Bendra informacija
 Nuomonės
 Spaudos archyvas
 Įstatymai
 Sutartys
 LR Seimo posėdžių stenogramos
 Sentencijos





   Rekomenduojame:





 
Nuomonės
 
  „NDX energija“ – silpniausia grandis?

Rytas Staselis, Alfa.lt
2008 04 21

Gediminas Kirkilas – kol kas vienintelis valstybės lygio politikas, suskubęs pareikšti, kad Rusijos planai Kaliningrado srityje pastatyti naują branduolinę jėgainę tėra viešųjų ryšių akcija, skleidžiama tų, kuriems ne prie širdies „Leo LT“ projektas Lietuvoje. Paprastai valstybės veikėjai, išgirdę apie konkuruojančias projekcijas, suklūsta, vertina padėtį, siekia sukaupti kuo daugiau informacijos. Mažiausiai tada jie linkę karksėti tiesiogine ir perkeltine prasme. Ar tai reiškia, kad Lietuvos premjeras, nepaisant jo garsių kalbų, sielos gilumoje jaučia, jog „Leo LT“ planas ir trumpas, ir dar trūkinėja?

Projektui gresia pakibti dar aukščiau ore, jeigu Rusija iš tikrųjų sumanytų vieną kitą branduolinį reaktorių pastatyti Lietuvos pašonėje, greičiausiai prie Kuršių marių. Reikalas tas, kad Kaliningrado regione daugiau reaktorius aušinti galinčių vandens telkinių nėra (kad ir ne itin sūrus, bet Baltijos jūros vanduo tam netinka). Be to, prieš statant dar senąją Ignalinos AE kaip viena iš galimų vietų statyti jėgainę, buvo svarstoma Kuršmarių pakrantės variantas.

Svarbiausia abejonė dėl G. Kirkilo bravūriškumo yra tokia: jeigu jau Lietuvos valdžia tvirtina galinti pastatyti naują branduolinę jėgainę (kaip teigia Vyriausybės atstovai, 3000 MW galios) dar neturėdama ekonominio-techninio projekto pagrindimo, Rusija įgyvendinti tokį projektą gali tikrai. Kaliningrado eksklavo ekonomika jaučia energijos deficitą, o federalinė valdžia – kaip šieno beveik užkonservuotų naftos dolerių, kurių neturi kur dėti, siekdama pažaboti nesutramdomą infliaciją.

Juolab Rusija šiuo metu jaučianti vis didesnį gamtinių dujų deficitą eksporto įsipareigojimams vykdyti, visiškai nesuinteresuota tiekti dujas ilgais užsienio tranzito keliais į Kaliningradą savo vidaus rinkos kainomis, kurios šiuo metu yra 7–8 kartus mažesnės už tą, kurią sumoka jau ne tik vokiečiai, bet ir lietuviai. Šia prasme ekonominis naujojo reaktoriaus statybos pagrindimas netgi didesnis, nei tiesti, kaip teigia kai kurie Rusijos ekspertai, kosminės kainos dujotakius per Juodąją ir Baltijos jūras, įgyvendinant politinę energetinės diplomatijos doktriną. Tiksliau – jau ne pagrindimas, o gyvybiškas poreikis, turint galvoje vis dažniau Rusijoje aptariamus planus Kaliningrado regioną paversti „Rusijos vitrina“, kurioje socialinės gyvenimo sąlygos radikaliai nesiskirtų nuo kaimyninių šalių gyvenimo lygio.

Tačiau yra papildomų argumentų, verčiančių šiuo atveju atidžiau įvertinti ir Rusijos energetinę diplomatiją. Rusijos valdžia gerai jaučia silpnąją lietuviško projekto vietą: kol naujosios jėgainės statyba nėra pagrįsta ekonominiu požiūriu, Vilnius iki šiol neturi Briuselio užnugario. Tad kartu su Kaliningrado elektrinės plano anonsu antru reikalu rusai siūlo vilionę vakarų investuotojams: įsigyti 49 proc. būsimosios jėgainės akcijų. Šioje vietoje pravartu priminti, kad, š. m. liepos 1 d. likvidavus RAO JES, Vakarų investuotojai kontroliuos apie 15 proc. Rusijos energetinių pajėgumų ir skirstomųjų tinklų. Aktyviai Rusijos rinkoje veikiantys vokiečių E.On, RWE, taip pat italų „Enel“ ir Kaliningrade galėtų gauti palankias sąlygas investicijoms. O gal Kaliningrado jėgainė yra kaip tik toks objektas, į kurį rimtai žiūrėtų suomių „Fortum“ arba prancūzų „Electrisite de France“.

