nacionalinio investuotojo sukūrimu, nėra gerbiamojo K. Starkevičiaus pasiūlyta.

Manau, reikia priimti principinį sprendimą, kad nereikia atskiro įstatymo dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo. O jeigu buvo noras patobulinti šį įstatymą, iš tiesų ir Konservatorių frakcijoje teko dalyvauti, aštuoniuose komitetuose, padaryta Seimo ekspertizė, išnagrinėti visi aspektai, susiję su nacionalinio investuotojo sukūrimu. Siūlyčiau nepritarti gerbiamojo K. Starkevičiaus pasiūlymams.

PIRMININKAS. Apsisprendžiame balsuodami dėl K. Starkevičiaus pateikto įstatymo pataisų viso paketo. Kas už šį paketą, balsuoja už. Komitetas jam nepritarė. Prašom apsispręsti. (Balsai salėje)

Už K.S tarkevičiaus pataisą 16, prieš – 27, susilaikė 48. Visam pataisų paketui nėra pritarta. Dėl viso 10 straipsnio būtų norinčių kalbėti? J. Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pranešėja visą laiką akcentuoja, kad tai yra privati iniciatyva, privatūs dalyviai. Privatus yra vienas – Vakarų skirstomieji tinklai. Suprantu, kad Seimo nariai, kitaip nei Konstitucija, rūpinasi išimtinai vienu privatininku. Dabar kodėl? Visi sutarė ir… sako, kad jų akcijos smarkiai (…) sukūrus monopolistą, kuris užsiims elektros gamyba, paskirstymu, perdavimu, tiekimu ir kita veikla, t. y. duonos kepimu. Viskas gerai. Buvo pasiūlymų, kad tam nacionaliniam investuotojui, kurio akcijų vertė gerokai išaugs, valstybei priklausytų kuo didesnis paketas. O tam reikia, kad Rytų skirstomųjų tinklų visos akcijos būtų šio nacionalinio investuotojo sudėtyje, nes dabar Vakarų skirstomųjų tinklų ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijų vertė yra maždaug tokia pati – apie 1,8 mlrd. litų. „Lietuvos energijos“ – apie 2,8. Įsidėmėkite, kad „Lietuvos energijai“ priklauso ir Kruonio hidroelektrinė. Po šito, kai kitas privatus dalyvis galės turėti iki 49% akcijų, nesumokėjęs nė lito jis taps monopolistu ir Kruonio elektrinės akcininku, daliniu akcininku. Aš nesuprantu, kaip Seimas gali taip balsuoti, kai matome, kad vienas privatus asmuo, neįdėjęs nė vieno lito šiam nacionaliniam investuotojui, tampa visos monopolijos daliniu akcininku. Ir neaišku, ar turės 49%, ar 36%, o gal bus kitokios proporcijos. Vadinasi, nesirūpinama, kad valstybė daugiausiai iš to išloštų. Nesuprantu, kaip jūs galite už tokį straipsnį balsuoti?

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame, ar priimame 10 straipsnį su visom pataisom, dėl kurių apsisprendėme. Kas už tai, kad 10 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojame dėl viso straipsnio.

Už – 78, prieš – 4, susilaikė 10. 10 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes dabar galėtume padaryti 15 minučių pertaruką iki 12.00 valandos. Sutariame? 12.00 valandą prašom visus čia, tęsime darbą.

Pertrauka

 PIRMININKAS. Prašytume pranešėją į tribūną. Dabar 11 straipsnis. Pradedame nuo Teisės departamento pastabų. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas nepritarė Teisės departamento siūlymams 11 straipsniui, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą mažiau nei 5% turintys akcininkai gali reikalauti, kad pagrindiniai akcininkai išpirktų jų akcijas. Manome, kad siūlymas perteklinis.

PIRMININKAS. Nematau norinčių prieštarauti šiai išvadai. J. Veselka galvoja kitaip? Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai paprastai mes priimame sprendimus. Akcininkai turi teisę parduoti, o jeigu aš nenoriu parduoti? Dabar girdžiu, sako: ir neparduok. Gerbiamieji, viskas būtų gerai, jeigu išėję iš Rytų skirstomųjų tinklų ar Vakarų skirstomųjų tinklų turintieji kontrolinį akcijų paketą nesukurtų monopolijų. Tada logiška būtų, kad skirstomieji tinklai yra savarankiški ir yra bendras interesas smulkių, stambių, vidutinių akcininkų. Viskas labai gerai, tada gali parduoti, gali neparduoti. Bet čia, stambūs akcininkai išeina, jie sukuria monopoliją, kuri sujungia visas veiklos sritis. Smulkus akcininkas kitaip negu stambus jau negalės gauti vienodai pelno arba pajamų. Todėl Teisės departamentas ir atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu gali būti pažeisti smulkių akcininkų interesai. O Rytų skirstomieji tinklai, kaip žinote, yra jau E.ON’as. Kad E.ON’as sutiktų su jūsų diktatu, nesikreiptų į teismus ir nelaimėtų teismuose, nėra jokių šansų. Lietuviai vokiečių dar niekada neapgavo. Todėl, manau, pagal to įstatymo nuostatus bus pažeidžiami smulkių akcininkų interesai ir prasidės teismai. Tas jūsų įstatymo vykdymas bus sustabdytas. Todėl manau, kad reikia pritarti Teisės departamento pastabai.

PIRMININKAS. Šiuo klausimu norėtų kalbėti ministras V. Navickas. Prašom.

V. NAVICKAS. Vėlgi nėra jokios Teisės departamento formuluotės, tik galbūt pamąstymai, kad gali būti pažeistas akcininkų lygiateisiškumo principas. Iš tiesų joks lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, nes Akcinių bendrovių ir kiti įstatymai, vertybinių popierių rinkos įstatymai reglamentuoja tas procedūras tuo atveju, kai vienas ar kitas akdininkas priima vienokį ar kitokį sprendimą dėl savo akcijų. Tokiu atveju, jeigu bendrovėje įvyksta pasikeitimai, atsiranda kitos procedūros, tai yra oficialus pasiūlymas, tuo gali pasinaudoti smulkieji akcininkai. Šiuo atveju mes sprendžiame pagrindinį klausimą, kad valstybė perimtų Vakarų skirstomųjų tinklų kontrolę, ir kalbame tik apie tą akcininką, kuris turi daugiau kaip 51%. Taigi siūlyčiau nepritarti Teisės departamento išvadai, pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi skirtingos nuomonės, apsisprendžiame, ar pritariame komiteto išvadai šiuo klausimu. Kas už tai, kad jam būtų pritarta, balsuoja už. Balsuojame dėl komiteto išvados apsvarstę Teisės departamento pastabas 11 straipsniui. Balsuojame dėl to, ar Seimas pritaria komiteto išvadai. Komiteto išvada yra nepritarti Teisės departamentui, čia svarstome, ar pritariame komiteto išvadai.

Už – 65, prieš – 2, susilaikė 4. Komiteto išvadai pritarta.

Toliau. K. Starkevičiaus pataisų nesvarstome. 11 straipsnio 1 daliai J. Razmos pataisa. Prašom.

J. RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš čia siūlyčiau apsispręsti vienu balsavimu už visą mano birželio 21 d. pataisų paketą, nes jos ten yra susijusios. Taip bus greičiau. Reikalas tas, kad aš pats įregistravau kelis lyg ir alternatyvius siūlymus. Čia yra tokia viena alternatyva.

PIRMININKAS. Ar galite ją pristatyti? Gerai, dėl 21 dienos.

J. RAZMA. Tuo siūlymų paketu aš siūlyčiau įstatinio kapitalo didinimą skaidyti į du etapus, nes pirmas etapas būtų gana paprastas, kai emisijų kaina yra prilyginama nominaliai akcijų vertei. Čia įvertinimas nereikalautų didelių procedūrų ir išlaidų, kai kalbame apie Rytų skirstomųjų tinklų akcijas, kurios priklauso valstybei, investavimą.

Antras etapas, kai kalbame apie Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų investavimą, turėtų būti atliekamas nustatant tiek turtinį įnašą, tiek emisijos kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomam pataisų projekte yra… siūlomame pagrindiniame projekte yra pamirštas svarbus dalykas – emisijos kainos nustatymas. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai įsileidžiami privatūs investuotojai. Esant lygiai nominalui emisijos kainai ir gerai įvertinus, pavyzdžiui, VST akcijas, būtų galimas valstybės dalies atskiedimas, kitaip tariant, tokiu atveju gali reikėti mažesnės VST akcijų dalies, kuri parduodama nacionaliniam investuotojui. Todėl aš siūlau, kaip minėjau, kapitalo didinimą skaidyti į du etapus, taip sutaupytume laiko. Kol vyktų derybos su Vakarų skirstomųjų tinklų akcininkais, pirmas etapas jau galėtų būti vykdomas. Ir dar noriu pabrėžti, kad nėra tikslo Rytų skirstomųjų tinklų akcijas, kurios priklauso valstybei, skaidyti, jeigu mes norime, kad „Lietuvos energija“ turėtų kuo didesnį kapitalą, kuo didesnę valstybės dalį. Nebūtų jokios prasmės valstybei pasilikti dar kokius 20% Rytų skirstomųjų tinklų akcijų savo rankose ir investuoti tik 51% į „Lietuvos energiją“.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė dėl viso paketo, sąlyginai vadinamojo 21 dienos paketo.

B. VĖSAITĖ. Ekonomikos komitetas nepritarė J. Razmos siūlymams dėl viso paketo, ypač dėl dviejų etapų pakopos, nes mano, kad pasiūlymas iš esmės pakeistų įstatymo projekto schemą ir struktūrą. Komitetas apsisprendė pritarti Vyriausybės teikiamai šio straipsnio redakcijai. Be to, komitetas mano, kad tai iš esmės apribotų Nacionalinio investuotojo galimybes ateityje skolintis lėšų atominės elektrinės bei elektros tiltų projektams įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ministras V. Navickas taip pat nori nepritarti J. Razmos paketui. Prašom.

V. NAVICKAS. Pirmiausia dėl dviejų etapų, kuriuos gerbiamasis J. Razma siūlo – pirmiausia didinti kapitalą nacionalinio investuotojo Rytų skirstomųjų tinklų bendrovėje valstybės akcijomis, o antrame etape jau įtraukti Vakarų skirstomųjų tinklų, pagrindinio akcininko, akcijų įvertinimą ir konvertavimą į „Lietuvos energijos“ akcijas. Manyčiau, šis procesas visų pirma taptų labai ilgas, sunkiai prognozuojamas ir nacionalinio investuotojo sukūrimas būtų nukeltas metams ar ilgesniam laikotarpiui. Antra, kas ypač labai svarbu, pasiūlymas prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsniui, kuriame aiškiai pasakyta, kad apmokant akcijų emisiją ne pinigais, o turtiniais įnašais, turi būti atliktas nepriklausomų ekspertų vertinimas. Taigi gerbiamojo Jurgio pasiūlymas, kad Rytų skirstomųjų tinklų akcijomis… valstybės akcijomis Rytų skirstomuosiuose tinkluose būtų apmokamos be įvertinimo „Lietuvos energijos“ emisijos akcijos, prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui. Manau, iš principo nepriimtina siūlyti tokius būtent pakeitimus.

Paskutinis dalykas, kad iš tiesų ši procedūra nustatant, kad iš Rytų tinklų bus įnešama 70%, o iš Vakarų tinklų galbūt mažiau, tai yra suteikimas derybų procesui nelygiaverčių pozicijų. Mes manome, kad įstatymuose fiksuota principinė nuostata, kad valstybė turi perimti kontrolę po visų procedūrų tiek Vakarų tinkluose, tiek išlaikyti nacionalinio investuotojo kontrolę Rytų skirstomuosiuose tinkluose, yra priimtina. Kadangi bus teikiama vieša informacija Seimui, to pakanka, kad kaip galutinis rezultatas būtų priimti patys geriausi sprendimai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami dėl J.Razmos pateiktų birželio 21 dieną viso paketo pataisų, susijusių su ta pačia problema. Komitetas joms nepritarė. Mes apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame, ar ne šiam pataisų paketui. Kas už tai, kad jos būtų priimtos, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip. Komitetas nepritaria šioms pataisoms. Kas pritaria J.Razmos pataisoms, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Dar sykį noriu pakartoti, pagrindinis komitetas joms nepritaria.

Už pataisas – 11, prieš – 25, susilaikė 50. Taigi visam pataisų paketui nėra pritarta.

Tuo atveju pereiname prie J. Razmos pataisų, įregistruotų birželio 26 dieną, 11 straipsnio 1 daliai dėl ½ ar 51%. Prašom. J. Razma.

J. RAZMA. Iš tikrųjų čia mano pasiūlyme buvo du pasiūlymai. Aš tą antrąjį dėl 51% pats atsiimu ir manykime, kad jo nėra, bet noriu palikti ir prašyti balsuoti, kad įstatyme būtų aiškiai pasakyta, jog investuojamos visos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios akcijos Rytų skirstomųjų tinklų, nes tikrai nėra logikos palikti valstybės rankose 10%–20% Rytų skirstomųjų tinklų akcijų. Jeigu mes norime „Lietuvos energiją“ suformuoti kuo galingesnę, su kuo didesniu įstatiniu kapitalu ir nebijome, kad ten valstybės dalis bus didesnė, tikrai, aš manau, reikia įstatyme aiškiai parašyti, kad visos Rytų skirstomųjų tinklų akcijos eina į „Lietuvos energiją“, tos, kurios priklauso valstybei. Tada nebus galimybės valstybei čia gudrauti, jeigu ji turi slaptą ketinimą žūtbūt garantuoti, kad Vakarų skirstomųjų tinklų savininkai gautų tam tikrą dalį „Lietuvos energijoje“. Vyriausybės atstovai čia gali gudrauti: investuoti tik dalį Rytų skirstomųjų tinklų akcijų ir kartu investuoti visas Vakarų skirstomųjų tinklų akcijas ir taip pasiekti norimą procentą.

PIRMININKAS. J. Razma teikia dalį savo pataisos, labai aiškiai suformulavo kurią tos pataisos dalį. Komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritaria šiai J.Razmos pataisai, nes manom, kad tai labai susilpnintų Vyriausybės derybines pozicijas. Tokia nuostata iš esmės apribotų Vyriausybės galimybes derybose dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, nes Vyriausybė galėtų derėtis tik dėl visų valstybei priklausančių RST ir 51% VST akcijų investavimo į akcinę bendrovę „Lietuvos energija“. Iš tiesų tai susilpnintų derybines Vyriausybės pozicijas.

PIRMININKAS. Dabar J. Veselka nori pritarti J. Razmai. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, paklausykite, kaip tvirtinama, kad jeigu priimtų gerbiamojo J.Razmos pasiūlymą, kad RST visos akcijos investuojamos į nacionalinį investuotoją, tada susilpnintų Vyriausybės pozicijas. Dabar galiu paaiškinti. Rytų skirstomuosiuose tinkluose valstybė turi 70% akcijų, 20% turi E.ON ir apie 10% kiti smulkūs akcininkai. Vakarų skirstomuosiuose tinkluose „Vilniaus prekyba“ turi 97% akcijų. Jeigu valstybė investuoja tuos 70% Rytų skirstomųjų tinklų per 1 mlrd. litų, kartu su „Lietuvos energija“ bus apie 3,8 mlrd. litų. Tai yra didelis paketas. Tada ten tiek, kiek investuos Vakarų skirstomieji tinklai, jau bus mažesnis paketas. Kai valstybė turės didesnį paketą, kurio bus labai brangios akcijos, kai bus sukurtas nacionalinis investuotojas, valstybei bus nuostolis. Nesuprantu, kaip jūs galite balsuoti už tokį paaiškinimą, kad kuo daugiau valstybė turės nacionalinio investuotojo, tuo ji daugiau praras, o akcijų vertė augs. Visiškai nesuprantu.