Taigi ant stalo – nebūtinai rusiškas blefas, kaip teigia Kirkilas, o du projektai, įgyvendinimo link nominaliai pastūmėti maždaug vienodai. Pirmasis (lietuviškas) kol kas grįstas lietuvių entuziazmu ir politinio buldozerio valia, atsargiu latvių, lenkų ir estų pritarimu, bet neturintis dviejų svarbiausių Briuseliui argumentų – verslo plano ir ES energetikos milžinų intereso. Kitas (rusiškas) suformuotas Rusijos energetinės ekspansijos politikos, siekiant kontroliuoti ne tik Baltijos šalių energetikos sistemą, bet ir nuo ES nepriklausomą Kaliningrado regioną – nesunku suprasti, kad šiam variantui jokio verslo plano ir nereikia, o ar susidomės juo Vakarų investuotojai, netrukus sužinosime.

Praėjusių metų rugsėjį RAO JES vadovas Anatolijus Čiubaisas vokiečių „Spiegel“, be to, pasakojo apie ES pateiktą Rusijos pasiūlymą sujungti elektros tinklus, suvienijant energijos sistemą nuo Uralo iki Atlanto vandenyno. Šis pasiūlymas, anot A. Čiubaiso, turėjo ne tik komercinę potekstę: „Taip mes galėtume efektyviau panaudoti bendras gamybos pajėgas įvairiose laiko juostose, kartu padidindami energetinį saugumą“. A. Čiubaisas teigė, kad tokiai idėjai pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis.

Atvirkštinį procesą – „Baltijos šalių energetinių sistemų atplėšimą nuo vieningos Rusijos sistemos“ – A. Čiubaisas vadino konfrontacija. Kita vertus, vienas iš Briuselyje šiuo metu svarstomų variantų yra kaip tik toks – Baltijos šalys, būdamos ES narės, iš principo galėtų likti Rusijos energetinės sistemos dalimi. Taigi A. Čiubaiso pasakos Vakarų žiniasklaidai nėra tauškesys dėl tauškėjimo. Greičiau – kryptingai lenkiama linija. Gal kaip tik iš tos linijos šią savaitę buvo paskelta apie tai, kad antrinė RAO JES įmonė iš Švedijos įsigijo papildomai 33 proc. Lietuvoje registruoto „Energijos realizacijos centro“ (prekiaujančio pertekline pagaminta energija už Lietuvos ribų, kur pati Lietuva jos nesugeba parduoti) akcijų ir dabar valdys 51 proc.

Tačiau suvis svarbiausia yra tai, kad į „Leo LT“ užkeikimus įrašę pelno siekimą, akcijų vertę, tarp jo kūrėjų, išgirdusių rusišką iniciatyvą, turi atsirasti labai skeptiškų žmonių. Jeigu G. Kirkilas ir šiuo atveju pasirodys esąs prastas pranašas, žiūrėdami į kylančius jėgainės mūrus Kaliningrado srityje, „NDX Energija“ atstovai „Leo LT“ valdyboje taps silpnąja projekto grandimi, turinčia 38,2 proc. akcijų. Be jokių politinių, didesnių ar mažesnių visuomenės atstovų keliamų audrų. Tiesiog dėl verslo perspektyvų – jos paprasčiausiai bus blogesnės. Nebent jie tiki, kad ES įstatymai leis „Leo LT“ tverti griežtą monopolį lietuviškoje rinkoje, užkelti kainas prisegtiems vartotojams ir greičiausiai pasiimti investicijų grąžą. Aš jų vietoje tuo taip tvirtai netikėčiau.

Autorius yra žurnalo „Verslo klasė“ apžvalgininkas

http://www.alfa.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


V. Landsbergis įspėja, jog kai žlugs „Leo LT“ projektas, kaltų nebus

2008 12 29

Atsimenu labai puikiai, kai perspėjome, kad „Leo“ labai gerai jausis, nes ES neleidžia šito (kurti monopolijos - red.), ir nei Leonas, nei Gediminas nebus kaltas - bus kalta ES.



Gediminas Kirkilas įvertino „LEO LT“ įsteigimą

2008 05 28

Visus sveikinu, manau, kad tai skaidrus sprendimas.



K. Čilinskas gins piliečių interesus (1)

2008 05 07

Ką gi, nepasisekė surinkti parašų – pats mačiau, kad žmonės mielai rašosi, bet dėl reikalavimo pasakyti asmens kodus yra išsigandę. Kaip Seimo nariai mes galime teikti projektą, kuris atitinka piliečių interesus, tai aš pasistengsiu tą daryti.

http://www.alfa.lt/



Naujasis „NDX energijoje“ vadovas Ignas Staškevičius apie energetikos ir farmacijos panašumus

2008 03 03

„Eurovaistinės“ – irgi didelė įmonė, reikalavusi kasdienio dėmesio, verslo kelionių. Reikia nepadaryti klaidos išduodant vaistus. Sakyčiau, čia yra nemažai panašumų su darbu „NDX energijoje“. Čia irgi negalima suklysti.



Eligijus Masiulis apie „LEO LT“

2008 02 25

Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius, kuris kitus valdo.

http://www.alfa.lt/


 
© 2007 Trigalvis Slibinas