PIRMININKAS. Ministras V. Navickas. Prašom.

V. NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, tik siūlyčiau įsiskaityti į gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą. Kalbama ne tiktai apie Rytų skirstomųjų tinklų akcijas, kurios galėtų būti investuojamos į nacionalinį investuotoją, bet kalbama ir apie tai, kad fiksuotas skaičius – 51% Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų galėtų…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, ministre, J. Razma tą dalį atsiėmė. Lieka tiktai pirmoji dalis.

V. NAVICKAS. Pirmoji dalis dėl to, kad investuoti visas valstybei priklausančias akcijas. Mes galime… Aš prieš tai kalbėjau apie tai, kad iš tiesų mes sukuriame nelygiavertes derybų proceso sąlygas. Iš tiesų vienoje vietoje apsibrėžiame, kad paimsime 70%, ką valstybė turi Rytų skirstomuosiuose tinkluose, kitu atveju mes nekalbame apie nieką, tik svarbiausia, kad per 50%. Vakar aktyviai diskutavom komitete, komitetas pasiūlė nepritarti. Tikrai labai logiška pozicija. Mes turime ieškoti bendro kompromiso šiuo atveju tarp privataus kapitalo ir valstybės kapitalo. Užmesti vien tiktai valstybės interesų šiuo atveju, nėra įmanoma ir nėra logiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai pasakyti. Dabar turime apsispręsti dėl tos pataisos dalies, kurią J. Razma paliko galioti, ar Rytų skirstomųjų tinklų visos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios akcijos investuojamos į nacionalinį investuotoją. Komitetas nepritarė. Kas už, prašom balsuoti už. Dėl J. Razmos pataisos, kurią jis pats labai aiškiai pateikė.

Už – 28, prieš – 21, susilaikė 41. Pataisai taip pat nėra pritarta.

Toliau 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir J. Razmos 26 dienos pataisa. Vėl dėl 51%.

J. RAZMA. Ne. Jeigu jau aš atsiėmiau tą 51%, atsiėmiau visas susijusias pataisas.

Čia yra pats esmingiausias mano pasiūlymas. Žiūrėkite į pasiūlymo pabaigą. Šiuo pasiūlymu aš teikiu Seimui apsispręsti ir pasilikti sau teisę tvirtinti čia, Seime, pagrindinį tą susitarimą, pagal kurį ir bus suformuotas nacionalinis investuotojas. Šiaip, jeigu Vyriausybė viską yra sumaniusi padaryti labai skaidriai, visom keturiom turėtų balsuoti už šį mano pasiūlymą, Vyriausybei atstovaujančios frakcijos, nes aš siūlau, kad tą pagrindinę atsakomybę nuo Vyriausybės iš dalies perkeltume į Seimą, kad čia mes visi Seime prisiimtume atsakomybę už susitarimą dėl nacionalinio investuotojo suformavimo. Pabrėžčiau, kad štai kitos bendrovės, statančios atominę elektrinę, kur jau dalyvaus mūsų strateginiai partneriai, analogišką pagrindinį susitarimą mes numatome ratifikuoti Seime, o dėl nacionalinio investuotojo kažkodėl nenorime. Taigi, jeigu nebus pritarta mano pasiūlymui, man tikrai liks įspūdis, kad yra kokių nors neskaidrių sumanymų, jeigu vengiama to patvirtinimo Seime.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė ir pateikė štai kokius argumentus, kad vykdydamas Vyriausybės parlamentinę priežiūrą pagal savo kompetenciją Seimas gali priimti reikalingus sprendimus.

Be to, mielieji kolegos, yra pritarta kolegos A. Kubiliaus pataisai dėl būtent pažymos konfidencialumo nedėjimo dėl nacionalinio investuotojo. Ši informacija bus teikiama visiems skaidriai. Taigi Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, visada galės grįžti prie įstatymo ir, jeigu kas nors netiks, vėl jį svarstyti.

PIRMININKAS. R. Kupčinskas nori pritarti. Prašom.

R. KUPČINSKAS. Dėkui. Man atrodo, kad J. Razmos pataisa yra esminė. Vis dėlto visa atsakomybė už šį projektą teks Seimui. Labai gražu, kad Vyriausybė rengiasi būti atsakinga, bet iš principo visada galės pasakyti: o įstatymą tai priėmė Seimas. Mes laikomės įstatymo, todėl darome vienokius ar kitokius žingsnius, vienokius ar kitokius veiksmus.

Kita vertus, informacijos pateikimas Seimui jokiu būdu dar nereiškia, kad ji bus įvertinta ir tam tikri sprendimai Vyriausybės priimti, tam tikri sprendimai Vyriausybės atžvilgiu. Gali būti, kad informacija bus pateikta, kaip dažnai pas mus Seime pateikiama informacija, o atsakomybės iš esmės ir nelieka. Todėl, kadangi šį įstatymą priima Seimas, jis atitinkamai turi patvirtinti ir investuotojo sudėtį, ir nacionalinio investuotojo sudėtį, ir kas su tuo investuotoju yra susiję. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir ministras V. Navickas nori kalbėti prieš. Prašom.

V. NAVICKAS. Iš tiesų šiame gerbiamojo J. Razmos pasiūlyme yra du pasiūlymai. Vėlgi tas 51…

PIRMININKAS. Jis tą jau atsiėmė, ministre, tą atsiėmė.

V. NAVICKAS. Supratau. Dabar dėl to, kad visos sutartys, kurios bus sudarytos tarp Vakarų tinklų ir „Lietuvos energijos“ kaip nacionalinio investuotojo bendrovės, pačios sutartys, ne esminės nuostatos, čia būtų patvirtintos, manau, prieštarauja civilinei teisei, nes sandoriai yra tvirtinami notaro, o ne Seimo, civilinės teisės sandoriai. Tai vienas dalykas. Antra, iš tiesų pirmininkė paminėjo, pagal būsimą pataisą, kuriai komitetas pritarė, kuri buvo pateikta gerbiamojo A. Kubiliaus, visa informacija visose stadijose apie derybinį procesą su Vakarų tinklais bus teikiama Seimui, ji bus nekonfidenciali, ir Seimas bet kuriuo metu galės pakoreguoti Vyriausybės poziciją, kad pakeistų arba nepasirašytų netgi tų susitarimų, kurie gali būti pasirašyti. Šiuo atveju čia yra kalbama tik apie rezultatą. Tuo tarpu Seimas turės galimybę dalyvauti visuose etapuose, derybiniuose etapuose, kurie vyks su Vakarų tinklais.

PIRMININKAS. Taigi balsavimo motyvai pasakyti. Gerbiamieji kolegos, prašom, apsispręsim balsuodami dėl J.Razmos pataisos, kad susitarimai turi būti patvirtinti Seime. Susitarimai dėl nacionalinio investuotojo turi būti patvirtinti Seime. Kas pritaria šiai J. Razmos pataisai, balsuoja už. Pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 33, prieš – 14, susilaikė 53. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo – R. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų ministras žada padaryti tam tikrą nuostolį mūsų valstybei, nes sumokės didelį notarinį mokestį. Ir antra pastaba. Pone Navickai, argumentuodami suraskit normalius ir įtikinamus argumentus, nes mes esam jau ne vieną kartą tokias sutartis čia tvirtinę be jokio notaro, Seimas savo sprendimu. Prašome argumentuoti korektiškai ir neklaidinti Seimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo replika, o apsispręsta Seimo balsavimu dėl pataisos ir jai nėra pritarta.

Toliau 11 straipsnio 2 dalies 2 punktui J. Razmos pataisa dėl ½. Ar lieka galioti, ar?..

J.RAZMA. Kadangi dėl tokios pat pataisos jau buvo balsuota, aš tikrai negaišinsiu Seimo laiko.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Tada jūs dar neišjunkit, ir 11 straipsnio 3 daliai tas pats – „patvirtintų Seime“.

J. RAZMA. Teko rašyti dviejose vietose tą patvirtinimą Seime, nes tai buvo pagrindiniame projekte. Bet, aišku, kai ką tik nepritarta, tai nėra prasmės dar kartą balsuoti, manau.

PIRMININKAS. Ačiū, viskas aišku. 11 straipsnio 5 daliai yra J. Veselkos pataisa. Prašom, J. Veselka. O gal jūs atsiėmėt šią pataisą? Jau mums neaišku.

J. VESELKA. Ne, šios pataisos iš tikrųjų neatsiėmiau. Gerbiamieji, šio straipsnio keturiose dalyse yra įvardyta, ką turi padaryti Vyriausybė, prieš leisdama parduoti dalį akcijų, jau po susitarimo. Todėl aš siūlau visa tai palikti, bet tik parašyti priedą, kad įvykdžius tuos keturis punktus, o visas tekstas lieka. Nes šiaip nebeaišku, ten įvardijami, o čia, kad įvykdžius tik tuos punktus… Gali pardavinėti ir neįvykdžius tų punktų. Todėl aš noriu juridiškai parašyti: tik įvykdžius tas 1-4 dalis, gali pradėti pardavinėti papildomą akcijų emisiją, toliau kaip tekste, paliekant 51 akcijų… Tik įvykdžius 1-4 dalyse numatytus įsipareigojimus. Tai, mano manymu, juridiškai tik patikslintų formuluotes.

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nusprendė nesvarstyti, nes jau analogiškos pataisos buvo svarstytos, joms nepritarta.

PIRMININKAS. Ir ministras V. Navickas. Prašom argumentus, nes vis tiek turim balsuoti, apsispręsti balsuodami.

V. NAVICKAS. Manyčiau, komitete mes vakar labai detaliai tą išsiaiškinom. Ši penktoji nuostata, kurią J. Veselka siūlo įgyvendinti tik po to, kai pirmosios keturios bus įgyvendintos, nėra tiksli, nes penktoji nuostata bus reikalinga įgyvendinant ir pirmąsias keturias, jinai sudėtinė viso to straipsnio dalių visuma. Todėl siūlytume nepritarti, nes ji reikalinga įvykdyti procedūroms, kurios parašytos ir ankstesnėse dalyse.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam balsuodami dėl J. Veselkos pasiūlytos pataisos, kuriai komitetas nepritaria. Vieną kartą jau esam balsavę. Dėl analogiškos pataisos.

Kol vyksta balsavimas, gerbiamieji kolegos, dėl procedūrinio dalyko. Mes tuoj pat įsiveršim į Vyriausybės valandos laiką, bet gal galėtume užbaigti šį įstatymo priėmimą ir tada sutarsim dėl tolesnio darbo. Sutariam bendru sutarimu, kad toliau tęsim įstatymo priėmimą.

Už J. Veselkos pataisą – 18, prieš – 27, susilaikė 53. Pataisai nepritarta. Toliau 11 straipsnio 5 ir 6 dalims – J. Razmos pataisa. Ar čia tokia pat, ar?..

J. RAZMA. Dėl tokių panašių pasiūlymų jau buvo apsispręsta, tai nėra prasmės teikti.

PIRMININKAS. Ačiū, taigi nebėra. Teisės departamento pastabos 6 daliai.

B. VĖSAITĖ. Manome, kad pastaba buvo turbūt ne tam projektui, nes įstatymo projekto trečio varianto 11 straipsnio 6 dalies redakcijoje nėra žodžio „tik“, todėl pastaba netenka prasmės.

PIRMININKAS. J. Razma norėtų kalbėti.

J. RAZMA. Ne, ne.

PIRMININKAS. Ne? Tokiu atveju dėl jo ir nediskutuojame. Visi pritaria bendru sutarimu šiai komiteto išvadai dėl Teisės departamento pastabos.

11 straipsnio 7 daliai yra mano įregistruota pataisa. Turinys turbūt visiems yra pakankamai aiškus. Aš nelabai galėčiau čia daug ką komentuoti. Gal pirmininkė galėtų ją pakomentuoti?

B. VĖSAITĖ. Komitetas pritarė gerbiamojo Seimo nario A. Kubiliaus pataisai dėl nacionalinio investuotojo ir nekonfidencialumo, ir dėl informacijos teikimo. Manome, kad pataisa tikrai pašalina daug įtampos.

Jeigu, tarkime, Seimo nariams kas nors nepatiks, bus galima vėl grįžti prie įstatymo projekto vykdant parlamentinę kontrolę. Manome, kad iš tikrųjų vertinga pataisa.

PIRMININKAS. J. Razma nori pritarti. Prašom. Ministras V. Navickas. Prašom, gerai.

V. NAVICKAS. Manyčiau, tikrai komitetas priėmė teisingą sprendimą, kad pritarė minėtai pastabai, pasiūlymui, nes tai iš tiesų išsklaido abejones tų žmonių, kurie galvoja apie tai, kad derybų dėl nacionalinio investuotojo kūrimo procesas galės būti kaip nors įslaptintas, ne visa informacija bus pateikiama, neskaidrus. Pagal šią nuostatą iš tiesų visa informacija bus nekonfidenciali, bus visi derybų etapai, visi dokumentai pateikiami Seimui. Tik aš kartu paprašyčiau, jeigu būtų nubalsuota ir šis pasiūlymas priimtas, kad Seimas susikurtų kokias nors procedūras, kad mes galėtume operatyviai gauti iš Seimo reakciją į tuos pasiūlymus, į tuos derybų etapus, kuriuos Vyriausybė vykdys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J. Veselka nori prieštarauti. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamasis Kubiliau, iš tikrųjų pasiūlymas geras, bet jį galiu išreikšti kaip paprastą, labai ūkišką pasiūlymą: skaitykite laikraštį, kaip vykdomas šis įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, galėsit apsispręsti balsuodamas, ar skaityti laikraštį, ar skaityti įstatymą, kas yra geriau. Taigi apsisprendžiam balsuodami, ar pritariam šiai pataisai 11 straipsnio 7 daliai. Komitetas jai pritarė. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas.

Už – 105, prieš – nė vieno, susilaikė 4. Taigi pataisa priimta. Daugiau pataisų 11 straipsniui nebėra. Dėl viso 11 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematau.

Ar galim bendru sutarimu priimti 11 straipsnį su visom pataisom? Balsuojam? Gerai, balsuojam, prašom. Kas už tai, kad 11 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už. Balsuojam dėl 11 straipsnio priėmimo.

Už – 91, prieš – 2, susilaikė 15. Taigi 11 straipsnis priimtas.

12 straipsniui pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti? Nematome. Galime priimti bendru sutarimu?

13 straipsnio 1 daliai yra V. Navicko pataisa. Prašom pateikti.

V. NAVICKAS. Pataisa labai paprasta. Ankstesnė formuluotė buvo paimta iš Žemės įstatymo, kuris galiojo iki gruodžio mėnesio. Gruodžio 14 dieną Seimas patikslino Žemės įstatymo 45 straipsnį, todėl mano formuluotė atitinka naują Žemės ūkio įstatymo straipsnį. Siūlyčiau pritarti. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka prieštarauja? Ne, ne tam. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Pritariame.

Dėl viso 13 straipsnio J. Veselka nori kalbėti. Prašom.

J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai vyko konferencija dėl žemės grąžinimo ir pardavimo ūkininkams, buvo pareikšta, kad už negrąžintą žemę reikės išmokėti maždaug 20 mlrd. litų kompensacijų. Dabar 13 straipsniu žemė šios elektrinės statybai bus suteikiama veltui. Aš nesuprantu, kai toks svarbus objektas, yra privati iniciatyva, dalyvauja privatus kapitalas, yra galimybė, kad ji bus suteikta veltui. Tai aš nesuprantu, ką reiškia suteikti veltui, o paskui 20 mlrd. mokėti žemės savininkui. Tokia ekonominė logika yra neaiški, todėl aš negaliu pritarti 13 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame 13 straipsniui su visomis pataisomis. Balsuojame dėl 13 straipsnio.

Už balsavo 95, prieš – 2, susilaikė 8. 13 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 14 straipsniui pataisų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimam. 15 straipsnis. Pataisų nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Priimame. 16 straipsnis. Lygiai tas pats. Galime priimti? Priimame. 17 straipsnis? Taip pat galime priimti. 18 straipsnis. Irgi priimame.

19 straipsniui yra gauta K. Starkevičiaus pataisa. Atsiėmėte ar?.. Atsiimta. Matau iš galvos linktelėjimo, yra atsiimta. Dėl 19 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Nėra.

20 straipsnis. 1 daliai vėl yra K. Starkevičiaus pataisa. Atsiimta? Taip pat atsiimta. Taigi pataisos nėra. J. Razmos pataisa. Prašom.

J. RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tvirčiau ir konkrečiau išdėstyti tą nuostatą, kuri turi užtikrinti mūsų tinklų integravimą į Vakarų tinklus. Jeigu paliekame taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tai yra tik pasiūlymas Vyriausybei ir tik siekti, kad, pasirenkant elektrinės parametrus, būtų atsižvelgiama į Lietuvos elektros perdavimo elektros sistemos stabilaus darbo sinchroniniu režimu su Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos sistema. Aš siūlau tą nuostatą sustiprinti ir ją įrašyti ne šiame straipsnyje, kur yra pasiūlymai Vyriausybei, o 10 straipsnyje, ir įrašyti labai tvirtai, kad nacionalinis investuotojas turi priimti visus sprendimus taip, kad kiekvieną akimirką būtų užtikrintas ir mūsų atominės elektrinės, ir tinklo parametrų suderinamumas su Europos elektros perdavimo ir koordinavimo sąjungos keliamais patikimumo užtikrinimo reikalavimais.

Tai nereiškia, kad „Lietuvos energija“ pati turi pasiekti tuos susitarimus su minėta sąjunga, bet turi užtikrinti, kad, kai tokie susitarimai atsiranda, pati sistema yra visiškai paruošta būti prijungta ten, kur reikia, elektrinės parametrai tokie, kokių reikia, ir t. t. Štai yra konkretus ir aiškus mano reikalavimas, o ne abstraktus kiekis.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad buvo pritarta analogiškai Seimo nario A. Kubiliaus pataisai, kuri yra platesnė ir juridiškai korektiškesnė. Manome, kad ji yra visiškai pakankama.

PIRMININKAS. R. Dagys nori kalbėti už pataisą.

R. J. DAGYS. Gerbiamieji kolegos, nekonkretūs žodžiai dažnai gali iškreipti pačią esmę. Prisiminkime, dėl ko pradėjome visą šį procesą. Ne tik dėl to, kad būtų atominė elektrinė, mūsų elektros energijos tiekimas, bet dėl to, kad atitiktų visus atitinkamus europinius ir kitus standartus. Tam telkiamas kapitalas, tam pasitelkiami kiti kaimynai, tam numatome strateginį investuotoją ir t. t. Jeigu mes dėl to tikslo tiek daug visko darome – leidžiame ir privatiems uždirbti, ir visa kita, tai turime labai aiškiai pasakyti, kad tas tikslas turi būti įgyvendinamas vienareikšmiškai, o ne todėl, kad sieksime, darysime ir panašiai. Mes jau labai daug ko esame siekę, bet ne visada pasiekę. Todėl, manau, įstatymų leidėjo nuostata šiuo atveju turi būti labai aiški. Ir mūsų reikalas, kaip ji bus užtikrinama.

PIRMININKAS. Ministras V. Navickas prieštarauja. Prašom.

V. NAVICKAS. Svarstymo stadijos metu Seimas pritarė Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymui. Yra nuorodos, kad naujai statoma atominė elektrinė būtų suderinta su Lietuvos pasirengimu dirbti UCTI režimu, ir to pakanka. Gerbiamojo J. Razmos pasiūlyme yra prieštaringų ir netgi netikslių formuluočių, pavyzdžiui, sakoma, kad įsijungti į UCTI sistemą turėtume nuo Lietuvos ir Lenkijos tinklų sujungimo. Energetikos strategijoje, kurią Seimas patvirtino sausio mėnesį, yra aiškiai užfiksuota data – 2015 metai. Kas bus, jeigu tiltas bus pastatytas vėliau? Mes nevykdysime strategijos, o žiūrėsime į tilto statybos grafikus.

Antra. Keliami klausimai ir reikalavimai tik būsimojo tinklo plėtrai, kad ji atitiktų UCTI reikalavimus, nekalbama apie tai, kad esamas tinklas atitiktų tų standartų reikalavimus. Todėl manome, kad yra bendros teisės normos, yra strategija, šiame įstatyme yra nuoroda į tai, kad tas objektas taip pat turėtų dirbti šiuo režimu, ir to pakanka. Siūlyčiau nepritarti J.Razmos pasiūlymui ir pasilikti prie komiteto nuomonės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuodami apsispręsime, ar pritariame J. Razmos pataisai. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 24, prieš – 23, susilaikė 58, taigi pataisai nėra pritarta.

Dėl viso 20 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Nematau norinčių kalbėti. Taigi galime pritarti 20 straipsniui bendru sutarimu.

Gerbiamoji pranešėja, gal dar galėtumėte atsiliepti į paskutinę Teisės departamento pastabą? Bendrą.

B. VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė paskutinei Teisės departamento pastabai ir mano, kad tiek Komisijos, tiek Tarybos reglamento nuostatos… Taisykles pakartoti Atominės elektrinės įstatyme nėra tikslinga.

PIRMININKAS. Dėl to diskusijos nėra. Taigi šia pastaba Seimas taip pat pritaria komiteto išvadai.

Gerbiamieji kolegos, priėmėme visą įstatymą pastraipsniui. Dėkojame pranešėjai. Kalbėti už dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo iš anksto užsirašė R. Garbaravičius, S. Lapėnas, A. Endzinas, A. Matulevičius. Gerbiamasis A. Baranauskas jau yra už ketvertuko ribos. Prieš užsirašė, noriu priminti, J. Veselka ir P. Gražulis. Niekas nepasikeitė šioje eilėje? Taigi pirmasis kalba R. Garbaravičius. Prašom. Iš vietos. 2 minutės dėl balsavimo motyvų.

R. GARBARAVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų turbūt niekam nekyla abejonių dėl būtinumo statyti atominę elektrinę. Matant dujų kainų dinamiką, kai buvo skaičiuojama, kad kainos turėtų stabilizuotis naftos kainoms pasiekus 50 dolerių (šiandien mes turime 69 ir daugiau), matant „Gazpromo“ pasirašytas ilgalaikes sutartis, dėl kurių jau šiandien Europos Sąjungos ekspertai sako, kad jos nebedengiamos resursais ir jų visų nebus galima įvykdyti, mes neturime alternatyvos ir norint aprūpinti Lietuvą elektros energija būtina statyti elektrinę. Juolab kad tai sudaro sąlygas ir sukurti visiškai naują regioninę energetinę kokybę, kai atsiranda keturios šalys, veikiančios kartu, ir tai leidžia mums integruotis į bendrą europinę energetinę erdvę.

Be jokios abejonės, šis sprendimas turi ir savo tam tikrų kontroversijų. Vyriausybė pasirinko tokį būdą (gal ir teisingai), mus įtikino, kad tik privačios iniciatyvos būdu, kai stato akcinės bendrovės, tokios kaip „Lietuvos energija“, „Estijos energija“, kurios yra privatūs juridiniai asmenys, kad tik šis būdas leidžia mums kartu statyti elektrinę, tačiau atsiranda ir rizikos. Gana daug rizikos, ypač dėl galimo akcijų pardavimo, ir akivaizdu, kad visų saugiklių sudėti nepavyko. Tai galutinai matysis tik akcininkų sutartyje.

Aišku, tai buvo Vyriausybės iniciatyva, Vyriausybė ir prisiėmė visą atsakomybę. Gaila, kad Seimui nesuteikė galimybės vertinti tų susitarimų, tačiau mes vis tiek tikrai įdėmiai stebėsime visus niuansus, kad būtų teisingai įvertinti ir apginti visų šalių interesai. Remdamiesi tokia lietuviška patarle, kad nori dirbti – randi įrankius, nenori dirbti – randi priežastis, mes manome, kad rasime įrankius tam, kad pasiektume reikiamų rezultatų.

PIRMININKAS. J. Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J. VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, daug pastabų išsakiau. Tokia įdomi pirmoji pastaba. Kai Mažeikiai buvo parduodami „Williams“, taip pat A.Kubilius pirmininkavo. Pažiūrėsime, ar jis ištaisys savo klaidas dabar pirmininkaudamas, ar dar labiau pagilins.

Kitos pastabos. Gerbiamieji kolegos, turėjome didelį šansą, tik patys nenorėjome išnaudoti visų veikiančių Ignalinos pajėgumų, modernizuoti labai pigiai ir dar pratęsti jos saugų darbą 20 metų. Būtume užsidirbę tiek pinigų jos uždarymui, kiek dar papildomai galėtų būti konkurencingesnė Lietuvos ekonomika. Šito šanso pati, ne Europos Sąjunga, dar kartą pabrėžiu, pati Lietuvos valdžia atsisakė.

Toliau. Čia supainiojame valstybinį kapitalą ir privatų kapitalą. Kitas dalykas. Iš tikrųjų aš neįsitikinęs, bet visi tikina, kad šito monopolisto akcijų kaina labai išaugs. Jeigu jūs vadovaujatės šia prielaida, tai kada buvo daugybė pasiūlymų, kad visos valstybės akcijos pirmiausia būtų pervestos į nacionalinį investuotoją ir taip sustiprintų nacionalinio investuotojo pozicijas, tai ekonomikos ministras ir Ekonomikos komiteto pirmininkė sakė: kuo daugiau bus investuota į nacionalinį… valstybės kapitalą, tuo valstybei bus blogiau. Vadinasi, kuo brangesnės bus valstybės akcijos, tuo bus blogiau. Aš nežinau, ar čia nepažeista Konstitucija ir Seimo nario priesaika? Todėl, gerbiamieji, manau, kad tokiam įstatymui, kuriame aiškiai meluojama arba ekonomiškai nelogiškai aiškinama, nežinau, kas galės pritarti.

Dar vienas momentas. Kai buvo gerbiamojo J. Razmos pasiūlymas, kad esminės šios sutarties su privačiu akcininku nuostatos būtų tvirtinamos Seime, pasakė, kad tai padarys notarai. Bet Konstitucijoje parašyta, kad kai yra priimama didelė valstybės skola, ją turi patvirtinti Seimas, o čia kalbama, kad milijardų santykis bus privataus kapitalo ir valstybinio kapitalo. Kalbama apie milijardus. Buvo logiška, kad Seimas pažiūrėtų, kaip tas santykis bus formuojamas. Ir šito…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Todėl sakau: už šį įstatymą, atleiskite, balsuoti negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, noriu jums padėkoti, kad priminėte mano nuopelnus. Tik dėl mano pirmininkavimo praeitų metų pabaigoje Lietuva uždirbo 3 mlrd. litų nepaisant jūsų prieštaravimo. Norėčiau, kad taip pat primintumėte ir vėlesnius mano nuopelnus.

Dabar S. Lapėnas.

S. LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro sąjungos frakcija iš esmės konstatuoja, kad naują Atominės elektrinės įstatymo projektą galima vertinti teigiamai. Džiugu, kad nugalėjo sveika nuovoka tik iš dalies įvardyti galimus naujos elektrinės statybos dalininkus. Tai iš esmės palengvina Lietuvos Vyriausybės galimybes derėtis su daugeliu kitų potencialių dalininkų.

Kalbant apie nacionalinį investuotoją, iš tiesų mes kartais linkę elgtis tipiškai broliškai lietuviškai: nei čia mano, nei čia ką, bet geriau savam, privačiam kapitalui nesudaryti šios galimybės. Manau, kad šis įstatymas yra vienas iš pirmųjų atvejų, kai mes realiai pripažįstame, kad realizuojant šį projektą sudaromos galimybės dalyvauti privačiam kapitalui. Turėdami nemažai užsienio valstybių pavyzdžių, tikimės tinkamo ir gero rezultato.

Suprantama, Vyriausybė prisiima milžinišką atsakomybę, ir džiugu, kad Seimas, išreikšdamas savo valią, suteikia šiai Vyriausybei prievolę prisiimti ir visą atsakomybę. Bet kokie bandymai peržiūrėti Vyriausybės suderėtas pozicijas Seime dėl gerų tikslų ratifikuoti tuos susitarimus iš tiesų verčia kai kuriuos ekonomiškai pagrįstus dalykus vertinti tik iš politinių pozicijų. Todėl kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. P. Gražulis nori kalbėti prieš.

P. GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš manau, Seime nėra abejojančių, kad mūsų valstybei, kuri turi visą infrastruktūrą, atitinkamus specialistus, patirtį eksploatuojant atominę elektrinę, ji reikalinga ir naudinga. Tačiau pats įstatymas iš esmės yra ydingas, nes nukreiptas ne tam, kad mūsų valstybė, statydama naują atominę elektrinę, sukurtų gerovę visuomenei, bet čia siekiama privačios naudos. Mes turime karčios patirties, kai ta pati „Vilniaus prekyba“ jau šiandien kažkodėl tampa nacionaliniu investuotoju. Kokie kriterijai parinkti, kodėl ji viena, kodėl ne kitos bendrovės, kodėl kiti negali tapti? Visiškai neaišku. Manau, slapta susitarta ir slapta parengtas įstatymas, ir visi Seimo nariai šiandien kaip vandens į burną prisisėmę balsuoja už šį įstatymą. Tai yra „Williams“ kvadratu, arba, sakyčiau, ne amžiaus, o amžių afera.

Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkite, „Vilniaus prekyba“ du kartus susigrąžino iš biudžeto apie 70 mln. litų, taip pat jai iš esmės padovanoti Vakarų skirstomieji tinklai, kurių vertė šiandien apie 2 mlrd. litų. Iš esmės galima sakyti, kad veltui padovanojo. Aš manyčiau, jeigu Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar nebuvo pažeisti įstatymai ir Lietuvos Konstitucija privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, mes gautume tokį patį atsakymą kaip ir dėl „Alitos“.

Kitas dalykas. Kadangi privatus kapitalas siekia vien tik naudos, padidino elektros energijos kaštus 3 centais. Iš esmės padidėjo…

PIRMININKAS. Laikas!

P. GRAŽULIS. … vartotojai sumokėjo už kiekvieną centą 120 milijonų. Jie kraunasi pelną visų žmonių sąskaita.

PIRMININKAS. Laikas!

P. GRAŽULIS. Man atrodo, mes esame pajėgi valstybė su kitomis valstybėmis kartu tarnauti visuomenei, o ne kokiai nors vienai bendrovei, nepainiojant privataus kapitalo pasistatyti atominę elektrinę ir siekti, kad elektra kiek įmanoma būtų pigesnė žmonėms, o ne vienai bendrovei milijardines…

PIRMININKAS. Laikas! Gerbiamasis Seimo nary…

P. GRAŽULIS. Aš prieš.

PIRMININKAS. Dabar kalbės K. Glaveckas vietoje A. Endzino.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prieš aštuonerius metus, 1999 metais, Lietuva įsipareigojo uždaryti pirmą ir antrą atominės elektrinės blokus. Per visą tą laiką mes miegojome ir kai liko pusantrų metų iki antroje bloko uždarymo prabudome ir ėmėmės iniciatyvos. Pagiriamasis žodis Vyriausybei, kuri nors jau prieš pat pabaigą ėmėsi iniciatyvos statyti atominę elektrinę Lietuvos žemėje su visomis kitomis pasekmėmis. Viso šio proceso esminis dalykas yra tas, kad pirmą kartą Lietuva leidžia dalyvauti ir privačiam kapitalui. Aš kitaip nei prieš tai…

PIRMININKAS. Labai atsiprašom, technika išsijungė, tuoj įjungsime. Labai atsiprašome.

K. GLAVECKAS. Nieko. Kitaip nei prieš tai kalbėjęs pranešėjas, noriu pasakyti, kad be privačios iniciatyvos, be privataus kapitalo ir pinigų Lietuvoje mes nieko negalime padaryti. Iš esmės valstybės privatus kapitalas turi tiek pat teisių kaip ir valstybinis kapitalas, todėl jo negalima ignoruoti ir nustumti. Tačiau išlieka tam tikrų grėsmių ir abejonių, apie kurias reikia pasakyti.

Jeigu šis projektas dėl kokių nors politinių aplinkybių nebūtų įgyvendintas, o tam, atrodo, mažą postūmį duoda ir laiškas, su kuriuo mes susipažinome, ir ambicijos, kurių gali atsirasti tiek iš mūsų kaimynų, tiek iš kitų, mes galime neturėti atominės elektrinės, arba turėsime ją daug vėliau negu tikimės. Tada reikia nepamiršti, kad atsiranda galimybė išplėsti Kauno termoelektrifikacinę elektrinę, kurią, kaip žinote, valdo ne Lietuva. Ją išplėsti labai nesunku, kad ji gamintų Lietuvos energiją. Taip gali būti kompensuotas atominės elektrinės nebuvimas Kauno elektrinės elektros gamyba. Bet aš manau, kad taip neįvyks ir šis projektas bus įgyvendintas. Nors manyti, kad jis bus įgyvendintas apie 2015 metus, yra iš tikro perdėtas optimizmas. Duok Dieve, kad būtų bent 2020 metais.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, aš manau, vertinant dabartinės Vyriausybės politinę iniciatyvą ir mūsų Seimo politinę valią, kad reikia tą daryti, o ne trypčioti vietoje, eidamas į priekį atbulas niekur nenueisi, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. V. Žiemelis nori kalbėti prieš. Prašom.

V. ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Mano požiūriu, reikia statyti atominę elektrinę, aš tuo neabejoju, tačiau reikia priimti tokį įstatymą, kad nesukeltume abejonių pirmiausia sau. O šis įstatymo projektas kelia labai labai didelių abejonių. Kol šios abejonės nebus pašalintos, aišku, balsuoti už jį negalima.

Visų pirma audito kompanijos „Deloit“ šio įstatymo projekto ekonominis įvertinimas, švelniai tariant, sukelia labai rimtų abejonių ir apie tai jau buvo kalbėta. Antra vertus, labai rimtos Seimo Teisės departamento visos septynios pastabos. Faktiškai visos buvo atmestos be jokių motyvų. Aš neišgirdau jokių rimtų argumentų, kodėl nepriimtos Seimo Teisės departamento pastabos, kurios iš esmės patobulintų šį įstatymo projektą. Taip pat neatsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą projektą dėl šio projekto atskirų nuostatų netobulumo, ateityje galinčio sukelti tam tikras sąlygas ir korupcijai atsirasti.

Kitas dalykas. Nepriimti rimti ir iš esmės tobulinantys šį projektą Seimo narių J. Razmos, K. Starkevičiaus, J. Veselkos, P. Auštrevičiaus pasiūlymai, kurie, mano požiūriu, iki minimumo pašalintų galimus piktnaudžiavimus ateityje vykdant didžiausią Lietuvos pastarųjų metų projektą. Todėl kiekvienas iš Seimo narių, balsuodamas už šį įstatymo projektą, neturėtų galvoti: mano partija ar frakcija nutarė ir mes jau neatsakingi. Ne. Kiekvienas Seimo narys atsakingas ir turi susipažinti su įstatymo projektu…

PIRMININKAS. Laikas!

V. ŽIEMELIS. Ačiū ir baigiu. Turi susipažinti ir atsakyti už savo veiksmus. Todėl aš prieš balsuojant kiekvieną Seimo narį kviečiu labai rimtai susimąstyti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis, kalbantis už – A. Matulevičius.

A. MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą reikėjo priimti mažiausiai 10 metų anksčiau. Bet geriau vėliau, negu niekada. Šiandien ta elektrinė jau būtų. Mūsų kolegoms, kurie įstatymais ir įstatymų punktais nori kovoti su korupcija, galiu labai draugiškai pasakyti: nepykite, bet tai yra labai naivu. Galima prirašyti labai daug gražių punktų, galima parengti tuos įstatymus kiek galima storesnius, bet korupcija nuo to visiškai nesumažės. Taip, Seimo narys gerbiamasis J. Veselka dėl kai ko yra teisus – kur pinigai, ten ir pavojus, ir pagunda, bet kas pasakė, kad privatus kapitalas yra blogiau už valdišką kapitalą. Pinigai yra pinigai. Man atrodo, nieko nereikia painioti, reikia paprasčiausiai dirbti darbą.

Mes turime spręsti dėl labai svarbių ir esminių dalykų, kurių neišspręs šis įstatymas. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė ir Ūkio ministerija laiku ir atsakingai pateiks Seimui įstatymo pataisas, kurių reikia, kad būtų užtikrintas šio ypatingo objekto saugumas. Mes norėjome tą padaryti dabar, bet suprantame, kad tikrai mums reikia skubėti, nes labai vėluojame.

Antra, aš vis tiek tikiuosi, kad Vyriausybė ir premjeras ras ryžto, ir galbūt mes priimsime įstatymą, kuriuo numatysime, kad II bloko darbą nutraukiame 2015 metais, o ne 2009-aisiais, prieš tai susiderėję su savo partneriais iš Europos Sąjungos. Ir galbūt vieną kartą priversime labai galingą Užsienio reikalų ministeriją, kartais dirbančią ir už visus kitus, baigti kavos gėrimą ir truputį padirbėti tėvynės labui.

Aš siūlau, kad šiandien priimtume šį įstatymą. O tiems, kurie galvoja, kad tik įstatymais galima kovoti su korupcija, siūlyčiau truputį pakeisti savo nuomonę. Korupcija buvo ir bus. Tie, kurie ruošiatės būti politikoje ilgai, nusiteikite, kad tai amžinas reiškinys. Bet atominė elektrinė turi stovėti, nepaisant visų reiškinių. Ačiū.

PIRMININKAS. Geras argumentas. Prašom. R. Kupčinskas nori kalbėti prieš.

R. KUPČINSKAS (TSF). Dėkui. Gerbiamieji, šio įstatymo priėmimas prilygsta mūsų nepaprastai svarbių įstatymų priėmimui, tokių kaip Biudžeto, Konstitucijos pataisos. Noriu pabrėžti, kad vis dėlto svarstant šį įstatymą susidaro nuomonė, jog šis įstatymas daugiau yra komercinis, o ne atspindintis mūsų valstybės ir nacionalinio saugumo interesus. Man atrodo, šiandien svarstant šį įstatymą pernelyg mažai buvo galvojama ir įvertinama visuomenės nuomonė, mūsų žiniasklaidos ir kitų išsakytos nuomonės.

Dar vienas dalykas, visai neaišku, kokie bus elektros energijos tarifai pastačius šią elektrinę. Be abejo, labai svarbu, kad mes būtume nepriklausomi energetiškai, bet vis dėlto, priimant šį įstatymą, deja, buvo atmesta daugybė saugiklių, kuriais mes valstybiškai ir nacionaliniu aspektu esame suinteresuoti.

Dar vienas dalykas. Nepaprastai aktualu priimti nacionalinio investuotojo sutarties įstatymą ir šią sutartį patvirtinti įstatymu. Deja, jis buvo atmestas. Ir tai yra, man atrodo, labai žalingas dalykas.

Dar vienas dalykas. Neaišku, kokias lėšas privatus investuotojas įneš į šias statybas, nes, kiek žinau, kiek matoma, jis prisidės tik savo akcijomis. Man atrodo, svarstydami mes turime labai atsakingai į tai žiūrėti. Manau, kad vis dėlto tobulesnis įstatymas, priimtas po kelių mėnesių, po kelių savaičių, būtų daug naudingesnis valstybei ir mūsų visuomenei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame Atominės elektrinės įstatymą su visomis padarytomis pataisomis. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už. Taigi balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, galvojantys kitaip balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 105, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, taigi įstatymas yra priimtas, ir Vyriausybės valanda yra išnykusi. Taigi ar galime bendru sutarimu sutarti, kad Vyriausybės valandą mes praleidome priimdami Atominės elektrinės įstatymą? Galime sutarti? (Balsai salėje) Taigi sutarta, kad šiandien Vyriausybės valandos nėra. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (MSG). Replika po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, „Lietuvos rytas“ savo interneto puslapyje prieš gerą pusvalandį paskelbė Seimo balsavimo rezultatus, kad šis įstatymas priimtas. Galima sakyti, kad šis susitarimas vyko ne Seime, o užkulisiuose darant įtaką vienai stambiausių Lietuvos kapitalo įmonių, tai yra „Vilniaus prekybai“. Šiandien galiu pasakyti, kad ši įmonė turi daug didesnę įtaką mūsų valstybei negu buvę rezervistai, kagėbistai.

PIRMININKAS. Žodžio prašo Ministras Pirmininkas G. Kirkilas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, Ministras Pirmininkas kalba be eilės.

G. KIRKILAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau visiems padėkoti už tokį tikrai išsamų svarstymą. Visiems – ir tiems, kurie kritikavo ir nesutiko, ir abejojo, ir tiems, kurie pritarė ir tikėjo. Manau, šiandien Lietuva padarė strateginį žingsnį į priekį pirmiausia padidindama savo energetinę nepriklausomybę. Antra, mes būsime pajėgūs įvykdyti Europos Komisijos ir Europos Sąjungos nusistatymus dėl klimato kaitos, o tai yra labai rimti įsipareigojimai. Trečia, mes, trys Baltijos valstybės plius Lenkija, rimtai sustiprinsime savo regioninį bendradarbiavimą. Taip pat ir su Skandinavijos valstybėmis, nes žinote, kad jau yra „Estlinkas“ , yra elektros tiltas iš Estijos, ten dalyvavo Lietuva ir Latvija, į Suomiją.

Taip pat galbūt žinote, informuoju, kad šiuo metu yra atliekama galimybių studija dėl elektros kabelio tiesimo iš Lietuvos į Švediją. Taip pat šis projektas svarbus ir tuo, kad jisai tikrai labai sustiprina mūsų šansus turėti elektros tiltą, Lietuvos kartu su Lenkija į Lenkiją ir toliau į Vokietiją. Kitaip sakant, mes šiandien padarėme labai svarbų žingsnį savo realios, ne žodinės, ne popierinės, bet realios energetinės nepriklausomybės link. Iš esmės einame tuo keliu, kurio siekia visa Europos Sąjunga. Kaip žinote, ir paskutinėje Vadovų Taryboje buvo Lietuvos ir, beje, Lenkijos pasiūlymai dėl energetinio solidarumo, dėl vadinamųjų naujųjų šalių įsijungimo į bendrą energetikos rinką, Europos Sąjungos taip pat, šis projektas būtent tam ir tarnauja.

Dėl įvairių abejonių aš norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė ir toliau pasiruošusi dirbti atvirai. Mes pasiruošę informuoti Seimą apie visą eigą. Ir dabar šitą darėm, todėl manau, tikrai nėra jokių trukdžių mums ir toliau bendradarbiauti. Taip pat, manau, mes įkursime darbo grupę, kuriai turėtų vadovauti ūkio ministras, kurioje bus, aš tikiuosi ir pasiūlysiu, įvairių frakcijų narių. Ji prižiūrės, kaip bus sudaryta nacionalinio investuotojo įmonė ir kaip toliau vyks derybos su kitais mūsų partneriais. Visiems ačiū ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas – repliką po balsavimo. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pone partijos pirmininke, pirmiausia siūlyčiau nesivadovauti principu – mušk savus, kad svetimi bijotų. O dabar iš esmės. Aš norėčiau paprašyti, kad mes atsimintume du posakius: mankurtai yra pragaištis, antras dalykas – kas ant to paties grėblio užlipa du kartus? O dabar iš esmės. Aš noriu priminti, kad mes jau esame padarę jau vieną klaidą, kalba apie grėblį, kai nebuvo konkurso „Williamso“ kompanijai privatizuojant „Mažeikių naftą“. Žinome, kas iš to išėjo. Klausimas: kodėl dabar nebuvo konkurso privačiam investuotojui? Vėlgi pasirinkome vieną iš daugelio, matot, kiek dėl to yra priekaištų. Kitas dalykas, kurį pasakė ūkio ministras. Jeigu „Williamso“ atveju Seimas patvirtino sutartį ir notaro paslaugų nereikėjo, čia buvo arbitras, nes čia reikėjo atsakomybės, tai dabar tvirtins kažkoks notaras. Aš labai norėčiau, kad ūkio ministras praneštų Lietuvai ir Seimui, kiek tos paslaugos kainuos, nes tai kainuos iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės. Kiek milijardų?

PIRMININKAS. Repliką – po balsavimo K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš ne repliką, o norėjau paprašyti, kad mano balsą įskaitytumėte, nes kažkodėl neveikia ta aparatūra. Aš balsavau už.

PIRMININKAS. K. Daukšys balsavo už, vadinasi, už balsavo 106. Gerbiamieji kolegos, tuo šio įstatymo priėmimo procedūra yra baigta. (Balsas salėje) Prašau, ponia V. Martinkaitienė.

V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Mano balsą prašau įskaityti už, nes netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką.

PIRMININKAS. V. Martinkaitienė taip pat balsavo už, vadinasi, už balsavo 107.

Gerbiamieji kolegos, tuo šią procedūrą baigiam.


*Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas